Kas vyksta Gudijoje, ar yra rizika (ir kam) jog toje kryptyje atsivertų naujas frontas ir ar Lukašenka atlaikys kremliaus spaudimą?
Kaip klostosi Padniestrės ir „buferinės zonos“ Vinicos srityje reikalai?
Kodėl rusija ieško naujų puolimo krypčių ir taip siekia atverti šiaurinį (ar kitą naują) frontą?
Išpuoliai prieš teritorinių komplektavimo centrų kariškius ir mobilizacijos krizė: priežastys, valstybės klaidos ir įmanomi sprendimai.
Giluminiai smūgiai rusijos federacijai – kaip Ukrainos dronai keičia karo eigą ir kodėl rusijos oro gynyba nebeapsaugo net šalies viduje.
Kaip pastarojo meto įvykiai pasaulyje gali paveikti ar jau paveikė karą Ukrainoje?
Visa tai balandžio 26 d. „Novynarnia“ naujienų portalo „YouTube“ kanale paskelbtame tradiciniame pokalbyje aptarė karinis ir politinis analitikas, antiteroristinės operacijos (ATO ) veteranas Evgenas Dykyj ir „Novynarnia“ laikinoji vyriausioji redaktorė Lesia Šovkun.
Pokalbio temos ir skyriai:
00:00 Citatos
02:03 Ar kyla grėsmė jog būtų apsupti Sumams
03:25 Įmanoma, jog atsivers šiaurinis frontas: kas vyksta Gudijoje
11:25 Ar rusija bandys sukurti buferinę zoną iš Padniestrės pusės?
15:15 Vėl apie Gudiją: ar Lukašenka atlaikys kremliaus spaudimą
17:08 Grėsmė Baltijos šalims
19:02 Kodėl Estijos užsienio reikalų ministerija kategoriškai atmetė rusijos puolimo prieš Estiją galimybę
21:58 Išpuoliai prieš teritorinių komplektavimo centrų kariškius ir kitos mobilizacijos problemos: priežastys, pasekmės ir kaip jas išspręsti?
36:57 Kodėl E. Dykyj už pilietybės atėmimą iš tų, kurie atsisako mobilizacijos
40:19 Ukrainos „giluminiai smūgiai“: kas aiškiausiai rodo Ukrainos smūgių rusijai sėkmę
45:22 Karas Artimuosiuose Rytuose ir jo poveikis Ukrainai
1 skyrius. Citatos
„Pasipils cinko karstų srautas į JAV. Na, nemanau, kad Amerikos visuomenė tai palaikytų.“
„Ten tokia kapo duobė, kokios mes niekad anksčiau nekasėme.“
„Aš išties netgi leisčiau išvykti iš šalies su sąlyga, jog būtų atimta pilietybė.“
„Pačiuose pirmuosiuose rinkimuose visiškai gali laimėti sąlyginė išsisukinėtojų partija. Ir tada išties būtų susidorota su viskuo, ką siaubinga kaina pasiekėme plataus masto karo metu.“
„Beje, aš su didele tikimybe drįsčiau manyti, kad tai gali būti jų paskutinė didelė puolimo kampanija.“
– Sveiki gyvi, bičiuliai. „Novynarnia“ kanale. O „Novynarnia“ – tai kariaujančios Ukrainos naujienos. Su jumis laikinai einanti vyriausiosios redaktorės pareigas Lesia Šovkun ir kariškis bei karinis-politinis analitikas Evgenas Dykyj, ATO veteranas. Šiandien, kaip visada, mūsų pasikalbėjime aptarsime aktualiausius prieš mūsų susitikimą įvykius ir tendencijas. Pakalbėsime apie bendrus pasaulio įvykius, apie vidinius įvykius, kuriuos visus vienija tai, jog tie įvykiai tiesiogiai veikia mūsų karą prieš rusiškąjį agresorių. […]
2 skyrius: Ar kyla grėsmė, jog būtų apsupti Sumai?
