rusijos ir Ukrainos karo veteranas Evgenas Dykyj lapkričio 20-osios rytą „Radio NV“ eteryje kalbėjo apie rusijos atakos prieš Ukrainą pasekmes, ypač smūgį Ternopiliui, taip pat Ukrainos smūgius Riazanės naftos perdirbimo gamyklai, elektros pastotėms Kursko srityje ir smūgius rusijos objektams ATACMS raketomis, kas sudarė sąlygas „išridenti“ 28 punktų kapituliacijos planą.
– Sveiki visi. Šiandien ketvirtadienis, lapkričio 20-oji. Pradedame specialią „Radio NV“ transliaciją. Esu Pavlo Novikov. […] Tradiciškai pradedame nuo naujausios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinės. Taigi, rusų nuostoliai vakar: minus 890 personalo, minus 1 tankas, minus 2 šarvuotos kovos mašinos, minus 19 artilerijos sistemų ir dar keletas minusų. Informacija yra vieša ir visiems prieinama.
Prie mūsų jungiasi svečias pokalbiui. Kalbamės su rusijos ir Ukrainos karo veteranu, buvusiu bataliono „Aidar“ kuopos vadu, o dabar Nacionalinio Antarktidos tyrimų centro direktoriumi Evgenu Dykyj.
Pone Evgenai, sveiki eteryje. Šlovė Ukrainai.
– Didvyriams šlovė. Labą rytą.
– Labą rytą. Pradėkime nuo analizės, kas įvyko praeitą naktį ir ryte Nuo vakar dienos iki rytdienos imtinai Ternopolyje paskelbtas gedulas. Ten fiksuota daugiau nei dvi dešimtys žuvusiųjų. Jau 26 žuvusieji. Vakar vakare dar buvo kalbama apie 25, dabar jau 26. Tačiau ten yra tam tikrų detalių.
Taigi, pirma, rastos nuolaužos sparnuotosios raketos, pagamintos 2025-ųjų ketvirtąjį ketvirtį. Tai buvo Kh-101 raketa. Ten visiškai sugriautas daugiaaukštis pastatas.
Ir šiame kontekste Serhijus Bezkrestnov kalbėjo labai, labai įdomiai. Jis taip pat žinomas kaip blogeris „Fleš“. Aš tiesiog jį pacituosiu.
„Buvo nesuprantama, kodėl rusai taip desperatiškai norėjo sunaikinti išties neveikiančią gamyklą. Pakaktų pažiūrėti skelbimus apie išnuomojamas dirbtuves ir patalpas bei tos įmonės nuotraukas iš išorės. Yra prekybos centras, yra baldai, yra sporto salė. Analoginės tankams skirtos radijo stotelės „R-173 Orion“ jau daugiau nei keliolika metų nebeaktualios. O išeikvoti tiek daug raketų smūgiams ir netgi smogti kaimyniniams namams tomis didelio tikslumo raketomis tai panašu į idiotizmą.“
Jis tiesiog pateikia to kvartalo vaizdą iš palydovo. Juk panaudotos didelio tikslumo šiuolaikinės naujos rusų raketos. Ir jis daro dar vieną prielaidą: „galbūt tai tik pretekstas smogti miestų centrams ir „košmarinti“ gyventojus?“ Nes jis užduoda tuos pačius klausimus, matydamas smūgius gamyklai „Artiom“ Kyjivo centre Lukianivkoje. Ten taip pat buvo keli antskrydžiai ir jau seniai žinoma, jog ten nieko negaminama.
Ką jūs tame matote, kad naudojamos didelio tikslumo rusų raketos, kurios, pasirodo, pagamintos jau šį metų ketvirtį, bet, deja, sąlygoja didžiulius sugriovimus ir daug žūčių?
