rusijos ir Ukrainos karo veteranas Evgenas Dykyj gruodžio 1-osios rytą „Radio NV“ eteryje kalbėjo apie sprogimus rusijos teritorijoje, smūgį kariniam objektui Kaspijske, apie rusijos federacijos šešėlinio laivyno tanklaivių sunaikinimą, smūgius Novorosijskui.
– Sveiki visi. Pirmadienis, gruodžio 1-oji, jau žiema. Pradedame specialią „Radio NV“ transliaciją. Esu Pavlo Novikovas. […] Nauja Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinė. Vakar patirti okupantų nuostoliai: minus 1060 personalo, minus 1 tankas, minus 6 šarvuotos kovos mašinos, minus14 artilerijos sistemų, minus 239 operatyviniai-taktiniai dronai, na, ir dar keletas minusų. Informacija yra vieša ir visiems prieinama.
Na, kaip ne kartą teko patirti, kartais rytas prasideda ne nuo kavos, o nuo to, kas nutiko „pelkėse“. Šiandien žinių nėra taip tiršta, kaip ankstesnėmis dienomis. Jokių tanklaivių. Na, bent jau kol kas nėra jokios informacijos, kad kažkas ten skęstų ar degtų. Taigi, tiek apie naftos infrastruktūrą.
Tačiau šįryt buvo atakuotas Kaspijsko miestas Dagestane. Na, ten jau buvo rytas, jie yra šiek tiek kitoje laiko juostoje. Taikinys greičiausiai buvo Kaspijsko bazė. Be to, nuotraukose žmonės įžiūri kažkokius objektus, kažką panašaus į nuolaužas. Nežinau, kas tai yra. Aiškinamasi. Taip rašo stebėjimo kanalai. Na, ir atitinkamai, mes stebėsime, kas nutiko Kaspijske, rusų Dagestane, kol kas rusų.
Prie mūsų jungiasi svečias pokalbiui. Kalbamės su rusijos ir Ukrainos karo veteranu, buvusiu bataliono „Aidar“ kuopos vadu, o dabar Nacionalinio Antarktidos tyrimų centro direktoriumi Evgenu Dykyj.
Pone Evgenai, sveiki eteryje. Šlovė Ukrainai.
– Didvyriams šlovė. Labą rytą. Na, ačiū bent už geras naujienas. Iškart patikslinsiu, kad Kaspijskas ne paprastas miestas Dagestane, sakykim laikinai okupuotame Dagestane, nors, deja, jis jau seniai okupuotas, tačiau vis tiek kaip buvo ne rusijos, tokiu ir išlieka.
Taigi, Kaspijskas – vienas svarbiausių aerodromų. Kaspijsko aerodromas – viena iš tų bazių, iš kurių jie dirba prieš mus. Tuo pačiu metu viena iš pagrindinių bazių, naudojamų po to, kai išstūmėme rusijos aviaciją už ATKAMS diapazono ribų. Pamenate, kai senelis Bidenas galiausiai apsisprendė, pagaliau leido smogti į rusiją ATAKAMS-ais, rusams iškart iškilo problema, kad daugelis aerodromų, kurie buvo patogiausi, nes buvo arčiausiai fronto linijos, tapo mirtinai pavojingi. Ir tada jie apkritai labai pakeitė, sakykim, savo aviacijos logistiką. Kiekvienas skrydis jiems pradėjo atsieiti daug daugiau degalų. Ir mes turėjome daug daugiau laiko pasiruošimui. Na, nes nuo to momento, kai tik jie pakyla, apie tai sužinome ir mes.
Ir štai vienas iš tų aerodromų, į kurį jie tada nušliaužė ir iš kurio dabar dirba prieš mus, yra Kaspijskas. Taigi, kaip tik labai svarbu, kad pagaliau pradėjome apšaudyti ir į ten. Tai susiję su visą šį laiką vykusio karo dėl mūsų dangaus klausimu. Nes, na, būkime realistai, mums danguje labai sunku ką nors priešpastatyti rusijos aviacijai. Atitinkamai, mūsų šansas – pričiupti ją ant žemės, aerodromuose, kur dislokuota.
Taigi, ryškiausias pavyzdys, kaip mes kartais galime tai padaryti, yra operacija „Pavutinia“. Žinoma, jos kasdien nepakartosi. Tačiau dronų antskrydžius jau galime kartoti kiekvieną dieną. Ir todėl Kaspijskas dabar yra, sakykim, teisėjų tarybos akiratyje.