Pasirodo, mes stengiamės susitikinėti gana reguliariai. Na, taip, kad nenuvargintume auditorijos, bet iš principo tam tikru reguliarumu. Tačiau kiekvieną kartą, kai nesusitinkame, nutinka nepaprastai svarbūs įvykiai, ir netgi pasaulinėje dimensijoje. Ir mes kiekvieną kartą įsigudriname daug ką aptarti, bet norime tilpti į šiek tiek trumpesnį laiką, kad auditorijai vėlgi nebūtų nuobodu,
– Taip. Šį kartą išties susitinkame visiškai kitame pasaulyje nei tas, kokiame susitikome praeitą kartą.
– Absoliučiai. Mes tikrai apie tai pakalbėsime, nes, žinoma, neįmanoma nekalbėti apie pasaulį, kuris taip pat veikia Ukrainą. O Ukraina dabar daro įtaką pasauliui, o tai ne mažiau svarbu. Bet čia kaip tik iki mūsų susitikimo pradėjo plaukti klausimai iš mūsų žiūrovų, kurie, aišku, nebeiškentė. Ir pastaruoju metu tie klausimai, stačiai pastarosiomis dienomis, pirmiausia susiję su situacija mūsų frontuose Ukrainoje. Ir noriu tavęs paprašyti atsakyti į juos kuo trumpiau. Nes auditorija bus patenkinta, kada atsakysi, jeigu manęs klausia. Na, išties, žiūrėk, dabar aš glaustai išvardinsiu, kaip sako viena mūsų žurnalisčių.
Ar kyla grėsmė, jog Sumai būtų apsupti?
– Trumpai. Ne.
– Aš numačiau tokį atsakymą, tai yra, kad jis bus trumpas.
– Ir daugiau nieko nėra. Štai ir viskas. Galim tęsti.
– Gerai. Nieko nėra. Na išties į tai reagavo ir ginkluotosios pajėgos. Taigi, jei ką, galima rasti informacijos.
3 skyrius: Įmanoma, jog atsivers šiaurinis frontas: kas vyksta Gudijoje?
O kaip dėl grėsmės iš Gudijos pusės? Tai labiau ankstesnės savaitės tema…
– Tema nėra tokia paprasta ir vienareikšmė. Faktas yra tas, kad mes kažkada tai jau aptarinėjome, jog tai vienas ir tas pats žaidimas tarp maksvos, Minsko ir Kyjivo vykstąs jau daugiau nei ketverius metus tokiame trikampyje. Neseniai į šį trikampį šiek tiek daugiau įsitraukėir Briuselis bei Vašingtonas, bet iš esmės šiame trikampyje maksva, Minskas, Kyjivas, putinas iš tikrųjų nori, kad Gudija įsitrauktų į karą taip pat akivaizdžiai ir nedviprasmiškai, kaip Šiaurės Korėja, tai yra, putinas labai nori, kad mums atsivertų Gudijos frontas dalyvaujant Gudijos kariuomenei. Taigi Lukašenka visus tuos ketverius metus uoliai visaip išsisukinėja. Ir mes atsidėję kartu su juo žaidžiame. Tas žaidimas pats savaime nėra naujas, tačiau atrodo, kad statymai išaugo. Gi žaidimas visai ne naujas.
Beje, deja, aš neturiu teisės skelbti pavardės, na, be sutikimo, bet kažkada man vienas iš aukščiausių Lietuvos politikų (nepaisant to, kad tai buvo tuo metu, kai net jie oficialiai pripažino Cichanovskają, skirtingai nei mes, o tai yra reikšminga) man užkulisiuose pasakė: „Klausyk“, – sako jis, – „nenuvertinkite Lukašenkos“, cituoju pažodžiui, „jis vis tiek šoks valsą putino laidotuvėse“. Ir išties manau, kad jis yra labai…
Na, ar jis sugebės šokti tą valsą, ar ne, pamatysime. Bet „batkos“ norai suformuluoti labai teisingai, neabejoju. Na, Lukašenka, žinoma, įsivarė save į visišką aklavietę, nes labai sunku kilpinėti, kai jau pavertei savo šalį sąjunginės valstybės dalimi. Bet vis tik jis niekad nebuvo šimtaprocentinis maksvos vasalas. Jis visada bandė, na, nors toli jam iki Kučmos, tačiau jis bandė žaisti tokiame pačiame Kučmos daugiavektoriame lygmenyje. Taigi, kiek tai jam įmanoma dabar, kai ten yra okupacinė rusijos kariuomenė, jis ir toliau taip elgiasi. Ir aš sakau, jog mes tai žaidžiame kartu su juo.
Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad net tada, kai mūsų partneriai Europoje mus labai atvirai spaudė, ir tai buvo tiesioginis spaudimas, mes nepripažinome Cichanovskajos prezidente, mes ir Lukašenkos nepripažįstame, mes jį vadiname vadovu de facto, bet mes nepripažinome alternatyvos, mes neužmezgėme jokių santykių. Na, būkime visiškai atviri, didvyriškų gudų savanorių pulkas, pavadintas Kosto Kalinausko vardu, kažkodėl dislokuotas ne prie šiaurinės sienos, ne prie Gudijos, o atvirkščiai – labai, labai toli rytuose. Na, taip pat niekam ne paslaptis, kad visą šį laiką buvo kontaktų per specialiąsias tarnybas. Na, manau, kad jie išlieka.
Na, su Lukašenka viskas toli gražu nėra taip paprasta, kaip viešojoje retorikoje. Išties mus, kaip mažesnė blogybė, toks jo nevisiškas neutralumas mus tenkina. Taip, invazijos pradžioje jis leido naudotis teritorija, bet atkreipkite dėmesį, kad net tada, kai visas pasaulis ir priešai tikėjo, kad mes teišsilaikysime tris dienas, o mūsų draugai manė, kad neilgiau nei tris savaites, tai jis net tada vis tiek iki galo neįsijungė į karą. Nė vienas gudas nekirto mūsų sienos. Visi pranešimai apie tai buvo visiškai paneigti. Taigi, net tada jis neprisijungė.
O kai paaiškėjo, kad Kyjivo per tris dienas paimti nepavyko, po to, žinoma, jis „įjungė atbulinę eigą“, tačiau Gudijos kariuomenės sandėliai buvo visiškai išgrėbti. Ir, beje, jei staiga gudams netgi dabar tektų kovoti, jie turėtų kas tai darytų bet visiškai neturėtų su kuo tai daryti. Na, kacapai paėmė ir kovinius komplektus ir techniką. Faktiškai viską. Ir viso to fone ketverius metus viskas išrodė gana vienodai..
Ir tada staiga situacija pradeda keistis. Pasirodo informacija, kad pradėti tiesti keliai tiesiai link mūsų sienos. Įdomu, kad apie tų kelių statybą Lukašenka paskelbė 2022-aisiais, tačiau paskelbė popieriuje, o dabar prasidėjo tikrieji darbai. Taigi. Na, visi kiti ten vykdomi darbai – tai labiau fortifikacijos. Tai labiau ne puolamiesiems veiksmams, bet priešingai, kai jie stato, atleiskit, pasienio forpostus ir juos įtvirtina, na, tai ne puolimui. O va iki sienos tiesiami keliai tai jau skirti pulti, kaip ne kaip. Taigi, kažkas vyksta.
Na, aš išties priminsiu, kad Lukašenka jau ne kartą visaip kilpinėjo. Prisiminkim ir fiktyvius manevrus, kuriuos demonstravo rusams, kad gudai nebūtų išsiųsti į mokymus rusijoje, kai jis aiškino, kad jie besiruošią tuoj-tuoj įsijungti į karą. Na, juos vis tiek reikią šiek tiek pamokyti. Jiems šiek tiek trūkstą patirties. Tai tiesiog šedevras.