– Na, Flešas visada yra labai tikslus įvairiose techninėse, sakykim, detalėse. Tai tikrai labai kompetentingas žmogus. Bet dėl rusų motyvų tiek Flešas, tiek aš tegalime daryti tik prielaidas. Juk mes – nei Flešas, nei aš –Gerasimovo galvoje negyvename. Ir, tiesą sakant, mano prielaida šiek tiek kitokia.
Esmė ne ta, kad civilių gyventojų „košmarinimo“ nebūtų rusų strategijoje. Būtent tokia yra jų strategija. Tiek daužyti užnugarį, kad tas užnugaris pradėtų reikalauti kapituliacijos. Toks ir yra jų tikslas. Tačiau man atrodo, kad kartais tam tikslui jie eikvoja net tokias brangias sparnuotąsias raketas ar raketas „Iskander“. Betgi ne dažnai, nes tai brangus malonumas.
Kai jie smogė [vaikų ligoninei] „Ochmatdyt“ Kyjive (taip, tai buvo visiškai aiškiai apgalvotas smūgis į „Ochmatdyt“) tai buvo brangus malonumas. Tai buvo atskira operacija. Smūgiui raketa į ligoninę jau iš anksto tam momentui buvo paruoštas visas būrys tinklaraštininkų, kurie, jei pamenate, tuoj pat paleido savo žinutes.
Išties tuo jie ir „susimovė“, atskleisdami, kad tai buvo operacija. Nes, tiesą sakant, tada pradžioj pamaniau, kad tai buvo jau tokių kreivarankių darbas, jog pataikė į ligoninę. Bet kai lygiai po dviejų valandų visi jų botai pradėjo transliuoti visiškai vienodas žinutes „matot, vaikai kenčia, turime nedelsiant bet kokiomis sąlygomis nutraukti karą“, tada tapo aišku, kad ne, ne kreivarankiai, o daug blogiau.
Bet čia, man atrodo, istorija yra šiek tiek kitokia, kaip ir su gamykla „Artiom“. Palyginimas su Kyjivo gamykla „Artiom“ yra labai vietoj. Na, visų pirma, kaip ir visose mūsų didelėse senose gamyklose, toli gražu nėra faktas, kad ten ilgą laiką nieko negaminama. Ten nebegaminama produkcija, kokia buvo gaminama sovietmečiu. Tačiau labai dažnai būtent tokių gamyklų dirbtuvėmis naudojasi įvairūs mūsų, sakykim, jauni startuoliai, kurie daro įvairius labai naudingus dalykus.
Ir labai tikėtina, kad rusijos žvalgyba ne visada sugeba patikrinti, kur būtent tai daroma, kur tiksliai tai vyksta, o kur – ne. Be to, ta žvalgyba taip pat gali labai klysti. Kai kurie vietiniai agentai, kad uždirbtų 3 kapeikas, gali pasakyti, kad ir toje gamykloje jie jau matę keletą automobilių su juodais valstybiniais numeriais. Taigi. Todėl manau, kad šiuo atveju jie iš tikrųjų taikėsi į gamyklas tiek „Artiom“, tiek Ternopilyje. Bet dėl rusų tikslumo – taip, yra dar vienas niuansas.
Beje, nepamirškime, kad inercija rusijos kariuomenėje, rusijos sistemoje, taip pat yra labai stipri. Jie turi rinkinius taikinių, kurie kadaise buvo įvardyti kaip labai svarbūs, strateginiai. Ir kai vyksta eilinis didelis antskrydis, ir, pavyzdžiui, žvalgyba nepateikė naujų taikinių, jie dažnai dirba su tais, kurie tame sąraše buvo įvardinti kaip pagrindiniai.
Beje „Artiom“ visu 100 % yra tokiame sąraše. Taip ir nutinka, kai nežinai kur dar Kyjive reikėtų nusitaikyti, dėl visa ko teks vėl atakuoti „Artiom“ gamyklą. Taigi, sakykim, bent man taip atrodo, jog jiems viskas taip susidėjo.
