Spalio 22-osios vakarą karo analitikas Evgenas Dykyj „Kyiv24“ televizijos kanale kalbėjo, kaip Ukraina kovoja prieš priešą tiek mūšio lauke, tiek užnugaryje.
Studijoje Olesia Kobzar.
– Pakalbėsime kaip mes veikiame prieš priešą tiek mūšio lauke, tiek užnugaryje. Dabar apie situaciją karščiausiose fronto vietose.
Pradėsim nuo to, jog chemijos gamyklai rusijosBriansko mieste smogtas kombinuotas raketų smūgis, kuriame panaudotos „Storm Shadow“ raketos. Generalinis štabas šį smūgį pavadino sėkmingu. Na, raketos, priminsiu, įveikė rusijos oro gynybos sistemą. Jie pridūrė, kad pažeidimų pasekmės šiuo metu aiškinamos. Atakuota įmonė yra karinis taikinys. Primename, kad ji gamina paraką, sprogmenis, amunicijos komponentus ir raketas, kurias priešas naudoja Ukrainos teritorijai apšaudyti. Kaip patikslino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nepilotuojamų sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi, Briansko gamykla yra didžiausia rusijos kariuomenės sunkiosios ginkluotės pramoninė, gamybos ir remonto bazė pafrontėje. Ten praktiškai atstatinėjama visos maskovijos kariuomenės mūšio lauke naudojama sunkioji technika. Šiandien pirmiausia yra saulės sistemos, minavimo reaktyviniais sviediniais sistemos, žemės ūkio… Čia atstatomos visų tipų daugkartinio paleidimo raketų sistemos. Priminsime, kad tai „Grad“, „Uragan“, „Tornado“. Na, ir gamykla taip pat užtikrina šaudmenų gamybą vamzdinei artilerijai, inžinerinei amunicijai ir sparnuotosioms raketoms X59.
Be to, putinui šiandien reikia dar 5-rių metų, kad užimtų Donbasą. Ir ištiso amžiaus visai Ukrainą. Būtent taip „The Economist“ vertina rusijos agresijos perspektyvas. Leidinio skaičiavimais, dabartiniais stūmimosi tempais, rusija įstengtų užimti Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis tik iki 2030 metų. Na, o visos Ukrainos užėmimas užtruktų 103 metus. Na, tai tikriausiai vertinant dabartines galimybes ir modernizaciją. Pakeliui „The Economist“ prisiminė priešo gyvosios jėgos praradimus. maskovijos kariuomenė Ukrainoje jau neteko daugiau nei 1 400 000 karių, iš jų apie 480 000 žuvusiais.
O „BBC News Ukrainian“ išanalizavo padažnėjusius Ukrainos deputatų pareiškimus, kad karo pabaiga esą yra labai arti. Kaip nurodoma leidinyje, pastaruoju metu tokius pareiškimus sau leido tiek valdančiosios partijos, tiek opozicijos deputatai. Žurnalistai pabandė pasiaiškinti, kuo grindžiami tokie pareiškimai. Ir, jų nuomone, visų pirma, tai agresyvesni Donaldo Trumpo pareiškimai apie rusiją, ypač, kad ji yra popierinis tigras. Tai taip pat yra kremliaus išteklių – šarvuotos technikos ir kontraktininkų-savanorių – išeikvojimas. Be to, „BBC News Ukrainian“ šaltinis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiosios vadovybės štabe pabrėžė, kad karo veiksmų pabaigos ženklai iš tiesų matomi. Pasak šaltinio, šis paskutinis kovos raundas gali trukti iki metų pabaigos, daugiausiai iki 2026-ųjų pavasario.
Bet apie viską iš eilės. Ir į diskusiją apie tą, ką jau išsakėme, įtraukiame karo analitiką ir publicistą EvgenąDykyj. Pone Evgenai, labą vakarą jums. Ačiū, kad prisijungėte.
– Labą vakarą. Šlovė Ukrainai.
– Didvyriams šlovė. Taigi, kalbant apie Briansko chemijos gamyklą, faktiškai ir strategiškai ką mums duoda tas smūgis „Storm Shadow“ raketomis?
– O, tai miela, pirmiausia, arba kaip sename anekdote, na, visų pirma, tai gražu. Tai buvo tikrai gražu. Na, išties, savaime tai nėra kažkas, kas nulemtų, bet tai yra dalis mūsų tikrai strateginio darbo, kuris vykdomas, kad nukraujuotų rusijos gynybos pramonė.