Betgi ar galėčiau šiek tiek pataisyti tai, ką pasakėte apie tanklaivius. Vakar buvo dar viena naujiena. Na, ją pagarsino kai kurie šaltiniai. Kiek suprantu, ji dar galutinai nepatvirtinta. Kažkas labai įdomaus nutiko labai toli nuo Ukrainos, kažkur Senegalo vandenyse vienam iš rusijos šešėlinio laivyno tanklaivių nutiko kažkas keisto ir nepaaiškinamo.
Kiek suprantu, kitaip nei tų dviejų tanklaivių Juodojoje jūroje atveju, mes dar neprisiėmėme oficialios atsakomybės už Senegalą. Na, bet faktas yra tas, kad tanklaivis ten dega, o draudimo bendrovės labai puikiai prideda 2 prie 2-jų ir suskaičiuoja, kad 4-ri. Na, aritmetika paprasta. Draudikams savo darbe nebūtinai reikalingas oficialus patvirtinimas iš mūsų. Jie iš principo dabar supranta, kad naftos gabenimas tuo šešėliniu laivynu darosi daug rizikingesnis nei anksčiau. Ir atitinkamai jie dabar smarkiai padidins draudimo įmokas.
Beje, kaip laivo valdytojas (turiu omeny Antarktidos centrą) noriu pasakyti tiems mūsų klausytojams, kurie neturi nieko bendra su jūra. Faktas yra tas, kad ir kokiu šešėliniu bebūtum, jūroje be draudimo dirbti neįmanoma. Na, nebent kalbėtume apie kažkokius Venesuelos narkotikų povandeninius laivus, jau tiek vertingus, kad tiesiog, formaliai jie apskritai neegzistuoja. Tik tokie gali suktis be draudimo išmokų. O, bet kuris bent šiek tiek legalus laivas, kad tiesiog įplauktų į bet kokį pasaulio uostą, turi turėti draudimą. Be jo, kad ir mirtum, stovėsi reide, tau nebus leista įplaukti į uostą.
Ir atitinkamai, draudimo įmokos sudaro gana reikšmingą dalį bet kokio, sakykim, ,jūrų verslo aritmetikoje. O draudikai yra labai pragmatiški žmonės. Ir daugeliui draudimo bendrovių nerūpi tarptautinė teisė, bet joms rūpi tikimybė, jog joms teks mokėti pinigus už nuskendusį tanklaivį. Taigi.
Ir, išties, ką mes dabar darome su tomis tanklaivių istorijomis. Mes iš tikrųjų darome tai, ką darome. Juk viso šešėlinio laivyno nesunaikinsi. Ten prikimšta šimtai laivų…
– Ten turbūt jų tūkstančiai…
– Taigi. Ir mes veikiame taip, kad draudikai imtų juos drausti kaip didžiausios ir dar didesnės rizikos ir atitinkamai naftos gabenimas taptų grynai ekonomiškai nuostolingu. Jei pasiektume tokią kainą, taip, jei pasiektume tokią transportavimo kainą… rusiška nafta perkama ne iš noro paremti putino režimą. Viskas ten yra absoliučiai pragmatiška. rusišką naftą perka, nes rusija dempinguoja, nes rusiška nafta yra pigi.
Mūsų užduotis – padaryti ją galutiniam pirkėjui brangią kartu su transportavimo išlaidomis, o ne pigią. Ir nebus šalių, norinčių paremti putino režimą už didelę kainą. Pasipelnyti iš to, kad putino režimas įsitraukė į karą ir uždirbti iš jo savo maržą, perkant naftą pusantro karto pigiau nei vidutinė rinkos kaina, deja, to besiekiančių žmonių yra daug, ir jų biudžetas to dabar ir siekia. Taigi, mūsų užduotis – suvienodinti rusų naftos kainą su pasaulio vidurkiu ir, jei įmanoma, ją dar labiau pabranginti.
–Gerai. Na, ir išties apie visas šias istorijas su naftos perpumpavimu. Po to, kai buvo nukenksminti objektai Novorosijske, tas Kinijos atstovaujamas Kaspijos dujotiekio konsorciumas per savo Užsienio reikalų ministeriją pareiškė, kad tai yra absoliučiai civilinis objektas ir taip toliau. Ukrainos užsienio reikalų ministerija priminė, kad Kinija niekada nepadarė jokių oficialių pareiškimų dėl civilių žudymo Ukrainoje, grynai civilinės infrastruktūros naikinimo, dėl elektros perdavimo pastočių prie atominių elektrinių Ukrainos teritorijoje daužymo.
Na, tuo požiūriu mieli kazachstaniečiai šiek tiek ramesni. Ten 51 % kaip ir anksčiau priklauso išimtinai rusams, ir yra sankcijoms tinkamas, jos taikomos „Rosneft“ ir atitinkamai „Gazprom“ atžvilgiu. Taigi, taip ir vyksta. Bet rusai, na, tiesą sakant, jie šiek tiek pristabdė. Tai taip pat įdomi istorija. Na, dėl to krepšelio, galima sakyti.
– Taip, tai visiškai tas krepšelis. Manyčiau, kad Novorosijsko terminalas iš esmės yra pasmerktas. Jis tiesiog labai didelis ir nerealu jį ten pribaigti per vieną ar net tris kartus. Na, per 10 kartų pribaigsim. Tiesiog Novorosijsko terminalas turi visiškai nutraukti savo darbą ir manyčiau, kad iki Naujųjų metų tai įvyks. Taigi.
Na, aš nepamenu jokių pareiškimų nei iš Kazachstano, nei iš Kinijos, pavyzdžiui, kai buvo smogta raketomis į „Ochmatdyt“ vaikų ligoninę, kai raketomis tiesiog fiziškai ir banaliai buvo žudomi mūsų vaikai. Kažkodėl niekam nebuvo įdomu, kad vaikų ligoninė yra civilinė įstaiga. Betgi naftos terminalas, kurio daugiau nei pusė priklauso valstybei agresorei ir iš kurio finansuojamas rusijos federacijos biudžetas, na, tiesą sakant, karui, na, tai yra labai „civilinis“ objektas, dėl jo apsaugojimo reikia padaryti pareiškimą. Na ne.
Beje, komiškas sutapimas. Tą pačią dieną, kai buvo paviešinta informacija, kad viena didžiausių Kinijos kompanijų, dronų dalių tiekėjų, oficialiai tapo dalininke rusijos kompanijos, kuri gamina FPV dronus ir tiekia juos rusijos kariuomenei į frontą. Na, labai „neutrali“ šalis, labai gerbianti tarptautinių sankcijų režimą ir nieko neteikianti kariaujančioms šalims, bla blablabla.
Štai ir viskas. Jie jau net nebeslepia, kad jie tiesiog rusijos gynybos pajėgų dalininkai. Na, žinot, labai ilgą laiką mus klampino tai, kad sąjungininkai mums vertė tai priimti, ir mes į tai įsitraukėme, nes kažkodėl tikėjome, kad turėtume būti šventesni už Romos popiežių. Mus labai klampino tai, kad esame labai civilizuota šalis. Viską darome tik taip, kaip turėtų būti idealiame rožinių ponių pasaulyje, idealiame pasaulyje, kurį apibūdina tarptautinė teisė. Na, o prieš mus veikiama pažeidžiant viską, kas gali būti pažeista, tiesiog visiškai nepaisant bet kokios teisės. O mes gi ne, mes ne tokie, mes turime save apriboti.
Ačiū Dievui, kad pagaliau supratome, kad už tai, jog būsime šventesni už Romos popiežių, deja, nieko geriau mums nenuskils. O mus kaip naikino pažeidžiant bet kokią teisę, taip ir toliau naikina. Ir galų gale, kiek galima kovoti taip asimetriškai? Ačiū Dievui, kad pagaliau nusimetėme tuos apribojimus ir bent šiek tiek pradedame atsakinėti tiesiog akis už akį, dantis už dantį.
Taigi, pamatysime, kiek rusijos ekonomika bus atspari tam, kad pagaliau nustojome laikyti tą šventą angliavandenilį civiliniu objektu, nes jis išties niekada nebuvo civilinė sfera.
Apskritai labai didelis klausimas, ar rusijoje galima atskirti civilinės sferos sąvoką, ar ji ten egzistuoja. Tai absoliučiai militarizuota imperija, kur visas gyvenimas visada – viskas frontui, viskas pergalei. Tuo pačiu metu frontas kaskart keičiasi, o pati valstybės samprata, egzistuojanti eiliniam frontui, nesikeičia šimtmečius. Iš esmės ten nėra civilinės sferos.
Na, juo labiau, jei jau kalbame apie angliavandenilius, tai tikrai yra šios imperijos kraujas – tuo remiasi šis monstras.