Aš vis dar kalbu, jog labai norėjau pamatyti putino fizionomiją tuo metu, kai jam apie tai buvo pranešama, kai „batka“ pasakė, jog išnarpliojęs labai gudrų Lenkijos ir Lietuvos planą, jog jie norį jį įvilioti į karą Ukrainoje, o tuo tarpu jie įsiveržtų iš Varšuvos pusės. Todėl jis turįs pasitikti juos prie vakarinės sienos. Jis nepasidavė. Taigi. Todėl ir sakau, jog laibai norėjau pamatyti fizionomijas kremliuj tadum. Nesgi…
– „Orešnikas“…
– Ne, na, visi „orešnikai“ apskritai būktai yra branduolinis ginklas, ko, pirma, Gudijos teritorijoje nėra. Ir antra, net jei jis ten ir būtų, tai tas jo mygtukas vis dar maksvoje, tai yra, jis niekada jo neturės, net rusai, paskelbę, kad ten jį dislokuoja, kiek žinau, melagingai paskelbė. Bet vėlgi jie paskelbė, kad dislokuoja toje teritorijoje, o ne perduoda Gudijai. Tuo tarpu Lukašenka pasipūtė it kalakutas, ir elgiasi taip, lyg turėtų mygtuką. Taigi. Na, gerai, tikrai kaip akrobatas ant lyno. Tikrai. Bet tame cirke jis ramiai sau kilpinėjo.
O tada toje arenoje pasirodė Trampulis. Deja, šiandien jį dar daug kartų prisiminsime, bet dabar, Gudijos kontekste, priminsiu, kad Trampulis ėmė su Lukašenka žaisti tokį žaidimą, kokio Europos Sąjunga ir ankstesnė J. Bideno administracija nežaidė. Būtent, jis ėmė derėtis dėl politinių kalinių.
Ir Lukašenka pradėjo labai pelningą prekybą politiniais kaliniais. Režimas nieko nepraranda dėl to, kad tie žmonės tiesiog iš zonos išsiunčiami į užsienį. O dovanėles gauna visai tikras, absoliučiai tikras premijas.
Ir dabar situacija yra stačiai „prie slenksčio“, jog Gudijai būtų panaikintos sankcijos dėl jos kalio trąšų. Ir tai jau būtų strateginis pasiekimas. Jų kalio trąšos, pirma, sudaro didžiulę jų biudžeto dalį, antra, jos eitų per Baltijos šalių uostus, taigi ne per rusiją. Taigi, būtent to, ko rusai niekaip negali paveikti. Tai yra jo biudžeto dalis, kurios nieku kitu nepakeisi. Nes iš kur dar kitur formuojamas biudžetas? Tai Mozyrio naftos perdirbimo gamykla, kuri perdirba rusišką naftą. putinas bet kada gali užsukti čiaupelį.
Betgi, beje, atkreipkite dėmesį, didžiulė gamykla, visiškai neapsaugota, neuždengta oro gynyba, į ją neatskrido nė vienas dronas. Tai taip pat yra to mūsų žaidimo su „batka“ dalis. Kol kas turime pakankamai darbo su rusijos naftos perdirbimo gamyklomis. Viena Gudijoje mums nelabai kelia rūpesčių, bet jam tai svarbu.
Bet iš principo Mozyrio naftos perdirbimo gamyklą galima atjungti, ir maskoliai negalės išjudinti kalio trąšų tranzito, jei tik sankcijos bus atšauktos, ir Baltijos šalys vėl atsivers.
Ir toje situacijoje matome aiškią eskalaciją. Na, matome, na, įtariu, kad Lukašenka dabar patiria daug didesnį spaudimą nei anksčiau.