Gamykla svarbi ir atitinkamai, nebuvo gaila tam panaudoti „Storm Shadow“, nes tokiai gamyklai su dronais mažai ką padarytum. Jei naftos perdirbimo gamykloms ar amunicijos sandėliams pakanka, kad atskristų dronas su 40–50 kg kovine galvute, nes yra kam detonuoti arba yra kam užsidegti. Tačiau tokioms gamykloms, kur daugiausia geležis, daug geležies, na, yra ir elektros laidai, bet to maža, kad jie dega, vien tik dronų vis tiek nepakanka, kad iš tikrųjų būtų pasiektas rimtas efektas. Ir būtent todėl buvo priimtas absoliučiai teisingas sprendimas panaudoti sparnuotąsias raketas su daug didesne kovine galvute.
Štai dėl ko ta gamykla gali ilgam pristabdyti savo veiklą. Gamykla nesunaikinta visiškai. Tiesą sakant, būkime realistai. Ji atstatinėjama, remontuojama, tačiau ji jau gali nustoti veikti, na, bent jau mėnesiams. O tokios gamyklos uždarymas mėnesiams, jau tai, kas tiesiogiai pajaučiama ir priešakinėse linijose, kai nespėjama remontuoti sugedusios ar sugadintos įrangos. O būtent tokia ir yra pagrindinė tos gamyklos veikla.
Tai yra gana rimtas, sakykim, veiksnys. Tai nėra kažkas fantastiško, ne kažkas super-duper, bet tai labai geras, labai kokybiškas darbas, kuris tikrai eina, tarkime, į tą mastą, kuris veikia mūsų, o ne rusijos pergalei. Tokia gera indauja tam puodeliui.
– Gerai. Dabar apie tai, kaip mūšio lauke rusijos federacija atkunta. rusijos šarvuota technika vėl pastebima puolimo veiksmuose. Bent jau ankstesnėmis savaitėmis tai buvo fiksuota ir, kalbama, kad dažniausiai ji naudojama tokiu nepalankiu ūkanotu oru, kas apsunkina mūsų reakciją iš oro. Šiek tiek išsamiau, kodėl rusija vėl pasirengusi naudoti šarvuočius? Kas tai?
– Sakyčiau, kad rusija šiek tiek paskubėjo. rusija per daug užsižiūrėjo į kalendorių, o ne į dangų. Idėja yra visiškai aiški. Reikalas tame, kad dronai dabar yra pagrindinė naikinimo priemonė. Ir visų pirma, didžiausia jų dalis yra maži pigūs FPV dronai.
Tie maži, pigūs, paprasti FPV dronai, kaip neseniai man sakė vienas mano draugas lietuvis. O žinai, sako, 2014-aisiais mačiau, kaip kiekviename garaže buvo pilstomi Molotovo kokteiliai, o dabar matau, kad visiškai tokiuose pačiuose garažuose visi surinkinėja dronus. Čia gal kiek poetiškai perdėta, bet išties reikšminga.
Taigi, FPV dronai turi vieną labai rimtą problemą. Jie neskraido per lietų. Ir rusai jau seniai ruošiasi tam momentui, kai prasidės ilgalaikės rudens liūtys, FPV dronai nustos skraidyti, nes jie tiesiog užsitrumpins. Ir tada rusai vėl galės mesti į mūšį šarvuotąją techniką. Kaime jos nenaudojo, nes net fronto linijos nebūtų pasiekusi. Ne dėl to, kad būtų nespėjusi kovoti, bet kad būtų visiškai sunaikinta dar beatvažiuodama. Ir todėl jie laukė rudens. Na, štai mūsų laimei ruduo nėra labai lietingas.
Taigi jie žiūrėjo į kalendorių ir davė atitinkamus įsakymus. O rusijos kariuomenėje nelabai pratę galvoti vietoje (valdymo grandinės žemiausioje grandyje), nes pamatė įsakymą iš maskvos, kad jau ruduo, taigi viskas, laikas vėl išeiti šarvuočių ir tankų kolonomis. O jei pažvelgtum į dangų, pamatytum, kad dažniausiai oras yra gana tinkamas skraidymui.
Štai kodėl tų pirmųjų šarvučių ir tankų kolonų, patikėjusių kalendoriumi, o ne orais, likimas susiklostė visiškai tinkamai. Jie iš tikrųjų visi tiesiog sudeginti, jie visi sunaikinti, bet tai tikrai nepašalina problemų. Tai yra, jos buvo sudegintos, ir jei vėl bandytų lįsti, vėl būtų sudegintos taip pat.
