Birželio 18 d. „Apostrof TV“ eteryje kalbėjo karinis analitikas Evgenas Dykyj.
– Kalbėjome apie taikos garantijas. Štai rusai pareiškė, ką jie mano esant taikos garantija. rusams taikos garantija yra galimybė bet kada nebaudžiamai nužudyti bet kurį iš 30 milijonų ukrainiečių. Su mažesne garantija jie nesutinką. Na, berods matyt laikas visiškai užversti tą puslapį, ta neigimo fazė absoliučiai tokia infantili. Ji ir taip per ilgai užtruko. Laikas tiesiog pripažinti realybę. rusai nori mus sunaikinti. rusai nesiruošia pripažinti Ukrainos, kaip atskiros nepriklausomos valstybės, egzistavimo ir kariaus tol, kol neišnyks nepriklausoma Ukraina, arba tol, kol rusijos kariuomenė galutinai praras gebėjimą kariauti.
Ir verta susitelkti į būtent tai, kaip galėtume to įgyti, o ne ieškoti kažkokių tarpinių kompromisinių sprendimų. Netgi jei mes čia, užnugaryje, tiesiog jau taip nuvargome nuo karo, taip nuvargome, tai orkai, pasirodo, ne. rusai kariaus tol, kolei nebegalės. Ir reikia tai nuveikti.
– Jie kariauja, kariauja. Pone, viena vertus jie sako: „sunaikinkite visus ginklus ir galėsime kalbėti apie taiką“, o kita vertus, jie spaudžia ir stumia gana rimtai, bando pralaužti Ukrainos gynybą. Generaliniam štabui netgi tenka pervadinti kryptis. Dabar tarp jų turime pietų Slobožanščinos (Slabadų Ukrainos), šiaurės Slobožanščinos kryptis, nepamirštant ir tokių aktyvių, kaip besiplėtojantis puolimas Sumų srityje. Kas dabar vyksta būtent šioje mūsų šalies dalyje? Prezidentas sakė, kad mums pavyko sustabdyti rusus ten, bet tai nereiškia, kad situacija labai paprasta.
– Na, jei atvirai, su visa pagarba prezidentui, man atrodo, kad mes šiek tiek lenkiame įvykius. Mes dabar stabdome ten rusus. Tai dar visiškai neįvykęs faktas. Jie vis dar labai intensyviai spaudžia. Jie ten turi labai galingą grupuotę. Tą pačią grupuotę, kurią jie beveik pusę metų būrė, kad išstumtų mus iš Kursko srities.Visiškai logiška, kad, kai jie mus išstūmė (galima sakyti, kad iš Kursko srities rusai mus išstūmė korėjiečių kūnais), jie nepradėjo tos grupuotės ardyti, permetinėti atgal į kitus fronto sektorius, o jau, taip sakant, kaip susikariavusius, susižaidusius, pastūmėjo tolyn.
Šios grupuotės tikrai nepakanka mūšiams dėl Sumų. Šios grupuotės tikrai nepakanka net bandyti šturmuoti Sumus. Nekalbu apie tikrą šturmą ar net bandymus. Ir nemanau, kad rusijos generolai to nesupranta. Manau, kad jie jau nebe tokie idiotai, kokie buvo 2022-aisiais. Jie mokosi iš klaidų.
Manyčiau, kad užduotis jiems dabar daug kuklesnė:priartėti prie Sumų tokiu atstumu, kad miestą būtų galima terorizuoti vamzdine artilerija ir, dar geriau jiems, FPV dronais.
Jie, beje, kitaip [nei teigia] kai kurie pranešimai, kad ir arti prie to, bet dar tiek nepriartėjo. Tačiau ši užduotis visiškai nėra neįmanoma, nes čia, kur, na, kai kurie teoretikai teigia, kad jie yra 20 km iki Sumų, o tai reiškia, kad viskas jau gali atskristi. Tai tik teorija. Praktiškai jiems 20 km iki Sumų, ir nei FPV dronų operatorius, nei artilerijos pabūklas nestovės apkasuose tiesiog nulinėje zonoje. Jie turėtų būti bent dešimt kilometrų už jos. Tai yra, iš tikrųjų jiems vis dar trūksta 10 kilometrų tai užduočiai. Bet 10 km išties yra nedaug.
Akivaizdu, kad jų puolimo pradžioje mūsų pajėgos ten nebuvo labai gausios. Ir aš netgi puikiai suprantu, kodėl. O todėl, kad pirmiau buvome priversti gesinti gaisrą. Mes užbaiginėjome Pokrovsko kryptį. Mes užvėrinėjome Pokrovsko kryptį ir labai sėkmingai ją užvėrėme. Užvėrėme taip, kad na, Pokrovske rusams nebėra šansų. Bet mes atitinkamai pritraukėme ten pajėgas iš įvairių kitų krypčių, kuriose tuo metu buvo ramiau. Būtent patraukėme ir iš Sumų srities. Dabar yra atvirkščiai. Ten reikia mesti rezervus.
