Ar Trečiasis pasaulinis karas neišvengiamas? Apie atsiveriantį galimybių langą ir kaip išlikti pasaulyje, kuriame laimi stiprieji.
Tradicinio kasmėnesinio pokalbio, sausio 15 d. paskelbto „Novynarnia“ „YouTube“ kanale, tarp karinio ir politikos analitiko, ATO veterano Evgen Dykyj ir „Novynarnia“ laikinosios vyriausiosios redaktorės Lesia Šovkun antroji dalis.
Pirmąją pokalbio dalį skaitykite čia—>
Pasaulis sulaužytas. Ar mūsų laukia Trečiasis pasaulinis karas? (Ir kodėl tai nebūtų pats blogiausias atvejis Ukrainai)
– Na, būtent, nežiūrėk aukštyn. Ir tai, kad žiniasklaidos pasaulis… Na, iš tikrųjų mes jau nuo 2022-ųjų kalbame, jog niekad nebebus taip, kaip buvo iki šiol, ir daugelis mūsų nenori tuo tikėti. Na, o dėl suprantamų priežasčių jie dar nepriėjo iki to, kad būtų priversti tuo patikėti. Na, jei teisingai kalbi, tai netgi mūsuose netikima, jog pasaulis pasikeitė. Kaip manai, ar didelė tikimybė, jog mus ištiks Trečiasis pasaulinis karas?
– Na, tai vienas iš variantų. iš tikrųjų gana tikėtinas, bet ne garantuotas. Tiesą sakant, aš tiesiog nemanau, kad toks variantas mums būtų pats blogiausias, nes mes ir taip jau kariaujame.
– Tikiuosi, kad mes kaip Ispanija, kurioje didžiausios baisybės dėjosi iki Antrojo pasaulinio karo, o patį Antrąjį pasaulinį karą ji iš esmės jau stebėjo iš šalies…
– Ne, mes tikrai nesame Ispanijos vaidmenyje, nes jau kariaujame. Nesipainiok. Ispanijoje vyko pilietinis karas. Ispanija galėjo likti nuošalyje. Ne, tai netinkamas palyginimas. Mes dabar arba kokios Čekoslovakijos, tačiau taikiai nepasidavusios ir nusprendusios priešintis, arba Lenkijos, maždaug kokiais 1939-aisiais, galbūt labiausiai Suomijos vaidmenyje, nes Čekoslovakija pasidavė be kovos, mes – ne, Lenkija nepasidavė be kovos, bet dėl jos prasidėjo pasaulinis karas, nes tokie sąjungininkai kaip tik įsikišo. Suomija – aktualiausias pavyzdys, nes jie nepasidavė be kovos, o sąjungininkai taip iš esmės iki galo ir neįsijungė. Tarsi palaikymą paskelbė, bet niekas į karą neįsijungė. Tad dėl Suomijos pasaulinis karas neprasidėjo.
Štai, išties būdami tokiame vaidmenyje, arba kaip Suomijos, arba, kaip, pavyzdžiui, Afganistano Šaltojo karo metais, mes suinteresuoti, kad priešingos galybės pagaliau tiesiogiai susidurtų.
Taigi, prieš mus iškyla naujo stebinančio pasaulio vaizdas, nes jame nuo 2022-ųjų daug kas pasikeitė. Deja, 2024-ųjų rinkimai pakeitė daug labiau. Tai ne 2022-ieji. 2022-ieji vis dar paliko galimybę atkurti iki tol buvusią pasaulio tvarką, tačiau tam reikėjo, kad būtų buvę nusiteikta siekti griežto raškos pralaimėjimo ir pavyzdinio jos nubaudimo. Taip būtų atkurtas pasaulis, buvęs anksčiau, taigi iki 2008-ųjų ir 2014-ųjų. 2022-ieji tiesiog yra toks negrįžimo taškas, bet iš tikrųjų tai viską pakeitė rinkimai Amerikoje.
Dabar tokio pasaulio, koks buvo, tikrai nebebus. dabar bus kažkoks naujas ir kol kas ta stadija, kai viskas…, kol kas Senojo pasaulio griovimo stadija, bet jau visiškai nekontroliuojamo, veržlaus griovimo. Ir atitinkamai tas griovimas turi pakliūti į kažkokį finalinį tašką, nuo kurio prasidės kažkokio naujo pasaulio statyba. O va, kas jį statys, tokie kaip mes, ar trampistai su putinistais, tai dar didelis, absoliučiai atviras klausimas. Galbūt ir tie, ir tie.
Ar išvis susimąstei apie tai, kad nuo sausio 20-osios dviem didžiausioms pasaulio ekonomikoms ir trims didžiausiems branduoliniams arsenalams pasaulyje vadovaus trys pusdieviai pamišę seniokai – putinas, Trumpas ir Xi. Įsivaizduoji, trys seniokai, kuriems visiems gerokai daugiau nei 70, visi gerokai ku-kū. Ir dabar jie valdo, kaip sakiau, tris didžiausius branduolinius arsenalus. Na, o ekonominiu požiūriu raška, žinoma, yra visiškoje šiknoje, tačiau Jungtinės Valstijos ir Kinija yra dvi galingiausios ekonomikos pasaulyje.