Na, o dėl raketų tikslumo, tai ta detalė, kurią pabrėžėte pradžioje, čia yra labai svarbi. Raketa surinkta visai neseniai, trečiame 2025-ųjų ketvirtyje. Pirmiausia tai dar kartą patvirtina, ką mes ne kartą kalbėjome, jog neverta ieškoti įvairių sudėtingų modelių ir ypač sieti rusų požiūrį su politiniais įvykiais. Na, ne, tų jų smūgių dinamiką labai aiškiai lemia jų pramonės tempai.
Jų aukštas dronų gamybos lygis. Na, išties tokio tipo pagaminamų raketų skaičius taip pat yra labai didelis, tačiau jau kelis kartus mažesnis nei dronų. Atitinkama balistikos pagaminama daug kartų mažiau nei sparnuotųjų raketų.
Taigi, kai surenkamas pakankamas kiekis visų trijų tipų, tada vienu metu įvyksta kombinuotas smūgis. Kadangi dronų gamyba gerokai lenkia abiejų tipų raketų – sparnuotųjų ir balistinių – gamybą, tad tarpe tarp kombinuotų smūgių gali būti vienas ar du smūgiai grynai dronais, nes išties tų „šachedų“ perteklius jau bus susikaupęs. Taigi kombinuotų smūgių dinamika yra visiškai susijusi su tuo, kiek laiko pramonei prireiks raketoms pagaminti. Kai tik jų prisirinks pakankamai kombinuotam smūgiui, jos bus paleistos.
Tai yra, dabar jie atsargų neturi. Jie kaupia viską, kas nueina nuo konvejerio, jie kaupia tol, kol gali smogti vieną tikrai gerą efektyvų smūgį. Ir tas smūgis realizuojamas. Tada vėl turime garantuotą pauzę. Kol konvejeris dirba, kol jie prištampuoja iki kito smūgio mums.
– Na, taip ir atrodo. Beje, jūs pasakėte įdomią frazę apie taikinius, kad kol nėra nieko naujo, daužomi tie taikiniai, ir kaip pavyzdį paminėjote „Artiom“ gamyklą Kyjive. Man atrodo, kad kažką panašaus dabar turi Ukrainos gynybos pajėgos.
Žinoma, dabar ironizuoju, bet galima suformuluoti ir taip: jei kažkas yra, tai reiktų vėl smogti Riazanės naftos perdirbimo gamyklai, nes būtent iš ten šįvakar atėjo pranešimai. Be to, buvo pranešimų, dabar pakartosiu, apie Kursko sritį, vadinasi net jų vietos valdžia jau pripažino. Taigi, cituoju: „Šiąnakt priešas smogė elektros pastotėms pasienio zonoje. Dėl išpuolio daugiau nei 16 000 žmonių liko be elektros Gluškovskio, Rylskio ir Korenivskio rajonuose“. Na, būtent ši istorija tai ir reiškia, bet man atrodo, kad nors formuluotės ir panašios, bet mums malonu matyti, kad Riazanę vėl šiek tiek padaužė.
– Dar prie to pridėkime ir interneto išjungimą. Dėl ko buvo protestuojama Uljanovsko srityje. Beje, tai gana toli nuo Ukrainos sienos. Berods ta Uljanovsko sritis, kažkur jau beveik prie Volgos. Taip, jis [interneto išjungimas] buvo išbandytas Uljanovsko srityje, o dabar išplečiamas visoje rusijos teritorijoje. Lyg ir tokiu pretekstu, jog atskrenda mūsų dronai atseit valdomi per jų interneto tinklą.
Bet faktas yra faktas. Na, rusai tiesiog išjungia mobilųjį internetą ištisiems regionams, visiems jų gyventojams.
