Gruodžio 3 d, trečiadienį, 17:30 Vilniaus įgulos karininkų ramovė (Pamėnkalnio g. 13) kviečia į Vytauto Didžiojo karo muziejaus kuriamo Lietuvos laisvės kovų pažinimo centro renginį „Neišduoti idealai: atminimo vakaras skirtas A. Kentrai“, skirtą žmogui, kuris visą gyvenimą nepamiršo savo paskirties ir uždavinių.
Vakaro metu prisiminimais apie Lietuvos kariuomenės kūrėją savanorį Albiną Kentrą, jo veiklą ir idėjas dalinsis Antanas Ivinskis – Vytauto Didžiojo karo muziejaus Dalios Grinkevičiūtės ekspozicijos muziejininkas, Ramunė Vėliuvienė – grafikė, Bronius Leonavičius – dailininkas, Lietuvos laisvės kovų – Miško brolių draugijos narys, dim. mjr. Antanas Burokas – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos valdybos narys, Algirdas Petrusevičius – buvęs Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos pirmininkas, buvęs Seimo narys, Lietuvos laisvės kovų – Miško brolių draugijos narys, Irena Tumavičiūtė – germanistė, Mažosios Lietuvos tyrėja, Audronė Sabaliauskienė – buvusi Danijos kultūros instituto filialo Lietuvoje direktorė, Rita Malinauskienė – Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorė, Valentinas Bartašiūnas – gydytojas‑chirurgas, buvęs Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos centro valdybos pirmininkas.
Diskusiją moderuos Lietuvos Laisvės kovų-Miško brolių draugijos pirmininkė Loreta Kalnikaitė.
A. Kentra nuo pat jaunystės dalyvavo antisovietiniame partizaniniame pasipriešinime, kalėjo GULAGO lageriuose, išėjęs į laisvę tęsė kovą už lietuviško identiteto išsaugojimą. A. Kentros gyvenimas yra savotiška sėkmės istorija: išėjęs iš sovietinio lagerio, kartu su iškraipyta savo pavarde dokumentuose jis gavo šansą naujam gyvenimui. Kalinimo vietose pramokęs užsienio kalbų, pradeda studijuoti anglų kalbą Vilniaus universitete. Užsienio kalbą A. Kentra suvokia kaip langą į laisvąjį pasaulį, kaip galimybę žinoti daugiau, nei leidžia okupacinis režimas.
Albino Kentros rūpesčiu Vilniaus universitete buvo įkurta anglų kalbos audiovizualinė laboratorija, kuri buvo vertinama ne tik Sovietų Sąjungoje, bet ir užsienyje. A. Kentra inicijavo Vilniaus universiteto senųjų rūmų puošybą menininkų darbais, tokiu būdu skleidė lietuviškumo dvasią, žadino tautinę sąmonę. Tuo metu partiniai veikėjai šiuos darbus vadino „Kentros folkloriniu nacionalizmu“.
Sąjūdžio metais A. Kentra tapo atgimimo renginių kino operatoriumi. Atkūrus nepriklausomybę, jis ėmėsi savo gyvenimo misijos, kaip duoklės žuvusiems partizanams – Miško brolių namų įkūrimo.
Pagal Vilniaus įgulos karininkų ramovės fb inf.