–Gerai. Na, o Ukrainos valstybinė ekstremalių situacijų tarnyba net nufilmavo ir prieš dieną parodė savo unikalią operaciją. Taigi, visi trys, pacituosiu blogerį Flešą, visi trys Vyšhorodą užpuolę „šachedai“ (tai buvo atitinkamai prieš dvi dienas, tiesa?) buvo su kasetiniais šaudmenimis. „Šachedai“ numetė juos ant miesto, o paskui atakavo miesto namus. Ir tada jis priduria: „Aš esu objektyvus žmogus ir nemanau, kad visi 100 proc. priešo smūgių į gyvenamuosius pastatus buvo tyčiniai. Tačiau tokiose situacijose, kai trys dronai iš anksto užprogramuoti atakuoti taikų miestą ir netgi su kasetine amunicija, neturiu ką pasakyti“.
Na, o Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba iš tikrųjų parodė, kaip jie renka tuos nesprogusius šaudmenis tokiu vikšriniu robotu. Tada jie atsargiai išvežami kažkur į dykvietę ir atitinkamai neutralizuojami, tai yra, kontroliuojamai susprogdinami.
Bet iš tikrųjų matau, kad rusai yra absoliučiai pragmatiški savo terorizmu. Kasetiniai „šachedai“ mažame miestelyje netoli Kyjivo išbarstė daugybę sprogstamųjų įtaisų. Na, akivaizdu, kad karinių objektų kasetiniais šaudmenimis nesunaikinsi. Išties siekiama naikinti, žudyti žmones. Tiesą sakant, jie gali būti naudojamas tik tam. Kaip jūs tai matote?
– Aš visiškai sutinku su Flešu. Nemaža dalis jų smūgių į gyvenamuosius pastatus yra dėl kreivanagiškumo. Na, pavyzdžiui, net tas siaubas Ternopilyje, kai žuvo daugiau nei 30 žmonių. Na, ten visiškai akivaizdu, kad išties taikinys buvo gamykla, bet žmonės žuvo dėl kreivanagiškumo orkų operatorių, kurie nepastebėjo, kad pakeliui į seną gamyklą, kuri jau buvo senuose sovietiniuose žemėlapiuose (o jie, matyt tais senais žemėlapiais ir naudojosi) išaugo naujas namas. Bet Vyšhorodas – iš tikrųjų visiškai kitokia istorija.
Kasetiniai šaudmenys – iš tikrųjų šaudmenys, kurie veikia būtent prieš žmogiškuosius resursus. Tai yra, jei fronte, tai prieš pėstininkus. Na, jei atitinkamai užnugaryje, tada išimtinai prieš civilius gyventojus. Jie nėra skirti pramonės objektų naikinimui. Išties Vyšhorode jų ir nėra. Štai kodėl tai iš tikrųjų, sakykim, turėjo skristi kažkur už Vyšhorodo, pavyzdžiui, į Kyjivą.
Betgi bet kokiu atveju tai buvo skirta civiliams gyventojams, nes kasetinės bombos skirtos prieš pėstininkus. O kas yra pėstininkų analogas gyvenamame mieste? Na, pėstininkų analogas, tiesą sakant, atsiprašau, mes visi mieste gyvenantys Taigi, tai iš tikrųjų yra grynai teroristinis išpuolis. Ir sprendžiant iš visų bandymų, nes kasetiniai „šachedai“– tai naujovė.
Kasetiniai „šachedai“ – naujausias jų pačių realizuotas projektas. Iranas iš esmės jiems to nepateikė, Jie tai jau patobulino patys. Ir, beje, labai charakteringa, kokia kryptimi jie juos patobulino. Na, jie vis tiek fronte „šachedų“ nenaudos. Fronte „šachedai“ neišgyvena. Jie ten per lėti. Ten yra kam juos numušti. Jie ten jokio taikinio nepasiektų. Tie „šachedai“ būtent yra skirti darbui giliame užnugaryje, kur yra didelės erdvės, kurių niekas negali užblokuoti. Ir štai specialiai giliam užnugariui sukurtą „šahedą“ jie modifikuoja kasetine kovine galvute. Na, tai tikrai tik gyventojams terorizuoti. Išties būtų sunku rasti kitą paaiškinimą.
–Gerai. Na, o dabar pakalbėkime apie reformas Ukrainos kariuomenėje. Tai, na, pirma, prieš dvi dienas buvo paskelbtas buvusio vyriausiojo vado, dabar Ukrainos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Valerijaus Zalužno programinis straipsnis, kurio kitaip negalėčiau pavadinti. Kalbama apie politinį karo matmenį ir politinį šio karo tikslą, kurį turi suformuluoti valstybės vadovybė, o tada, kaip sakoma, jį turėtų įgyvendinti kariuomenė. Nes kariuomenė – tik dalis, svarbi dalis taip pat yra valstybės valdymas ir svarbi dalis yra žmonės, gyventojai.