Dabar yra kritiškai reikalingas Šiaurės frontas, net jei jis nebūtų tokio masto kaip Donbase. Jie neturi jėgų tokiam plataus masto konfliktui. Bet net jei trijose su Gudija besiribojančiose srityse susidarytų situacija, kaip Sumų ar net Černigovo srityse, jau turėtume ten perkelti labai didelius rezervus. Ir būtent to dabar labiausiai reikia.
Jie fronte atsidūrė visiškoje pato situacijoje Jie toliau nebepasistumia. Na, fronte jų situacija realiai kritinė. Nebent kažkas prasidėtų kažkur kitur. Na, jiems dabar kad ir silpnas, bet dar vienas frontas, kurį turėtume pilnai aprūpinti savo kariuomene, na, jiems tai būtų išsigelbėjimas.
4 skyrius: Ar rusija bandys sukurti buferinę zoną nuo Padniestrės?
Beje, aš būtent į tą istoriją įpaišyčiau tai, kas manyčiau, ne melagiena, betgi vis tik jau kurį laiką skelbiamą pranešimą, kad jie svarstą galimybę suformuoti buferinę zoną Vinicos srityje prie Padniestrės.
– Tai būtų kitas po Gudijos, tai kitas klausimas.
– Manau, kad tai nėra melaginga informacija, sakyčiau, kad tokio plano tikimybė buvo labai didelė, bet jau galime tai pamiršti dėl vienos paprastos priežasties. Akivaizdu, kad padniestrėnai tam nepasidavė.
– Bet kažkodėl Šoigu pastaruoju metu stebi… Tik priminsiu, galbūt kai kurie mūsų žiūrovai nežino, kad vienas pirmųjų, pasakiusių apie tą planą sukurti buferinę zoną Vinicos srityje prie Padniestrės, bent jau vienas pirmųjų, kurį išgirdome apie tai kalbant, buvo prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Pavlo Palisa, kariškis. Jis iš tikrųjų tai pasakė. Ir staiga, visai neseniai pasirodo didelis Šoigu interviu rusijos spaudai. Suprantama, kad jame vienas blokas susijęs su Padniestre, kad Moldova yra su ES, o tai reiškia, kad jie [Moldova] ,,nusikalstamai‘‘ norį išstumti rusijos „taikdarius“. Akivaizdu, kad iš Padniestrės, o rusija tikrai apsaugosianti rusakalbius ir padniestrėnus rusijos piliečius. Kažkur mes visa tai jau girdėjome.
– Taigi, kaip tai „girdėjome“? Betgi įdomu tai, kad tai girdėjome ne tik mes. Tai girdėjo ir tie patys rusakalbiai padniestrėnai, kurie matė, kas nutiko Donecko srities gyventojams ir net to paties Krymo, kuris buvo lengvai paimtas, o dabar per mobilizaciją ten išgraiboma visa, kas gyva. Jiems to visai nereikia.
Be to, jie supranta, kad rusija fiziškai negali atskristi ir jų apsaugoti. Taigi. Na, niekas jiems neleis skristi per savo oro erdvę. Nei mes, nei rumunai, nei moldavai. Taigi. O atskristi galima tik oru. Nes pasiekti juos sausuma yra dar sunkesnė operacija. Pakeliui visai šalia yra Chersonas, Mykolajivas, Odesa.
Atitinkamai, greičiausiai, jiems bandė primesti užduotį kažką padaryti, sukelti kažkokias peštynes, kad į Vinicos sritį atvyktų mūsų rezervai, bet jie aiškiai susigaudė, kuom tai galėtų baigtis ir užduotį tiesiog visiškai ignoravo, nes jie nėra savižudžiai.
Jie šiaip, iš tikrųjų nėra rusų pasaulio adeptai. Beveik visi ten gyvenantys turi bent po tris pasus – rusijos, Padniestrės ir Moldovos. O daugelis turi po penkis – taip pat Ukrainos ir Rumunijos. Tiesą sakant, tokių ten yra tikrai, na, beveik pusė gyventojų. Taigi, ten absoliučiai pragmatiška visuomenė. Ir jiems nereikia, kad Padniestrė žūtų už rusų pasaulį, bet jiems, priešingai, reikia, kad joje galėtų gyventi labai patogiai nepripažintoje pilkoje kontrabandininkų teritorijoje.
Ir jie puikiai supranta, kad jiems tik pabandžius ką nors padaryti prie mūsų sienos, atsakas sektų per kelias valandas. Ir mums net nereikėtų pasitekti kažko rimto iš trečiosios šturmo brigados, iš fronto. Pakaktų įsakymo Odesos teritorinei gynybai. Tie visiškai ramiai viską išvalytų.
Beje mane dažnai erzina, kai mes vadiname „valymu“ mūsų puolimo operaciją miestuose, kur rusijos kariai jau įsitvirtinę. Tai nėra valymas, tai tikri puolimo veiksmai, labai sunkūs.
Tačiau Padniestrėje tai būtų išvalymas. Tai tikrai būtų lengvas pasivaikščiojimas. Santykinai kalbant, tai būtų Tiraspolis per tris valandas.
Ir pačioje Padniestrėje, na, ten yra 3 000 rusijos vadinamosios kariuomenės karių, tačiau beveik visi jie yra vietiniai, pasamdyti pagal kontraktą. Tiesą sakant, ten pora šimtų rusų karininkų. Na ir dar 3 000 vadinamosios Padniestrės kariuomenės, o tai net nejuokinga. Taigi. Ir iki 20 sistemų „Grad“. Tai visos ten dislokuotos raketų ir artilerijos pajėgos.
Na gerai, apie ką iš vis kalbam? Na, jie tai gerai žino. Todėl variantas su Vinica…
Ko aš nežinau, ir kas man būtų įdomu, ar jie oficialiai maksvoje, nors ir slaptais kanalais, bet atsisakė, ar jie taip pat žada, kad tuoj, tuoj, tuoj, bet vis tiek reikia pasiruošti? Nežinau, ko nežinau. Bet, kad realiame gyvenime jie aiškiai iš to ,,iškrito‘‘, tai akivaizdu.
5 skyrius: Vėl apie Gudiją: ar Lukašenka atlaikys kremliaus spaudimą
O tada prasidėjo Gudijos tema. Po to, kai Padniestrė nesuveikė. Greičiausiai Lukašenka dabar patiria beprotišką spaudimą iš maksvos. O ir kiek ilgai jis dar įstengs tai atlaikyti? Tai didelis klausimas. Taip pat didelis klausimas, ar iš vis maksva nesiims jį pašalinti jėga. Štai ką įgarsino mūsų prezidentas, kad Maduro likimas yra įmanomas.
Na, išties pas mus tai nebūtų taip lengva padaryti, nors ir nėra neįmanoma. Bet tie, kurie jau ten stovi, jų kariuomenė yra dislokuota Gudijos teritorijoje, na, mes matėme Kryme, kaip tai vyksta, kai ten jau dislokuota rusijos kariuomenė. Kiek nedaug laiko reikia užimti visas pagrindines pozicijas, kad iš tikrųjų būtų neutralizuoti tie, kurie iš anksto buvo įtraukti į būtinų neutralizuoti sąrašus.
Taigi, techniškai, manyčiau, maskoliai sugebėtų jį pašalinti, nors turėtume atiduoti duoklę jo specialiosioms tarnyboms. Jos daugelį metų dirba, kad išvengtų to konkretaus scenarijaus, nors viešai jis kalba apie grėsmę tik iš baisiojo NATO, tačiau iš tikrųjų jo specialiosios tarnybos bando jį apsaugoti nuo, taip sakant, provakarietiškų maištų ir nuo maksvietiškų maištų.
