Š. m. vasario 20 d. 18:00 į buvusio Lietuvos kariuomenės vado knygos pristatymą
Atsargos generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko antrasis atsiminimų tomas į praeitį žvelgia iš tuo metu aukščiausią laipsnį turėjusio karininko pozicijų. Atsiminimai apima 2007–2019 m. laikotarpį, rašoma „Vox Altera“ pranešime žiniasklaidai.
Tuo metu J.V.Žukas užėmė svarbiausius karinius postus Lietuvos kariuomenėje: 2007–2014 m. – Sausumos pajėgų vadas, 2014–2019 m. – Lietuvos kariuomenės vadas, Lietuvos kariuomenės atstovas NATO kariniame komitete. Taigi, daugelis atsiminimuose aprašytų reiškinių tebeveikia visuomenės ir kariuomenės gyvenimą iki šiol.
„Be užuolankų II“ – knyga, leidžianti pažvelgti į Lietuvos saugumo užkulisius aukščiausio rango karininko akimis. Atsiminimuose dominuoja faktai ir istorinės detalės, kuriose atsispindi ne tik karinė strategija, diplomatiniai įgūdžiai, bet ir asmeninės vertybės, atsakomybė ir žinoma, kario garbė.
„Per savo tarnybos laiką patyriau visko – ne tik džiaugsmingų akimirkų, bet ir didelių išgyvenimų, vargo, tikrų išbandymų, tačiau visada stengiausi vykdyti savo pareigas siekdamas užsibrėžtų tikslų pirmiausia savo šalies ir jos kariuomenės labui.“ (J.V.Žukas)
Autoriui teko garbė ir atsakomybė būti sraunios istorijos tėkmės dalimi: užimti aukštas pareigas, atstovauti Lietuvai svarbiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose forumuose, bendrauti su kariuomenių vadais, valstybių vadovais ir monarchais, inicijuoti svarbius valstybei sprendimus.
Būtent J.V.Žukui teko vadovauti Rusijos agresijos prieš Ukrainą 2014 m. fone, prisidėti prie esminių kariuomenės reformų: įsigyti modernių haubicų, oro gynybos sistemų ir pėstininkų kovos mašinų, grąžinti šauktinių sistemą, stiprinti NATO sąjungininkų pajėgumus Lietuvoje ir t.t.
Pulkininkas Aleksiejus Gaiževskis:
Knygoje „Be užuolankų II“ generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas dalijasi ne tik savo profesiniais pasiekimais, bet ir asmeniniais išgyvenimais, kurie suteikia gilesnį bei išsamesnį suvokimą apie jo karinę tarnybą. Atsiminimuose atsispindi ne tik karinio stratego ir diplomato gebėjimai, bet ir žmogaus, kuris buvo visada pasiryžęs nusileisti, kovoti už valstybės saugumą ir kariuomenės vystymą.
Generolas pasakoja apie savo kelią, prasidėjusį nuo tuščio ofiso ir paveldėtų ribotų resursų, tačiau atsispyręs savo karių tikėjimu ir vadovų pasitikėjimu sugebėjo pasiekti neįtikėtinų rezultatų. Ypatingai įspūdingi jo aprašymai apie iššūkius, su kuriais susidūrė ir kaip sugebėjo išlaikyti ryžtą net tada, kai buvo šmeižiamas, dažnai paliekamas vienas ir neturėjo realių galimybių gintis. Generolas Žukas sugebėjo išlikti stiprus, nes pareiga, atsakomybė ir kario garbė neleidžia pasiduoti.
Tai puikiai atspindi jo gebėjimą ne tik kovoti už kariuomenės ir valstybės interesus, bet ir įtikinti kitus sekti jo pavyzdžiu. Asmeniškai man buvo ne tik didžiulė garbė, bet ir malonumas skaityti šiuos prisiminimus, nes daugelį aprašytų momentų teko patirti pačiam. Kai kuriuose įvykiuose asmeniškai dalyvavau ir tik dabar suvokiu, kokios svarbios buvo generolo sprendimų pasekmės ir kiek visa tai kainavo nervų ir asmeninių pastangų nenuleisti rankų.
Tai knyga, kuri ne tik atskleidžia kariuomenės ir politikos užkulisius, bet ir parodo, kas reiškia būti tikru lyderiu – ne tik karo lauke, bet ir kasdienėje kovoje už šalies saugumą. „Be užuolankų“ pavadinimas tikrai puikiai atspindi šios knygos esmę – viskas yra pasakyta tiesiai, be jokių užuolankų. Tai reikalauja drąsos, tačiau būtent tokia drąsa gali užkariauti tiek širdis, tiek leisti įgyvendinti pačius didžiausius iššūkius.