Aš sakau, jog nesu pasirengęs pasakyti, kiek realiai kovojama su mūsų dronais, ir kiek kovojama su prieiga prie interneto. Neatmetu galimybės, kad gali būti du viename. Taigi. Tai yra, oro gynyba paprašė išjungti internetą, o FSB pasakė: „O, bravo, štai kaip. Mums tiesiog trūko rimtos priežasties“. Na, bet vienaip ar kitaip, faktas yra faktas.
Taigi be elektros energijos tiekimo nutraukimo ir numatomų šilumos tiekimo nutraukimų, mes jau turime galutinį mordoro gyventojų atkirtimą nuo žiniatinklio. Netrukus vietoj pasaulinio žiniatinklio jiem beliks tik prisiminti operaciją „Pavutinia“ ir laukti kitos. Labai tikiuosi, kad netrukus sulauksime kažko panašaus.
Ta proga norėčiau atkreipti dėmesį į vieną labai svarbų dalyką. Išties, ką daro rusai? Labai kompetentingai. Apie tai kalbėjome ne kartą. Jų kariuomenė iš tikrųjų kovoja, na, išimtinai, arba perfrazuojant jų kadaise buvusį maršalą, kaip tik ne įgūdžiais, bet išimtinai tik kiekiu. Taigi. Spaudžia kiekiu, dusina kiekiu. Ir viskas.
Betgi jų informacinės pajėgos yra tikrai profesionalios, jų informaciniai padaliniai kovoja nepalyginamai geriau nei jų antžeminė kariuomenė. Taigi dabar vėl matome eilinę informacinę operaciją. Norėčiau į tai atkreipti dėmesį. Taigi, kai mes turime kažką, kas jiems iš tikrųjų yra rimta problema, jie įjungia savo informacines pajėgas ir bando tą kažką atimti iš mūsų be jokio šūvio, vien manipuliuodami viešąja nuomone.
Na, išties ryškiausias pavyzdys, kaip viskas vyksta, kai jiems sekasi, tai mūsų mobilizacijos kampanija, prieš kurią trejus metus vyko galinga informacinė kampanija iš rusijos pusės. Ir, deja, jie laimėjo tą kampaniją. Na, mes tai ne kartą aptarėme. Dabar prie to negrįšime.
Taigi, dabar aš tiesiog matau ženklus tokios naujos operacijos, nukreiptos būtent prieš mūsų giluminius smūgius. Pradžioj viskas prasidėjo čia, mūsų viduje, kai kažkokių naudingų idiotų rankomis buvo pradėta kampanija prieš vieną konkrečią įmonę gamintoją, prieš „Fire Point“. Na, atrodytų, kad tai yra susidūrimas su viena konkrečia kompanija. Tad reikėtų ieškoti arba verslo interesų, arba ko nors kito. Na, bet ši kompanija – tai 60% mūsų giluminių smūgių dronų. Nedaug, taigi.
Tačiau dabar, kai pasirodė Repkės (Julian Röpcke) straipsnis žurnale „Bild“, viskas pagaliau susidėliojo į savo vietas. Tai vienas iš labai galingų instrumentų informacinėje politikoje ir apskritai rusijos politikoje. Formaliai jis yra visiškai nepriklausomas Vakarų stebėtojas. Sukurtas tik Vakarų, o ne Ukrainos auditorijai. Taigi. Ji su juo visada turi labai aiškų ryšį tarp tiesos ir melo. Tai klasika pagal propagandos taisykles, kai duodi 70% tiesos ir pridedi 30% melo, ir tada auditorija įkliūva. Raikymas pagal tokį planą tiesiog parodomasis. Nuo 2022-ųjų aš nuolat jį stebiu ir komentuoju.
Taigi, „šviežia ropelė“ (straipsnio autorius Repkė). Štai rusai turi pasaką apie žuvelę, o jiems tarnauja Repkės pasakos. Taigi, išties nauja Repkės istorija buvo skirta nebe konkrečiai „Fire Point“ kampanijai, bet apibendrindamas jis rašo, kad Vakarai daro labai didelę strateginę klaidą duodami ukrainiečiams pinigų giluminiams smūgiams, dronams, raketoms. Ukrainiečiams to nereikia, o tuos pačius pinigus geriau išleisti tik FPV dronams fronto linijoje.