Ir, beje, kai kurie iš tų politinių kalinių, kuriuos Vakarai džiaugsmingai išlaisvino, na, tiesą sakant, jie buvo daug glaudžiau susiję su rusija nei su Vakarais ar nacionaliniu išsivadavimu, ypač su gudų judėjimu. Jie visiškai nebuvo susiję su juo. Ten buvo tikrai gana prorusiškų veikėjų, kurie taip pat tiesiog dalyvavo toje 2020-ųjų demokratinėje bangoje.
Štai kodėl su Gudija tikrai įdomu. Su Gudija nėra lengva. Na, manau, kad vis tiek verčiau lažinčiausi dėl to, kad Lukašenka vėl išsikilpinės. Jis įstengs. O, tai jam kritiškai svarbu, ir jis jau ne vieną pūdą druskos suvalgęs, dėl to, kaip apgautų putiną, kad vis tik manau, jog jam pasiseks.
6 skyrius: Grėsmė Baltijos šalims
Betgi manyčiau, kad mes nesugebėsime nepaliesti galimos rusijos atakos prieš Baltijos šalis temos.
– Aš kaip tik pravėriau burną, bandydama tau tai pasakyti. Taip, tai iš tikrųjų taip pat yra to paties iškelto klausimo kontekste.
– Čia yra tikrai labai svarbus momentas. Tikri rimti karo veiksmai prieš Baltijos šalis įmanomi tik tuo atveju, jei visa Gudija būtų absoliučiai patikimas, garantuotas rusų užnugaris. Galbūt patikimesnis nei Lukašenka gali garantuoti.
Taigi jiems reikia bent jau tokio lygio palaikymo, koks buvo pirmosiomis didžiosios invazijos savaitėmis, kai jiems iš tikrųjų buvo leista būti ir eiti visur. Tiesiog jiems reikia bent jau to paties su Baltijos šalimis.
Na, gerąja prasme, jie taip pat turi problemą, o kas turėtų kovoti su Baltijos šalimis? Ir, žinoma, jie neprieštarautų, kad Gudijos kariuomenė būtų jų dispozicijoje kaip rezervas.
Nors manyčiau, kad čia jie labai klysta dėl Gudijos kariuomenės kovinio pajėgumo. Aš nekalbu apie jų parengtumą, nors vėlgi, tai yra kariuomenė, kuri nekovojo nė vienos dienos savo istorijoje. O, bet čia visai kitaip.
Turiu, švelniai tariant, klausimą, tiesą sakant, net ne visai klausimą apie jų motyvaciją. O, taip, tarp gudų, jei būtų gautas įsakymas, nusibaustų tie, kurie eitų jį vykdyti arba prieš Ukrainą, arba prieš Baltijos šalis. Tam tikras procentas būtų Gudijos kariuomenėje. Taip pat būtų tam tikras procentas, kurie, priešingai, iškart pradėtų kelti baltas-raudonas-baltas vėliavas ir faktiškai per atstumą iš tikrųjų prisijungtų prie Kalinausko pulko. Ir viena ir kita būtų mažuma, o absoliuti dauguma, mano prognoze, paprasčiausiai paskelbtų savo asmeninį neutralumą ir ramiai išsisklaidytų po Baltarusijos miškus. O ten netgi labai daug kur galima pasislėpti.
Taigi, nesitikėčiau, kad Gudijos kariuomenė labai mielai imtųsi įsitraukinėti į karą rusijos pusėje.
Tačiau rusai iš tikrųjų gali tai matyti šiek tiek kitaip. Na, mes pamename, kaip klaidingai jie įsivaizdavo mūsų visuomenę. Taigi manau, kad apie Gudiją jų informacija dar labiau klaidinga ir ta prizmė, per kurią jie suvokia tą informaciją, taip pat labai iškreipta.
7 skyrius: Kodėl Estijos užsienio reikalų ministerija kategoriškai atmetė rusijos puolimo prieš Estiją galimybę?