Tačiau tam tikru momentu tikrai gali prasidėti ilgalaikiai lietūs. Ir kai jie prasidės, mes galime susidurti su situacija, kai vėl plūs šarvuočiai prieš šarvuočius ir pėstininkai prieš pėstininkus.
Ir tie pėstininkai prieš pėstininkus yra labai didelė grėsmė mums, nes mes turime daug mažiau pėstininkų nei rusai. Kelis kartus mažiau. Šiuo metu didžiąja dalį to personalo kiekio skirtumo kompensuojame dronais ir mūsų dronų operatorių darbu. Bet kai dronai nustos skraidyti, šia prasme bus daug sunkiau, nes vėl bus tikros artimos kovos perspektyva, pėstininkų prieš pėstininkus, o tada, su tokiu kiekybiniu santykiu, kokį turime dabar dėl sutrikdytos mobilizacijos, gali būti labai nemalonių siurprizų.
Tačiau kol kas galime tiesiog konstatuoti, jog rusai šiek tiek paskubėjo ir tie šarvuočiai išvyko į dausas.
–Gerai. Apie šarvuotą techniką tai daugiausia informacija iš Donecko srities. Paėjėkime šiek tiek toliau į šiaurę. Kupjanskas. Dabar taip pat sklinda informacija, kad ten susikaupė priešo pajėgos. Kokia grėsmė artimiausiu metu?
– Susikaupė. Pradėkime nuo to, kad pusėje miesto jau yra rusai. Miesto mūšiai ten vyksta daugiau nei mėnesį. Nieko kito ir negalėjo nutikti. Tai yra, rusams leidome persikelti per Oskolo upei į vakarinį krantą, rusus įsileidome į miestą, o dabar ten vyksta labai žiaurūs, labai sunkūs mūsų gynėjams ir gynėjoms, rusams taip pat, bet na, jie mūsų nedomina, tad vyksta labai sunkūs miesto mūšiai dėl Kupjansko.
Tai reiškia, kad mes negalėjome išlaikyti Kupjansko prie fronto linijos. Dabar frontas eina tiesiai per jį. Ir tai iš tikrųjų yra labai nemalonu. Ir vienintelė priežastis viskam, kas įvyko, yra tik viena. Tiesiog fiziškai nepakako…
– Atsiprašau, ko nepakako?
–Žmonių. Tiesiog fiziškai nepakako žmonių.
– Taigi aš taip pat klausiu apie fizinį rusų buvimą. Taip, mūsiškių trūkumas yra akivaizdus, žmonių trūkumas. Vadinasi taip, dabar mes juos matome mieste, ir tada jie dar turės jėgų už Kupjansko eiti toliau…
– Sąžiningai, šiek tiek stebina klausimas, ką tai reiškia „ir tada“. Ir tada, arba mes juos iš ten išmušime, arba jie jį užims.
– Ne, ne, kalbu apie jų trajektoriją. Aš kalbu apie trajektoriją. Kas akivaizdžiausia? Kokia kryptimi iš Kupiansko jie patrauks?
– O, vadinasi, jūs jau remiatės tuo, kad mes Kupjanską jau atidavę? Ne, palaukite, tai dar neįvyko. Ne, na, stop, stop, stop. Na, mes jį vis dar giname.
– Matote, tai jau pozityvu.
– Ne, mūsų labai sunki patirtis labai ilgai laikytis miestų mūšiuose. Na, aiškus pavyzdys, žinoma, yra laikas. Štai ten rusai įsiveržė į patį miestą, na, neduok Dieve, praėjusių metų pavasarį, tai yra prieš pusantrų metų, ir jie vis tiek negalėjo pereiti per miestą iki galo per pusantrų metų.
Tai yra, ne, Kupjansko dar nepraradome. Jis kol kas prarandamas kaip taikus miestas, jis prarandamas kaip gyvas miestas. Viskas, tai jau yra fronto linija, tai jau griuvėsiai. Tai yra, Kupiansko miestas de facto nebeegzistuoja, o Kupjansko miestas, kaip įtvirtinta teritorija ir kaip tas miestas, dėl kurio priešai dar nepatyrė nesėkmės, ne, jis dar neprarastas. Dėl jo vyksta mūšiai.