Ir viso to viršūnė… Ar iš vis kada galėjai įsivaizduoti situaciją, kad vedančioji NATO šalis pareikštų tiesiogines teritorines pretenzijas kitai NATO šaliai? Ir tai laikytų visiškai normaliu dalyku, ir ketintų panaudoti jėgą? O kitai NATO šaliai siūlytų tiesiog savo noru prisijungti prie JAV kaip 51-ajai valstijai? Na, ar galėjai kada tai įsivaizduoti?
Klausimai verti galvosūkio. Kodėl putinas ir visi kiti nebijo NATO? O, va, ar supranti, koks dabar sulūžęs šis pasaulis? Juk iki šiol jie bijojo NATO. Taip, NATO buvo neryžtinga, NATO čiaumojo snarglius, nerizikavo stoti į tiesioginį susirėmimą su rusija ir braižė sau tas raudonas linijas, dėl kurių buvo praleista galimybė pasiekti mūsų pergalę 2022-aisias. Betgi bent jau raška ir Kinija taip pat bijojo tiesioginio susidūrimo su NATO.
Dabar viskas. Ko jiems dabar bijoti, kai karas NATO viduje yra visiškai tikėtinas, o jau kad kažkas ateitų kažkam padėti, tai tarkim, jog tai jau daugiau nei atviras klausimas.
Taigi, ir tai susiję su klausimu, kas yra Trumpas. Trumpas yra Amerikos kaimietis, arba, kaip jie ten vadinami, „raudonsprandžiai (redneck) sau išsirinko savą putlerį. Ir tai vertėtų aiškiai vadinti atitinkamais vardais. Ir va nuo to turime dėlioti mūsų planus.
Norėjau pasakyti, kad tai nėra katastrofa, bet visgi ne, tai katastrofa, tik ne tokia katastrofa, kurios metu neįmanoma išlikti. Tai įmanoma, bet kad išliktume toje katastrofoje ir sužaistume savo žaidimą, pirmiausia turime vadinti dalykus savais vardais ir gerai suprasti realybę, kurioje gyvename.
Gi kol kas matau didelį norą kažkaip šią tikrovę išplauti, sulieti, apsimesti, kad taip nėra. Ne. tai tiesa. Jungtinėse Amerikos Valstijose, pagrindinėje Vakarų pasaulio galybėje, į valdžią atėjo absoliutus blogis. Taškas. Tai įvyko. Tai yra Amerikos žmonių pasirinkimas. Ir su tuo reikės toliau gyventi ir tose realijose kurti jau savo politiką bei prognozes, o nemėginti vėl tą „Don’t Look Up“ (nežiūrėk aukštyn). „Ne, jis ne toks“. Kodėl jis ne toks? „Na, jis negali toks būti, ar ne?“ Na, atsimerk, pažiūrėk. Jis būtent toks. Jis tai sako. Jis tai daro. Štai jis. „Na, betgi taip negali būti?“ Ne, po velnių, gali. Ir būtina susitaikyti su tuo, kad dabar taip gali būti.
Įžengiame į visiškai naują pasaulį, kuriame tapo įmanoma tai, kas buvo laikoma visiškai neįmanoma ir visiškai nepriimtina. Žinai Overtono lango sąvoką? Žinai, kad iš esmės visiškai svetimais ir griežtai nepriimtinais laikyti dalykai palaipsniui tampa priimtinais? Na, dabar tai vyksta. Ten ne tik langas, ten tokios Overtono durys, sakyčiau, netgi vartai Overtono plačiausiai atlapoti.
Ir taip nutiko, kad tam pakako vienos klaidos, na, tiesa, dešimčių milijonų rinkėjų vienos klaidos absoliučiai laisvuose demokratiniuose rinkimuose. Tai yra, Vakarų demokratijos lopšys ir citadelė pasirodė visiškai neapsaugota nuo kai kurių pačios demokratijos klaidų, nuo to, kad balsuoja bet kas, nuo to, kad galima išrinkti bet ką, nuo to, kad galima meluoti bet ką, o jokios atsakomybės, jokio filtro nėra.
Na, išties, tai viskas. Taigi, apibendriname ir konstatuojame. Didžiausios pasaulio ekonomikos valdžioje ir prie didžiausio pasaulyje branduolinio arsenalo mygtuko absoliutus vladimiro putino užjūrio atitikmuo. Va tokia nauja realybė.
— Kaip Ukrainai išlikti pasikeitusiame pasaulyje (2)— |
Vytautas Račkauskas
Na, čia „Laukinis” aštriai „paporino”, tiesiog „peilio ašmenimis pasivaikščiojo”… Labai įdomūs pamąstymai: apie išgyvenamumą, kad su blogiu reikia kovoti iš jėgos pozicijų, o ne tiesiog numirti dėl gėrio kankinio mirtimi.