Na, ir kalbos apie tai, kaip vyksta papildymas, kiek papildoma, kokie sprendimai, tiksliau, užduotys, praėjusią savaitę nurodytos vyriausiojo vado būstinėje.
O dabar Zelenskis po gynybos ministro Deniso Šmyhalio ataskaitos pareiškia apie būtinybę keisti Ukrainos gynybos planą. Toks planas bus parengtas ir pateiktas Ministrų kabinetui tvirtinti.
Taigi klausimas: gynybos planas, kas tai per dokumentas, ką turime suprasti ir ar jis rezonuoja su tuo politiniu Ukrainos-rusijos-Ukrainos karo tikslu, apie kurį rašė Zalužnas?
– Na, jūs klausiate tokių dalykų, kurių aš akivaizdžiai negaliu žinoti, nes žiūrėkit, prezidentas davė nurodymus Šmyhaliui. Šmyhalis rengia kažkokį dokumentą. Tuo tarpu Zalužnas, užuot užsiėmęs ambasadoriaus darbu, rašo, kaip teisingai pavadinote, programinį straipsnį. Tai interpretuočiau kaip kandidatų rinkimines programas Taigi. Na, tiesą sakant, tas straipsnis man labai padvelkė būsimais rinkimais, kurie nežinia kada bus. Bet bent vieną kandidatą mes dabar tiksliai žinome, jei anksčiau kas nors galėjo turėti abejonių. Na, taip jau yra. O, bet, sakykim, telaimina jį Dievas.
Betgi paprasčiausiai, gerai, iš kur aš galiu žinoti, ką tiksliai prezidentas nurodė Šmyhaliui uždarame vadovybės posėdyje? Beje, norėjau pasakyti, pažiūrėkime, koks bus tas dokumentas, bet išties greičiausiai, mes jo neišvysime. Tiesą sakant, jei tas dokumentas bus viešas, jo skaityti nevertės. Jei gynybos planas bus dokumentas, kurį galėsime pamatyti, tai bus nieko vertas, grynai formalus dokumentas. Jei iš tikrųjų Gynybos ministerijai dabar pavesta parengti tikrą gynybos planą, tada jis tikrai turėtų būti neviešas. Beje ir saugomas, būtent, kaip sakoma trejais užraktais užrakintas. Taigi.
Na, ką aš asmeniškai ten matyčiau… Bet iš karto patikslinu, kad dabar leidžiuosi į hipotezių, prielaidų ir savo pažiūrų sritį, nes sakau, kad jos gali labai skirtis nuo to, ką Zelenskis nurodė Šmyhaliui.
Iš tiesų, mano nuomone, pats nurodymo, kad reikalingas naujas gynybos planas, faktas iš tikrųjų yra savotiškas pripažinimas, kad, pirma, mums dar teks ilgai kariauti, nes jei jau ruoštumės pasirašyti kažkokią taiką, kam mums būtų reikalingas naujas gynybos planas. Na, tai yra, tai yra pripažinimas, kad, tiesą sakant, man asmeniškai tai jau seniai buvo aišku, kad nesišviečia jokia tarpinė kompromisinė taika, bent jau tam tikroje „apčiuopiamoje“ perspektyvoje.
Ir priešingai, netgi tam, kad būtų pasiekta potenciali kompromisinė taika, pirmiausia reikia, kad kare įvyktų persilaužimas. Tam pirmiausia turime kovoti taip, kad pakeistume dabar matomą jėgų pusiausvyrą, kai kiekvieną rytą atverčiame fronto linijos žemėlapį. Jis turėtų bent jau pasikeisti į priešingą. Bent jau. Be to, raška dar daug ką turėtų prarasti, tiek naftos pramonę, tiek biudžetą, tiek savo kariuomenės kovinį pajėgumą, tiek ir gynybos pramonės gyvybingumą. Ir tik tada derybos būtų įmanomos.
Tai yra, mes dar tiek neprikariavome, kad būtų galima kalbėti apie derybas. Mums dar reikia ilgai kariauti. Ir tai yra pirmasis aspektas, kodėl reikalingas gynybos planas.