Ir aš nesu pasirengęs dabar prognozuoti, ar mes jį išlaikysime, ar jie vis tik jį užims. Tiesą sakant, tai priklauso nuo to, kur mūsų vadovybė sugebės rasti kokių rezervų.
– Matote, atsakėte į mano klausimą. Kokia grėsmė artimiausiu metu? dar neperžengus Kupjansko ribų. Aš kalbu tik apie operatyvinį laiką, bet aš kalbu…
– Mūšiai mieste tęsiasi jau daugiau nei mėnesį. Manau, kad kažkiek laiko mes jį laikysime, o tada, na, sakau, bus rezervų arba… Aš negaliu naudoti tokios informacijos, kaip jūs suprantate.
– Na, ir čia neįmanoma nepastatyti maždaug į vieną eilę Pokrovsko. Situacija ten analogiška ir kitokia.
– Labai panaši. Na, tiesa, ten, Pokrovske, kontroliuojame didžiąją miesto dalį. Betgi pats faktas, kad kovos jau persikėlė į miestą, taip pat yra labai nemalonus ir, deja, viskas taip pat.
– Taigi, pone Evgenai, kol mes analizuojame absoliučiai tokias gana erzinančias ir slegiančias tendencijas, Vakarų spauda, tuo pačiu metu su tais pranešimais, analizuoja tai, kad mes iš kažkur rengiamės pulti, kad, na, karas greitai baigsis. Ir pateikiu jums citatą. „Sakau jums tikrai, mes artėjame prie galimos karo pabaigos“. Taip sako Volodymyras Zelenskis. Ar matote tokias prielaidas?
– Aš to nematau. Na, tiesa ta, kad atsižvelgiant į Zelenskio statusą, esame arti galimos karo pabaigos. Na, tai tokia atsargi citata, prie kurios formaliai neprisikabinsi. Taigi. Na, priartėjome, kaip priartėjome, taip pat galime pasidalinti.
Kadaise iš tikrųjų buvome priartėję prie pergalės prieš rusiją be kabučių. Na, jie [Vakarai] nepalaikė tos situacijos. Lygiai taip rusija tam tikru momentu buvo priartėjusi prie Kyjivo užėmimo. Na, priartėjo, bet paskui atsitraukė.
Na, man atrodo, kad dabar prie karo pabaigos, galima sakyti, kad priartėjome, bet iš tikrųjų nematau greitos karo pabaigos. Nematau jokios motyvacijos iš kitos pusės, kodėl jie turėtų baigti karą dabar.
Kita vertus, aš matau labai neteisingą, labai strategiškai klaidingą visumą pasikliauti mumis, o ypač mūsų Vakarų sąjungininkais. Šiuo atveju mes greičiau… na, šiuo atveju mes jiems nusileidžiame.
Tai, kad tiesiog būtų sustabdytas karas dabartinėje kontaktinėje linijoje, jau keliama kaip tikslas. Taika pagal dabartinę kontaktinę liniją su visais putino pasiekimais, visiškai vengiant jo atsakomybės, faktiškai su atlygiu už agresiją, dabar tai laikoma beveik geru scenarijumi. Štai dėl ko atseit jie dabar kovoja.
Na, taip nustatant tikslus, su tokia strategija taikos nebus. Net jei prileistume, kad tam tikru momentu yra įmanomas kompromisas, tai tam, kad netgi jis taptų realiai įmanomu, tikslu turi būti tai, kad rusiją visiškai sutriuškins ir nubaus.
Tik tada, kai abi pusės kovoja dėl visiškos pergalės, kažkur per vidurį gali susidaryti kompromisas. O dabar viena pusė, rusija, kovoja už visišką pergalę ir turi tam atitinkamą mūsų sunaikinimo strategiją, o kita pusė kovoja, kad jie sustotų.
Tai iš esmės labai neteisinga strategija, kuri kaip tik nepriartina taikos, o dar labiau nutolina, nes pagal tokią strategiją rusai neturi jokios motyvacijos sustoti ties dabartiniu lygiu. Kodėl? Jie stumsis į priekį tiek, kiek pajėgs, nes bet kokiu atveju jiems nieko siaubingesnio negresia.
– Na, pone Evgenai, ačiū už šį dialogą, už išsamius atsakymus tiek į suprantamus, tiek į keistus klausimus. Tokia buvo mūsų užduotis šį vakarą. Linkime taikaus jo tęsinio.
Su mumis bendravo karo analitikas ir publicistas Evgen Dykyj.
Parengė LL, redagavo VK.