Taigi, tikrasis tos rusijos informacinės kampanijos tikslas – sukompromituoti giluminius smūgius būtent todėl, kad šiuo metu tai yra sėkmingiausias dalykas, kurį mes darome. Šiuo metu panašiausia į strategiją – mūsų giluminių (tolimųjų) smūgių kampanija ypač prieš rusų naftos pramonę.
Ilgą laiką ta kampanija buvo sulaikyta paprasčiausiai tiesioginiu draudimu iš Vašingtono. Pamenate, kaip mums buvo uždrausta smogti naftos perdirbimo gamykloms. Na, šis rinkinys kažkurį laiką mums nerūpėjo. O nuo šių metų birželį tas draudimas buvo panaikintas.
Taigi dabar jie užeina iš kitos pusės. Pradžioje jie bandė sukompromituoti giluminių smūgių gamintojus. Na, tai ne visai suveikė. Dabar jie bando įtikinti, jog tai apskritai strategiškai neteisinga. Strategiškai mums vertėtų tiesiog numirti priekinės linijos apkasuose. Strategiškai mes turėtume tiesiog stovėti aklinoje gynyboje, nesiimti jokių aktyvių veiksmų, o tik kantriai ir ištvermingai atmušinėti rusų ataką po atakos. Ir, neduok Dieve, nesmogti į rusijos gilumą. Na, anksčiau tai buvo aiškinama, jog bijoma eskalacijos. Na, mes jau seniai smūgiuojame, jokios eskalacijos nebuvo. Dabar jie tiesiog sako, kad tai pasirodo nuostolinga. Tai nėra būtina, o vietoj to reikia, kad toliau kantrai laikytume frontą.
Norėčiau, kad atkreiptume dėmesį į tą konkrečią informacinę kampaniją, nes manau, kad ji tik pradeda skleistis. Manau, kad girdėjome daug įdomesnių dalykų iš labai skirtingų ekspertų, tokių kaip Repkė. Išgirsime dar daug įvairių argumentų, kodėl mums nereikia giluminių smūgių, kodėl mums nereikia naikinti rusijos naftos perdirbimo gamyklų. Kodėl? Kodėl, vietoj to, mes turėtume tiesiog stovėti aklinoje gynyboje, o po to pasirašyti, ką mums padiktuos?
– Na, dabar vėl imamasi įvairių planų. Manau, kad mes juos aptarsime transliacijos metu, bet tai politinės diskusijos.
Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas prieš dieną pareiškė, kad galimybių langas atsivers vasario mėnesį. JT Generalinė Asamblėja patvirtino rezoliuciją, raginančią nutraukti visus karus per olimpines žaidynes, kurios vyks vasario 6–21 dienomis Italijoje. Ką matote už to?
– Man juokinga. Sąžiningai, tiesiog juokinga. Taip, na tai tokia rezoliucija, kuria galima tiesiog nusišluostyti [užpakalį] dar prieš už ją pabalsuojant. Ir kai kalbėjote apie galimybių langą, apie kurį užsiminė Kyrylo Oleksijovičius, kam tai būtų galimybių langas?
– Na, jis kaip tik kalbėjo apie galimybių langą pratęsti pokalbius apie paliaubas ar kažkur išlaviravimą. Taigi, iki vasario, štai dabar kaip tik tiems, kurie mano, kad šiandien kažkas bus pasirašyta Kyjive, Budanovas nuoširdžiai sako: „klausykit, na, iki šių metų pabaigos niekas nesibaigs, ir apskritai bet koks galimybių langas gali atsirasti tik vasario mėnesį, ne anksčiau jo pradžios, o gal net vasario viduryje“. Tiesą sakant, man atrodo, kad tai yra istorija.
