Ką UNIAN agentūra rašo apie rusijos ir Ukrainos karo veterano Evgeno Dykyj pasisakymą „Radio NV“ eteryje balandžio 27 -osios rytą.
Apie Ukrainos smūgius Krymui: tobulinamės, kad galėtume tai išplėsti į rusiją
Ukrainos gynybos pajėgos pastaraisiais metais aktyviai valė Krymą nuo rusijos oro gynybos sistemų, todėl regione Ukrainos naikinimo priemonės dabar gali laisviau veikti.
Tokią nuomonę „Radio NV“ eteryje išreiškė Evgenas Dykyj .
„Okupuotame mūsų Kryme daug ką bandome ištobulinti, ką vėliau išplečiame jį okupavusios šalies teritorijoje. Krymas yra patogioje vietoje – visai šalia, ir į jį galima atskristi ne tik iš vienos, bet ir iš kelių skirtingų krypčių vienu metu. Dėl to rusams labai sunku perimti atakas. Kryme daug ką ištobuliname. O vėliau išplečiame į rusijos rederaciją“, – sakė E. Dykyj.
Jis pridūrė, kad Ukrainos gynybos pajėgos Kryme sunaikino daugybę rusijos oro gynybos sistemų, ir tai tapo viena iš priežasčių, kodėl tokių sistemų rusams trūksta.
„Atvėrėme dangų virš Krymo. Pradėjome nuo to, jog „sukurdavome“ ten konkrečius koridorius kuriais kažkas vis toliau nuskrisdavo. Dabar jau tiek „pravalėme“ oro gynybą pusiasalyje, jog tiesiog atvėrėme dangų. Dabar jis beveik visiškai pasiekiamas mūsų dronams ir raketoms. Dangtelis prasivėrė, ir mes pradedame sistemingai deginti viską, kas buvo po juo saugoma“, – pridūrė E. Dykyj.
Ekspertas pažymėjo, kad Ukrainos gynybos pajėgos ėmė naikinti ten esančius taikinius, pradedant maksvai sakraliu Juodosios jūros laivynu. Kartu jis atkreipė dėmesį į Gynybos pajėgų nuostatą nenuskandinti rusijos laivų.
„Laivo nuskandinimas ne visada palaima. Deja, kai nėra kitos išeities, juos tenka skandinti. Bet po karo teks srėbti visas ekologines pasekmes. O kai laivas plūduriuoja, bet tėra metalo laužo krūva, negalinti normaliai plaukti, jau nekalbant apie raketų paleidimą, tai mums ideali situacija. Jis mums nekenkia ir nebėra aktyvus kovinis vienetas“, – pažymėjo E. Dykyj.
Smūgiai Krymui: kas yra žinoma?
Pastarosiomis dienomis Ukrainos gynybos pajėgos surengė kelis smūgius prieš rusijos laivus laikinai okupuotame Kryme. Konkrečiai, balandžio 19-osios naktį buvo atakuoti du dideli desantiniai laivai – „Project 775“ klasės „Jamal“ ir „Project 1171“ klasės „Nikolaj Filčenkov“.
Kaip pažymėjo Ukrainos karinio jūrų laivyno atstovas spaudai Dmytro Pletenčuk, rusija šiuos laivus Juodojoje jūroje dislokavo plataus masto invazijos išvakarėse, planuodama juos panaudoti desantui konkrečiai Odesos regione. Iš viso, anot jo, maksva planavo padidinti tokių laivų skaičių Juodojoje jūroje iki 13.
Pramonės objektų Urale niekas net nebandė pridengti
Ukrainos dronai ėmė atakuoti taikinius rusijos Urale, kur yra pagrindinės rusijos federacijos karinės pramonės įmonės. sovietų sąjunga manė, kad tą teritoriją gali pasiekti tik tarpžemyninės balistinės raketos.
„Už Uralo kalnų beveik nėra didelių pramonės objektų. Tačiau Urale jų koncentracija kaip tik didelė. Nuo Petro Didžiojo laikų ten vystėsi didžiulė metalurgijos pramonė, kuri jau tada daugiausia buvo skirta kariniams tikslams. Ir iš principo rusijos karinio-pramoninio komplekso istorija daugiausia yra būtent Uralo istorija. Ir tai tęsėsi sovietų sąjungoje“, – sakė E. Dykyj.
Jis pridūrė, kad tiek sovietų sąjunga, tiek vėliau rusijos federacija visada laikė tą teritoriją absoliučiai apsaugota. Pasak eksperto, tuo metu buvo manoma, kad tik JAV branduolinės tarpžemyninės balistinės raketos gali pasiekti tuos regionus.
„Tai yra, Uralo kalnai buvo laikomi apsaugotais vien dėl savo vietos. Vien dėl atstumo, kuris turėjo pakeisti oro gynybą. Ir tai mums labai svarbu. Tai didžiuliai pramoniniai kompleksai, kurie nėra dengiami iš oro, nes niekas net nebandė jų uždengti. Buvo manoma, kam vargti – juk pats atstumas apsaugo. O dabar mes visiškai keičiame tą paradigmą; pasirodo, kad atstumas visiškai neapsaugo“, – pridūrė E. Dykyj.
Jis pažymėjo, kad atstumas dabar tapo rusijos trūkumu, o ne privalumu, nes rusijos federacijai tiesiog nepakanka oro gynybos sistemų, kad galėtų uždengti tokias dideles teritorijas.
„O atsižvelgiant į rusijos federacijos oro gynybos būklę penktaisiais didžiojo karo metais, kai mes sistemingai ją retiname, ir jiems jau keliama užduotis kaip nors uždengti Valdajų, neįmanoma tikėtis, kad jie rastų pakankamai oro gynybos sistemų Uralo gamyklų pridengimui. Dar prieš metus jų užteko tik fronto linijai, maksvai ir Krymui pridengti. O visus šiuos metus vyko labai sisteminga veikla retinant tas oro gynybos sistemas“, – aiškino E. Dykyj.
Smūgiai Uralui: kas žinoma
Anksčiau internete pasirodė vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kaip įveikę rekordinį 1800 kilometrų atstumą dronai atakuoja rusijos Uralą. Būtent pirmą kartą taikiniu tapo Jekaterinburgo infrastruktūra. Taip pat pranešta, kad dronų atakos metu mieste netgi nekaukė oro pavojaus sirenos.