Na, antrasis aspektas, tikrai tikiuosi, kad pats to plano paskyrimas reiškia, kad mūsų aukščiausia vadovybė pripažino ne tik tai, kad turėsime kovoti ilgai, bet ir kad turėsime kovoti ilgai nebe taip, kaip dabar, nes taip, kaip dabar, ilgai nepakariausi.
Na, manau, kad dabar pakankamai akivaizdu, kad taip kariaujant, kaip dabar, frontas vos laikosi. Ir aš tikrai tikiuosi, kad tame gynybos plane turėtų būti numatyta, kaip būtent mes organizuosime kariuomenės papildymą, ir dideliais žmonių kiekiais, ir ilguoju laikotarpiu. Taigi, ne kažkokie chaotiški dalykai, kad užkamšytume skyles, bet kaip mes sistemingai kursime mobilizaciją kelerius ateinančius metus.
Į jį taip pat turėtų būti įtraukti mūsų gynybos pramonei keliami uždaviniai keleriems ateinantiems metams. Tai, ką turime pasigaminti patys, kad nepriklausytume nuo kiekvieno mūsų sąjungininkų nusičiaudėjimo ar užgaidos Ir atitinkamai, kiek pinigų tam reikėtų ir iš kokių kitų mūsų gyvenimo aspektų tos lėšos turėtų būti pašalintos ir įlietos į gynybos pramonę. Taigi.
Na, žinoma, jame turėtų būti numatyti ir pokyčiai faktinėje kariuomenės vadovybėje. Bet tai tik trečias paskutinis elementas.
Kaip bebūtų keista, bet gynybos planas turėtų būti būtent šalies gynybos planas, šalies gynybos planas, kur kariuomenės komponentas iš tikrųjų yra visų kitų civilinių komponentų darbo rezultatas, pradedant mobilizacijos komponentu, kariniu-pramoniniu komponentu, finansiniu komponentu.
Na, aš labai tikiuosi, kad iš tikrųjų taip. Gaila, kad taip vėlai. Tai turėjo įvykti anksčiau, bet tikiuosi, kad tai, jog dabar duotas nurodymas parengti tokį dokumentą, iš tikrųjų yra pripažinimas, kad negalime toliau kovoti be strategijos, kad negalime toliau kovoti su strategija tik tiesiog išgyventi. Ir galiausiai, bus absoliučiai konkretūs tikslai ir rezultatai, kurių turime pasiekti šio karo metu.
Na, bet tai mano vizija, ji gali radikaliai skirtis nuo to, kas buvo pasakyta vyriausios vadovybės štabe. Todėl laukiame.
– Laukiame. Na, tik prieš dieną žiūrėjau didelį interviu su Tarasu Chmut iš „Grįžk gyvas“ fondo. Jis taip pat daug kalba apie mobilizacijos problemą. Kiekvieną kartą, kai taip klausiame ir sakome, kad tai nebūtinai kažkieno išdavystė, kaip sakoma, bet tie žmonės, kurie visiškai netinkami kariuomenei, patenka į kariuomenę. Ir tuo pačiu metu absoliučiai kreivai nusprendžiame, kokie žmonės ir kokiais pagrindais yra „neliečiamame“ rezerve, ir kodėl užnugario pozicijų skaičius daliniuose auga, o kovinių pozicijų skaičius daliniuose mažėja. Tai paradoksai, kuriuos turime ketvirtaisiais didžiojo karo metais ir, šiaip, 12-aisiais karo metais. Na, bent taip atrodo
–Tikrai taip. Na, Tarasas ir aš apskritai dažnai dainuojame unisonu, nors realiame gyvenime galbūt beveik nepažįstame vienas kito. Tiesiog tie, kurie vienaip ar kitaip, na, nuolat susiduria su situacija fronte, dėl kažkokių priežasčių prieina prie labai panašių išvadų.
Va kur bėda, žinote, tai ne išdavystė. Tik daug blogiau, kad tai nėra kažkieno išdavystė, bet tiesiog tai, kad, kaip sakoma, visi stengiasi išgyventi kaip sugeba. Ir tai sudaro absoliučiai absurdišką sistemą, kuri yra gana chaotiška ir visiškai neorientuota pergalei, o dėl to, kad kiekvienas tiesiog prisitaiko kaip gali. Taigi, to rezultatus matome.
– Taip, deja, tenka fiksuoti ir tokius dalykus. Labai ačiū, kad prisijungėte prie eterio.
Priminsiu, kad su mumis buvo rusijos ir Ukrainos karo veteranas ir buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas, o dabar Nacionalinio Antarktidos mokslo centro direktorius Evgen Dykyj.
Parengė LL, redagavo VK.