Netoli Daugų yra nedidelis Sokonių kaimas. Kelios trobos, keli sodybų sodai – regis, dabar čia tik vasarojama. Per vieną sodą vingiuoja keliukas į kaimo kapines. Ten, tarp senų medžių, stovi kuklus paminklas keturiems vienos šeimos vyrams – Vincui, Vytautui, Danieliui ir Albertui. Tai mano močiutės sesers Onos Monikos šeimos vyrai.
Tėvas Vincas Dirsė buvo Lietuvos kariuomenės savanoris, Vyčio kryžiaus kavalierius. Jis mirė (nužudytas) Vitebsko kalėjime. Sūnus Vytautas stojo į generolo Plechavičiaus Vietinę rinktinę – kur jis palaidotas, nežinoma. Kitas sūnus Danielius, partizanas slapyvardžiu Gintaras, žuvo kovoje su raudonuoju maru. Nors jo vardas įrašytas Daugų kapinėse pastatytame kenotafe, tikroji palaidojimo vieta iki šiol nežinoma.
Tik jauniausias šeimos vyras, Albertas, stribų nušautas savo kieme, ilsisi Sokonių kapinėse. Aplankėme šią vietą ir uždegėme žvakelę prie didvyrių šeimos paminklo. Tyliai suvirpėjo širdis, kai pagalvojome, kiek skausmo ir garbės tilpo į šių žmonių likimus. Ilsėkitės ramybėje.
Jie nebuvo Dievai,
jie tik akmenys tylūs.
Jie nebuvo Dievai,
jie mūsų laisvė nebyli
Arturas Čiras
LKKSS VAS narys
