Liepos 25-ąją Amžinybėn iškeliavo partizanų atminimo saugotoja, Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjungos atkūrėja ir pirmoji ilgametė jos vadovė Irena Bronislava Montvydaitė-Giedraitienė (1938–2026)
Amžinąjį atilsį duok mirusiai, Viešpatie.
Nuoširdi užuojauta artimiesiems ir bendražygiams.
LKKSS valdyba
Irena buvo Žemaičių apygardos vado Vlado Montvydo (slpt. Žemaitis, Etmonas, Algimantas, Dėdė) vyriausioji dukra, vaikystę ir jaunystę gyvenusi kitais vardais ir pavardėmis. Tėvelio ir jo bendražygių atminties saugotoja ir puoselėtoja.
Partizanų vado dukters gyvenimo kelias buvo sudėtingas ir dramatiškas. 1944 m. sovietų valdžia sudegino Montvydų šeimos namus, vėliau buvo suimta jos motina. Irena su broliais ir seserimi buvo slepiami pas Žemaitijos žmones, augo svetimomis pavardėmis, kad išvengtų represijų. V. Montvydas vaikus lankė ir jais rūpinosi iki pat savo tragiškos žūties, kai 1953 m. rugpjūčio 23 d. apsuptas NKVD dalinio jis su savo adjutantu nusišovė̇.
Irena baigė̇ Palokysčio septynmetę mokyklą, vėliau – maisto pramonės technikumą, dirbo pieno produktų gamybos pramonėje. Ištekėjusi apsigyveno Jurbarke.
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę ji buvo Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjungos atkūrėja ir pirmoji ilgametė jos vadovė. 2022 m. dėl sveikatos pasitraukusi iš šių pareigų, ji liko sąjungos Garbės pirmininke. Irena buvo knygų serijos „Lietuvos laisvės armijos kovos Žemaitijoje“ bendraautorė ir viena iš sudarytojų, daugelio paminklų ir kitokių atminimo ženklų, skirtų pagerbti partizanų atminimą, sumanytoja ir statytoja.
Už aktyvų įsitraukimą į visuomeninę partizanų kovos įamžinimo veiklą 2023 m. apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi .