Balandžio 29 d. VSD paskelbė neįslaptintą veiklos ataskaitą už 2021 m. ir VSD bei AOTD parengtą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.
Apie grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą
Vykdydama Lietuvos Respublikos valstybės gynimo tarybos iškeltus uždavinius Lietuvos žvalgyba (Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD)) stebi ir vertina grėsmes, kurias valstybei ir visuomenei kelia priešiškos užsienio valstybės, jų ginkluotosios pajėgos, žvalgybos tarnybos, ekonominė įtaka, dezinformacija ir asmenys, nusiteikę imtis radikalių ekstremistinių ar teroristinių veiksmų.
Septintajame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime skelbiamos tendencijos apie Lietuvos saugumo situaciją. Šiemet susiklostė išskirtinė situacija, kai karo Ukrainoje pradžia sutapo su leidinio rengimo pabaiga. Informacija, kuria remiantis daryti vertinimai, surinkta iki vasario 4 d., todėl neapžvelgiama saugumo situacija regione Rusijai pradėjus karą Ukrainoje.
Žvelgdami iš šiandienos perspektyvų galime matyti, kad daugelis vertinime aptartų temų naujai aktualizavosi, įgavo kitų perspektyvų, o dalis prognozių tam tikra prasme išsipildė. Pažymėtina, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą sugriovė dešimtmečius kurtą Europos saugumo architektūrą ir fundamentaliai pakeitė ne tik saugumo situaciją regione, bet ir greičiausiai paspartino tarptautinės saugumo sistemos lūžius.
Vertinime pažymima, kad Lietuvai ir jos transatlantiniams sąjungininkams jau seniai neteko patirti tokio stipraus autoritarinių valstybių spaudimo. Didžiausia, potencialiai egzistencinė, grėsmė Lietuvai yra ir išliks Rusija – agresyvi Kremliaus užsienio politika ir karinis potencialas. Kremlius neutralizavo opoziciją savo šalyje ir užsitikrino valdantįjį režimą tenkinantį politinį stabilumą. Rusijos ekonomines ir socialines problemas, visuomenės nepasitenkinimo režimo politika apraiškas Kremlius laiko ne savo valdžios neefektyvumo rezultatu, bet tariamai priešiškos Rusijai Vakarų politikos pasekme. Karinė galia yra Rusijos tarptautinės įtakos pagrindas.
Pernai didžiuliu iššūkiu mūsų valstybei tapo Baltarusijos režimo organizuota migracijos krizė. Baltarusijos režimo organizuota migracijos krizė Lietuvos ir kitų kaimyninių ES šalių pasienyje prisidėjo prie Rusijos siekio gilinti Vakarų šalių saugumo problemas. Su ES valstybėmis konfrontuojantis Minskas tapo dar labiau priklausomas nuo Maskvos. Kremliaus remiamas Baltarusijos autoritarinis režimas įgyja vis daugiau totalitarizmo bruožų.
Agresyvėja autoritarinės Kinijos užsienio politika, ekonominė ir informacinė veikla. Ji nutaikoma prieš valstybes, kurios mezga glaudesnius ryšius su Taivanu, išsako susirūpinimą žmogaus teisių padėtimi Kinijoje, riboja Kinijos kompanijų skverbimąsi į strateginę reikšmę turinčius ūkio sektorius. Siekdama pakeisti šių valstybių poziciją, Kinija įšaldo diplomatinius santykius su jomis, pažemina diplomatinio atstovavimo lygį, kuria kliūtis jų prekybai, investicijoms, blogina verslo aplinką. Kinija kompleksiškai taiko daugelį išvardytų spaudimo priemonių ir Lietuvai už jos vykdomą politiką.