Ukrainos karo korespondento Anatolijaus Stepanov 2026-04-02 pasakojimas ir nuotraukos.
Saulė jau aukštai užkopė ir jos skaisčioje šviesoje dangus virto sodriai mėlynu. Rytuose, toli, virš horizonto, puslankiu tirpsta plati trūkinėjanti inversinė šliūžė. Šalia jos link mūsų auga dar viena – tiesi ir plona lyg ietis. Štai ietis lūžta, o jos mažas sidabrinis antgalis nusuka į šoną, suformuodamas apverstą raidę ,,L‘‘. Instinktyviai įtraukiu galvą į pečius ir dar kurį laiką klausausi. Šį kartą skrendanti mirtis nuskriejo kitur. Dar prieš valandą pilkoje aušros brėkšimoje Kramatorsko-Konstiantynovkos kelias gyveno visavertį gyvenimą. Juo stulbinančiu greičiu lakstė šarvuočiai ir pikapai. Vos saulei pakilus aukštėliau, eismas apmirė. Visas dėmesys prikaustytas prie dangaus.
Policijos departamento patrulinės brigados „Čižak“ (Plėšrūnas) kovotojai jau pozicijose. Automatų serijos tratėdamos iš tolo artėja ir stiprėja tarsi persiliedamos. Štai ir virš mūsų dangus atgyja. Aiškiai matyti priešo [dronas] „Molnija“ (Žaibas) ir kariai ima šaudyti. Deja, nepataiko – ir šūvių serijos tolsta.
Retkarčiais tuščiu keliu praeina iš pozicijų grįžtantys pėstininkai. Kartais dieną pralekia pikapas su nutrūktgalviais, surizikavusiais pažaisti su likimu. Lėtai praropoja bepilotis antžeminis aparatas su nukauto kareivio kūnu. Vietinis gyventojas, spjaudamas į pavojų, stumiasi dviratį.
Štai vėl atgyja dangus. Grasiai zvimbdamas į erdvę virš mūsų įsiveržia dar vienas [dronas] „Molnija“. Automatų serijų šūviai susilieja į nenutrūkstamą griaudėjimą. Aiškiai matyti, kaip trasuojančios kulkos prasiuva bepiločio orlaivio korpusą. Jis staiga metasi nuo vieno šono ant kito, paskrenda už medžių eilės ir sprogsta. Po trumpos pauzės vėl burzgesys: įkandin „Molnijos“ atseka FPV [dronas], ir viskas prasideda iš naujo.
Tolumoje dunksi sklendžiančiosios bombos. Taip prabyra [it smėlis smėlio laikrody. – Red.] eilinė „Čižak“ medžioklės diena dygliuotame danguje. Ryt – auš kita.
2026 m. vasaris
Parengė LL, redagavo VK.