– Tiesą sakant, su visa pagarba Kyrylo Oleksijovičiui, betgi man atrodo, kad čia jis yra šiek tiek per daug optimistiškas. Jei kalbame apie derybų langą, ne derybų dėl mūsų kapituliacijos langą, o apie kažkokią taiką, bent minimaliai priimtiną, bent jau kažkokį kompromisą, manau, kad tai bus daug vėliau. Aš pridėčiau dar bent šešis mėnesius. Na ir dar daugiau.
Beje, iki vasario daug kas iš tikrųjų paaiškės, betgi didžiąja dalimi taps aišku, apie ką iš tikrųjų bus derybos: apie mūsų kapituliaciją ar apie kažką kita. Ir tai priklausys nuo to, kaip mes iš tikrųjų pragyvensime šią žiemą, kaip mes kovosime šią žiemą, kaip mes apskritai mobilizuosimės šią žiemą.
Ar dabar šalyje įvyks tam tikri, sakykim, labai rimti pokyčiai? Na, ar pereis mūsų šalis dabar į karo dėl išlikimo režimą, ar mes ir toliau gyvensime tame pačiame režime, kokiame gyvenome pastaruosius porą – trejetą metų. Na, tada, taip, tada vasario mėnesį mus gali priversti kapituliuoti.
Aš vis dar manau, kad tas bandymas prispausti mus kapituliuoti, kurį kaip tik dabar matome, beje, manau, jau visiems mūsų klausytojams žinoma, nors galbūt ne visi atidžiai sekė naujienas. Taigi vakar buvo išridenti 28 punktai vadinamojo taikos plano, kuris iš tikrųjų yra kapituliacijos sąlygos. Be to, tokios kapituliacijos sąlygos, jog iš tikrųjų garantuoja, kad po metų ar dvejų jie grįš pas mus ir mes jau neturėsime absoliučiai nieko, kuo atsimušti.
Tai yra, žinot, sąlygos, kuriomis prievartautojas sutinka trumpam sustabdyti išprievartavimą, tačiau su sąlyga, kad per tą laiką auka atiduos nagų dildę, dujų balionėlį ir apskritai viską, kas galėtų būti panaudota pasipriešinimui, net atsargiai nusikirps nagus, kad savo ilgu manikiūru nesubraižytų prievartautojo. O po to prievartautojas grįš.
Štai tie 20, tie 28 punktai, štai apie ką jie kalba.
Man tiesiog įdomu, ar visi mūsų klausytojai jau suprato, kam buvo visas tas cirkas su filmų išdėstymu. Kam buvo skirtas visas tas spektaklis? Turiu omenyje ne korumpuotų pareigūnų areštus, tai yra teisėsaugos pareigūnų darbas. Bet nuo pat pradžių galvojau, kodėl kaip tik pažeidžiant visas procesines normas buvo nutekinti įrašai.
Na, dabar matome, kad, griežtai kalbant, tai, kas buvo kalbama, visai nebuvo tiesa. Išties, bent jau tuo metu, kai buvo nutekinti įrašai, tikrai buvo kalbama ne apie tai, kad pradėsime gyventi geriau, apsivalę nuo korumpuotų pareigūnų. Beje, kad vėliau nebūtų iškreipta tiesa. Niekas neneigia, kad korupcija buvo absoliučiai reali ir kad su ja reikia kovoti. Sakau, areštai, kratos ir t.t. yra teisėsaugos pareigūnų darbas. Bet paimti ir paskelbti įrašus tai jau vadinama specialiąja operacija..
