
Ką kovo 16 d. rytą „Radio NV“ eteryje kalbėjo rusijos ir Ukrainos karo veteranas Evgenas Dykyj.
Pasiruošimas maksvai „košmarinti“: apie tai, kad dronų atakos suintensyvėjo netoli rusijos sostinės
Komentuodamas situaciją savaitgalį, kai rusijos sostinės prieigose buvo numušta daugiau nei 100 Ukrainos dronų, užsidarinėjo aerodromai, E. Dykyj pareiškė, jog Ukraina dabar tiesia [matuoja smūgių] koridorių į maksvą per priešo oro gynybos sistemą.
„Dabar stebime tų koridorių „tiesimo“ pradžią ir sistemingą rengimąsi reguliariems skrydžiams danguje virš maksvos“, – sakė jis.
Jis taip pat priminė, kad kai Ukraina pirmą kartą pradėjo vykdyti giluminius smūgius, ji pademonstravo, jog Ukrainos dronai gali pasiekti maksvą, ir tai turėjo labai stiprų psichologinį poveikį, tačiau anuomet tokių dronų turėta nedaug, o rusijos sostinė esanti didelė.
Pasak jo, tada buvo svarbu tiesiog priskristi iki maksvos, nes rusams tai iššaukė absoliutų šoką.
E. Dykyj pridūrė, kad tada rusai visą situaciją priėmė rimtai ir aplink maksvą išstatė galingą oro gynybos sistemą.
Jis taip pat pažymėjo, jog esant gana ribotiems rusijos federacijos oro gynybos ištekliams, kiti regionai, išskyrus maksvą, frontą ir Krymą buvo palikti silpnai bedengiami.
„Tam, kad išstatytų tą maksvos žiedą, jiems teko netgi pirmą kartą istorijoje perdislokuoti oro gynybos sistemas, saugojusias branduolinius objektus rusijos šiaurėje“, – prisiminė jis.
Pasak jo, būtent dėl tos priežasties tuose trijuose rajonuose Ukraina pradėjo naikinti oro gynybą, bet daugiausia Kryme ir fronte. E. Dykyj pabrėžė:
„Gana ilgą laiką buvom palikę maksvą ramybėje. Ir tai buvo visiškai pateisinama. Turint ribotus išteklius tolimiems smūgiams, nebuvo prasmės simboliškai „gąsdinti“ maksvos. Priešingai, reikėjo priversti juos laikyti oro gynybą aplink maksvą, o patiems „paklajoti“ po atokesnius regionus, kur toli nuo sostinės yra gynybos gamyklos ir naftos perdirbimo gamyklos.“
Jis teigia, kad dabar vyksta kitas etapas.
„Jau pradėjome vykdyti tiek daug tiksliųjų smūgių, kad mums prasminga sugrįžti į maksvą jau ne simboliškai, kad pademonstruotume savo gebėjimą ją pasiekti, o kad pradėtume sistemingai ardyti oro gynybos žiedą aplink maksvą ir atvertume kelią sėkmingai atakai prieš sostinę. Kad galėtų atskristi visa dronų banga ir smogti konkretiems taikiniams. Dabar stebime to trečiojo etapo pradžią“, – sakė E. Dykyj.
Smūgiai prieš rusiją – naujausios žinios
Kaip pranešė UNIAN, rusijos kariniai portalai sekmadienį, kovo 15 d., pažymėjo, kad į rusijos oro erdvę skrido apie 300 dronų.
rusijos sostinė maksva jau dvi dienas buvo atakuojama dronais. maksvos meras Sergejus Sobianinas sekmadienio rytą pradėjo atsiskaitydamas apie dronų sunaikinimą.
Buvo kalbama apie 40 bepiločių orlaivių beatskrendančių į maksvą sunaikinimą. Kai kuriuose rusijos portaluose teigiama, kad iki vakaro jų skaičius jau viršijo 100.
Įdomu tai, kad socialiniuose tinkluose skelbiami vaizdo įrašai, kuriuose neva matyti aplink kremlių dislokuotos mobilios ugnies komandos gynybai nuo dronų. Tačiau jų autentiškumo patvirtinti neįmanoma.
Šią vasarą padėtis bus sunki: kaip Ukrainos Gynybos pajėgos sužlugdė rusų planus
E. Dykyj pabrėžia, kad rusai iš dalies prarado iniciatyvą mūšio lauke.
Priešo pavasarinis puolimas jau beveik žlugo, tačiau laukia sudėtingas rusijos vasaros puolimas fronte.