– Baigdami šią temą, mes nuolat kalbame, diskutuojame apie būtent žvalgybos duomenis, apie, na, galimybę, jog rusija užpuls Baltijos šalis. Na, taigi būtent jie tam ruošiasi. Ką tame kontekste manai apie neseniai paskelbtą Estijos pareiškimą, kad…
– Kuriems nepatiko, kad mūsų prezidentas viešai kalba, jog jiems gresia pavojus?
– Taip.
– Na, man atrodo, kad tai yra pavyzdys tokios pat trumparegystės, kuri mus vargino 2021-ųjų pabaigoje – 2022-ųjų pradžioje. Beje, priminsiu, kad tada buvo mūsų prezidento pareiškimai, kuris taip pat stačiai keiksnojo Vakarų sąjungininkus, įspėjusius mus apie rusijos įsiveržimus. Absoliučiai labai panašiai, net retorika buvo apie tai, kad yra eskalacija ir taip toliau. Na, galiausiai pamatėme, kuo tai baigėsi ir kuo vis dar už tai mokame, jau nekalbant apie baisią kainą, kurią sumokėjome pirmosiomis dienomis.
Man atrodo, kad šiuo atveju bent jau dalis Estijos politikų mina ant grėbliadančių. Taigi. Ačiū Dievui, ne visi.
Ten yra žmonių, kurie tikrai ruošiasi. Tokių žmonių nemažai. Visų pirma, tai Estijos, Latvijos, Lietuvos ir giminingos kariuomenės. Na, kiekvienoje iš tų trijų šalių yra sava teritorinė gynyba. Dabar jos išskleidžiamos maksimaliai. Dabar jos turi didžiulį žmonių antplūdį.
Tiesą sakant, rusijos užpuolimo atveju galiu drąsiai pasakyti, kad tos trys mažos šalys priešinsis beatodairiškai. Labiausiai beatodairiškai. Kitas dalykas, jog jos tiesiog mažos geografiškai, jose mažai žmonių, todėl jei toliau neįsitrauks kitos šalys, joms bus labai sunku. Bet jie išreiškė viltį, kad jie neapsigėdins, tai tikrai.
Ir, beje, vėl pacituosiu vieną Lietuvos karį be pavardės. Taigi, kai mūsų dronas atskrido į Lietuvą…
Beje, noriu iš karto paneigti vieną iš rusiškų klastočių. Mes iš tikrųjų nenaudojame Baltijos šalių ir Suomijos oro erdvės giluminiams smūgiams į rusiją. Tai principinė politinė pozicija. Mes neskraidome per jų teritoriją. Kitas dalykas, kad rusai turi gana veiksmingas radijo-elektroninės kovos priemones. Matėme, kur kartais nukrisdavo rusijos dronai, paveikti mūsų radijo-elektroninės kovos. Na, tai ta pati istorija. Piterio apylinkių radijo-elektroninės kovos priemonės kartais nukreipia tuos dronus gana toli virš Baltijos šalių ir jūros.
Taigi, kai mūsų pirmasis dronas atskrido į Lietuvą, vienas iš mano gerų pažįstamų, lietuvis karininkas, pasakė: „Klausyk, kaip šaunu, kad tai įvyko.“ Jis sakė: „Visiškai nesvarbu, kieno dronas atskrido pirmas. Jūsų ar kacapų. Svarbiausia, kad mūsų žmonės pagaliau atplėšė užpakalius [nuo sofos].“ Taigi.
– Na, tiesą sakant, kodėl maskoliai dažnai kalba, kad ten naudojama erdvė? Nes jie, bent jau socialiniuose tinkluose, negali patikėti, kad mūsų dronai skrenda taip toli ir paverčia Ust Lugą tokiu nuostabiu ugnikalniu.
– Skrenda toli ir visiškai per jų teritoriją. Na, bet sakau, jų radijo-elektroninės kovos tikrai nereikėtų nuvertinti. Na, taip, tai veikia.
(Gal bus daugiau)
Parengė LL, redagavo VK.