Ir dabar mes aiškiai suprantame, ko šia specialiąja operacija buvo siekiama. O būtent to, kad mūsų valdžia, kuri realiai yra labiausiai kalta, kad iki to prisižaidė, nes, atleiskit, su korupcija reikėjo kovoti anksčiau, o ne ją dangstyti. Tačiau įrašų nutekinimas akivaizdžiai buvo skirtas tam, kad mūsų valdžia, atleiskite už grubumą, būtų sukaustyta ir tada būtų įridentos tos 28 sąlygos. Tikiuosi, kad dabar visiems (na, kad ne tik mes abu galime sudėti du ir du) šis paveikslas gana akivaizdus. Taigi.
– Na, vakar Ukrainos nacionalinis antikorupcinis biuras paskelbė, kad daugiau publikacijų nebus, ir taip yra dėl tam tikrų apribojimų, kuriuos nustato karo padėties sąlygos. Na, galbūt…
– Ačiū, ačiū. Jie savo darbą jau atliko. Taip, jie jau sudarė sąlygas dabar išridenti tuos 28 punktus.
–Gerai. Na, išties, papildant vakarykštę informaciją. Riazanės, tai yra Novomičiurinsko šiluminė elektrinė, taip, tai dar viena istorija apie rusijos elektros energetikos pramonę, tačiau dieną prieš tai įvyko ir dar vienas įdomus įvykis, ir tai apskritai yra Permės teritorija, tačiau, na, cisternos su degalais ir tepalais dega labai gražiai. O tai yra gana toli. Net tokie traukiniai kaip Čita-Maskva-Severobaikalskas ją kažkaip aplenkia. Tiesą sakant, geležinkelių karas tęsiasi, bet jis jau vyksta, na, arčiau Baikalo-Amūro magistralės. Mes taip pat fiksuojame šį dalyką, kaip dabartines derybų galimybes.
– Taip. Taip. Ir vėlgi apie ką mes kalbame: kai mums vėl ir vėl kartojama, jog giluminių smūgių mums nereikia ir jie neefektyvūs ir kad vietoj jų turėtume turėti FPV dronus apkasams. Mes tiesiog tai prisimename ir tam nepasiduodame.
– O, gerai. Na, ir pabaigai, kad pradėjome nuo rusų, jais ir pabaigsime. Ukrainos generalinis štabas patvirtino „Atakams“ panaudojimą prieš objektus Voronežo srityje. Dar daugiau, štai internetininkai netgi priekabiai peržiūrėjo tą vaizdo įrašą, kai buvo naudojami keturi „Atakams“. Taigi, jie aiškiai rašo, kad tai buvo kasetinės realizacijos „Atakams“. Ir buvo įrašytas momentas, kai atsidaro kasetė. Kiekvienas kasetės elementas krenta ant žemės ir atlieka savo naudingą funkciją. Iš pradžių rusai pareiškė, kad visi ukrainietiški „Iskander“ buvo numušti, tačiau paskui jie taip pat paskelbė kažkokį vaizdo įrašą, liudijantį, kad tą paleidimo įrenginį „Iskander“ akimirksniu aptiko ir sunaikino. Vėlgi, žiūrėjome tą vaizdo įrašą ir supratome, kad jis buvo nufilmuotas daugiau nei prieš metus. Čia yra įdomi istorija.
– Na, tai, beje, yra rodiklis, kad per pastaruosius metus nepraradome nė vieno tokio įrenginio. Na, taip, mes puikiai suprantame, kad karas yra karas ir mes taip pat patiriame nuostolių, įskaitant brangią, šaunią įrangą, ir rusai taip pat karts nuo karto smogia. Bet matot, jei norint skubiai parodyti paleidimo įrenginio sunaikinimą, jiems reikia pakelti apšaudymo prieš metus įrašą, na, tai yra rodiklis, kaip išties mes vis dar retai prarandame tokią brangią įrangą.
– Na, gerai, gerai. Ačiū, kad prisijungėte prie transliacijos, ačiū už pokalbį. Priminsiu, kad su mumis buvo rusijos ir Ukrainos karo veteranas ir buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas, o dabar Nacionalinio Antarktidos mokslo centro direktorius Evgen Dykyj.
Parengė LL.