„Nemanau, kad išvengsime rusijos vasaros puolimo. Turėsime jį atremti. Jie iš visų podėlių sugramdys viską puolimo kampanijai, bet ji jau turėjo prasidėti. Pagal jų planą, oras turėjo duoti startą tos kampanijos pradžiai. Šiuo metu jis idealus dronų skrydžiams, palankus puolimui. Buvo manoma, kad atėjus tokiems orams, jie pradės masinį puolimą prieš mus, daugiausia dronais su šviesolaidžiais“, – pažymėjo E. Dykyj. Jo nuomone, prisidengdami tais dronais, jie planavo pradėti rimtą puolimą. Jis taip pat ironiškai pastebėjo, kad oras stabilizavosi ir yra palankus puolimui, bet pirmiausia pačiai Ukrainai.
Pasak jo, tai visiškai sujaukia priešo planus, nors Ukrainos kariai dabar fronte išgyvena labai sunkų laikotarpį. „Netoli Huliajpolės vyksta labai intensyvios kapotynės. Tačiau reikalai jau klostosi ne pagal jų planą. Jau jie permetinėja savo pastiprinimus, kad atremtų mūsų kontrpuolimą, užuot vykdę savo puolimo planą“, – pridūrė jis.
E. Dykyj pabrėžė, kad šiame didelio karo etape svarbu suprasti, jog tai naujovė pasaulio istorijoje, nes anksčiau, tas, kas buvo apkasuose ir atsimušinėjo, neturėjo iniciatyvos, bet ir mažiau prarasdavo žmonių, o dabar taip neveikia – kare, kai masiškai naudojami dronai, atsirado „žiedinės zonos“ sąvoka, reiškianti teritorijas, kurias vienu metu kontroliuoja abi pusės. „Tai absoliučiai naujas reiškinys, ko anksčiau karuose nebuvo. Tokiomis sąlygomis negalioja taisyklė, kad tie, kurie ginasi, praranda žymiai mažiau. Dabar nuostolius beveik išimtinai lemia gebėjimas planuoti operacijas ir kovoti. Statistika rodo, kad kontrpuolime, prarandame mažiau nei gynyboje. Bendrų nuostolių santykis ginantis buvo maždaug 1:3, bet kontrpuolimų metu jis siekė 1:5 ar net 1:6. O kare svarbiausia – kas ką nužudo. Kontrpuolimo metu sunaikiname reikšmingas priešo pajėgas, todėl iniciatyvos perėmimas pavasarį mums labai naudingas“, – pridūrė jis.
Evgen Dykyj pabrėžia, kad tai nereiškia, jog rusai nebandys pulti. „Manau, kad šią vasarą teks atrėminėti labai rimtą jų puolimo kampaniją. Tačiau įtariu, kad ta didelė vasaros kampanija, kurią Ukrainos kariuomenei teks atrėminėti, bus paskutinė, kai rusai turės pakankamai ir žmonių ir technikos. Ir kai ji išsikvėps, viskas priklausys nuo to, kokios būklės būsime mes. Tai būtų proga pasikeisti vietomis ne tik atskirame ruože, bet ir globaliai šiame kare“, – sakė jis.
Padėtis fronte
Kaip pranešė UNIAN, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad rusijos okupantų pavasario puolimo kampanija jau žlugo.
Ukrainos prezidentas pridūrė, kad rusų pavasario kampanija „šį pavasarį nuskendo; jie nebeįstengė pulti“.
Taip pat jis pabrėžė, kad rusai tikrai neketina sustabdyti karo. Pasak jo, putinas nenori užbaigti karo.
Zelenskis pažymėjo, kad ką tik matė naujus dokumentus, kuriuose kalbama apie raketų skaičiaus sumažinimą ir dronų skaičiaus padidėjimą.
Pasak jo, rusai griebiasi teroro dronais. Jis pridūrė, kad rusai suprato, jog tai veikia geriau, nes oro gynyba gali numušti raketas, tačiau su dronais yra kitaip: paleista 500, numušta 470–480, o likusieji pasiekia tikslą. rusija didina dronų skaičių: FPV, šviesolaidinių, tolimojo nuotolio dronų, „šachedų“.
Pagal agentūros UNIAN pranešimus parengė LL, redagavo VK.