O rezervų, kaip visada, yra nedaug. Sprendžiant iš to, kad ten jau iš dalies perėjome prie kontratakų ir jau atsikovojome bent vieną kaimą, na, man tai vienareikšmiškai signalas, kad kažkas jau atvyko, į mūšį jau įtrauktos šviežios jėgos.
Betgi būkime atviri. Mūsų pagrindinė problema šiame kare – tai tiesiog žmonių trūkumas. Dabar mes bandysime iš kitų krypčių sukrapštyti, kad stabilizuotume Sumų kryptį. Manau, kad stabilizuosime. Na, išties mums pageidautina ne stabilizuoti dabartinę liniją, o atitraukti orkus dar bent 10 kilometrų toliau nuo Sumų ir ten stabilizuoti.
Štai kokia užduotis dabar iškilo. Ir manau, kad ją išspręsti pavyks. Bet atitinkamai susilpnės kažkuri kita kryptis. Vėliau teks ten atsimušinėti.
– Taigi, norėčiau paitikslinti, ką pasakėte, pone Evgenai. Taip, jūs sakote, kad rusai siekia, na, faktiškai nuvarginti Sumus FPV dronais ir apskritai viskuo, kuo tik galėtų pasiekti iš arčiau. Na, faktiškai tai tas pats, ką jie dabar daro su Pokrovsku. Matome visus vaizdo įrašus, kaip Pokrovskas faktiškai… Na, tiesą sakant, jis buvo sunaikintas…
– Taip, jis mūsų, bet negyvas jau absoliučiai miestas. Jie norėtų lygiai tą patį padaryti su Sumais ir Charkivu. Jie puikiai supranta, kad užimti tuos miestus ne jų nosiai. O padaryti juos panašius į Pokrovską, deja, jie labai nori. Ir Sumų atveju jie je jau arti to. Nemanau, kad mes jiems tai leisime. Manau, kad jie vis tiek bus atstumti.
Betgi atitinkamai, taigi nuolat tokios sūpuoklės. Kažkur jie pradeda prasiskverbinėti – mes ten metame rezervus, pradedame ten stabilizuoti situaciją. Tokios sūpuoklės tęsis tol, kol mes nesuorganizuosime normalios mobilizacijos ir tiesiog neturėsime pakankamai žmonių visose kryptyse.
– Ar galima teigti, kad rusijos vasaros puolimas dabar yra tokioje aktyvioje fazėje, nes šiandien buvo rašoma, kad septyniose kryptyse yra itin aktyvios?
– Galima sakyti. Aš tai pasakyčiau būtent taip, su tokia (girdite?) intonacija. Taigi, tokia ta jų superaktyvi fazė. Turiu omenyje, kad gerai… Taip, ir blogai, kad jie spaudžia septyniomis kryptimis. Betgi gera žinia, kad tai, ką jie dabar demonstruoja, tai realiai yra jų galimybių maksimumas šiandien. Viskas.
Tai ne pernai, tai ne pernykštė vasara ir ruduo, kai jie buvo savo galimybių pike. Rusijos kariuomenė jau nebe ta. Išties tai, ką dabar matom, tai realiai jų galimybių maksimumas. Ir tai visai neblogai, tiesą sakant.
Jei tik mes čia, užnugaryje, tinkamai užsiimtume savo kariuomenės papildymų, tai jie tokį puolimą pajėgtų tęsti dar porą mėnesių. Per tą laiką visiškai išsektų. O jei tik fiziškai būtų kam, tai rudenį būtų galima ir prie kontrpuolimo veiksmų pereiti.
– O štai putinas, matot, davė įsakymą papildyti savo sausumos pajėgas?
– Na, putinas pasakė, ir jos pasipildė. Tai skirtingi dalykai. Mūsuose taip pat nuolat kalbama apie būtinybę papildyti. Na, mes jau kiek įvairiose laidose ta tema kalbam, o papildymas vis nevyksta ir nevyksta. Taigi, orkai, ačiū Dievui, orkai taip pat turi šią problemą. Galiausiai, ir kuo toliau, tuo labiau aštresnę.
Jie jau supirko viską, ką buvo galima nupirkti už pinigus. Ir sumų didinimas visiškai nepadėjo. Visi, kurie buvo pasiryžę mirti dėl pinigų, jau nuėjo.
Dabar jie turi arba surengti naują priverstinę mobilizaciją, kurios kremlius iš tikrųjų beprotiškai bijo, nes tikisi galimo sprogimo, arba ieškoti kažkokių sprendimų, pavyzdžiui, nupirkti dar šiek tiek korėjiečių, ar kažko panašaus. Iš tikrųjų jie taip jau patiria gyvosios jėgos krizę.
O užtat mes turime nepanaudotų rezervų, nes mes visi, turiu omenyje ne kariuomenę, esame užnugaryje, nes visus tuos metus tų rezervų nemobilizavome. Štai kodėl mūsų mobilizacinis rezervas, kaip tai bebūtų paradoksalu, dabar yra daug geresnis, nei anksčiau.
– Labai ačiū už jūsų komentarus, kad randate mums laiko. Su mumis kalbėjo karinis analitikas Evgenas Dykyj. Labai ačiū.
Parengė LL, redagavo VK.