„Aš asmeniškai esu dėkingas ukrainiečiams, kurie kartu su mano bendražygiais – savanoriais – petys į petį 1991 metais gynė Lietuvos nepriklausomybę“ – sakė LKKSS VAS narys
Tarptautiniai brigados vadaviečių lygmens mokymai Ukrainoje
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Vytauto Didžiojo karininkų kursų (VDKK) klausytojai ir instruktoriai – Lietuvos, Latvijos, Moldovos, Sakartvelo ir Ukrainos karininkai – lapkričio 12–16 d. dalyvavo Ivano Černiachovskio Ukrainos nacionaliniame gynybos universitete (Національній університет оборони України імені Івана Черняховського) (UNGU) vykusiuose tarptautiniuose brigados vadaviečių lygmens mokymuose. Juose, be svečių – VDKK atstovų, dalyvavo ir šeimininkai – UNGU Pajėgų valdymo ir vadovavimo instituto klausytojai.
„Kariūno“ redakcinė kolegija paprašė Vytauto Didžiojo karininkų kursų vyr. instruktoriaus mjr. Stasio VILKINO atsakyti į keletą klausimų, susijusių su šiais mokymais.
Kada atsirado ši iniciatyva?
Kelerius metus dėstau VDKK klausytojams, ir tai nėra nauja iniciatyva. Jau antri metai, kai mes vykstame į Ukrainą ir kartu su ukrainiečiais tobuliname bendrus brigados lygmens planavimo įgūdžius vadovaudamiesi sprendimo priėmimo proceso (SPP) principais. Vienas iš VDKK programos modulių yra skirtas karių akiračiui praplėsti, supažindinti su kitų šalių įgyta patirtimi. Anksčiau šių kursų instruktoriai ir klausytojai vykdavo į Danijos Karalystę, kur galėjo susipažinti su šios mūsų ištikimos partnerės kariuomene ir kartu su Danijos Karalystės karo akademijos (DKKA) klausytojais rengti brigados lygmens įsakymus pagal Danijos divizijos vadovybės įsakymą. Pasikeitus LKA vadovybei ir geopolitinei situacijai posovietinėje erdvėje, buvo nuspręsta glaudžiau bendradarbiauti su Ukrainos ir Sakartvelo karinėmis mokymo institucijomis. Manau, kad daug iniciatyvos rodo ir pastangų šiam sprendimui įgyvendinti skiria dabartinis LKA VDKK viršininkas plk. ltn. Aristidas Gerasimavičius ir jo vadovaujamas kolektyvas, mano kolegos.
Kodėl Ukraina?
Atsakydamas į šį klausimą noriu pasakyti, kad tai – mano asmeninė nuomonė. Taigi, tikriausiai yra keli atsakymai: pirmiausia – tai šalis, kurią mes remiame, ir suprantame, kad jos kariai gina savo šalį. Aš asmeniškai esu dėkingas ukrainiečiams, kurie kartu su mano bendražygiais – savanoriais – petys į petį 1991 metais gynė Lietuvos nepriklausomybę. Ukrainiečiai nusprendė į NATO žengti mūsų „pramintu keliu“, atnaujinti savo SPP ir išmokti taikyti NATO šalyse naudojamo MDMP (karinio sprendimo priėmimo proceso) principus. Taip pat jie jau 2018 metais pradėjo naudoti NATO taktinius ženklus ir studijuoti NATO procedūras, kurias Aljansas atskleidžia susitarimo „Partnerystė taikos labui“ (Partnership for peace – PFP) narėms. Ukraina turi užsibrėžusi tikslą 2020 metais pereiti prie NATO standartų ir procedūrų.
Štai UNGU viršininko pavaduotojas gen. mjr. Sergijus Pozdiševas (Сергій Поздишев) perdavė šio universiteto viršininko žodžius: „Vadaviečių mokymai buvo vykdomi vadovaujantis Aljanso valstybių narių priimtomis procedūromis ir standartais. Tai leido universiteto studentams, mokslo ir pedagoginiams darbuotojams įgyti naujų žinių ir įgūdžių, būtinų stiprinant Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.“
Mes turime pajėgumų mokyti MDMP ir rusų kalbos žinių (nekalbu vien tik apie instruktorius), kurios leidžia lengviau ukrainiečiams išaiškinti šių procedūrų taikymo ypatumus. Dėl palyginti nedidelio kalbos barjero, turimų žinių ir noro padėti mūsų keliu žengiančiai šaliai buvo pasiūlyta „ištiesti ranką“ ukrainiečiams, o jie su džiaugsmu mūsų pagalbą priėmė.
Į pratybų uždarymą atvykęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis pasakė, kad „Lietuva džiaugiasi, galėdama suteikti pagalbą Ukrainai karinėje srityje. Mes ir toliau remsime iniciatyvą rengti panašius bendrus susitikimus su Ukrainos kariais ir jos universiteto atstovais. Vertiname mūsų kariams suteiktą galimybę bendrauti ir bendradarbiauti su ukrainiečių karininkais, jau įgijusiais unikalios kovos patirties“. Kartu jis išreiškė viltį, kad šie tarptautiniai mokymai bus dar vienas svarbus žingsnis, kuris priartins Ukrainą prie NATO.
Kita medalio pusė yra tai, kad ukrainiečiai labai greitai kaupia patirtį kariaudami asimetriniame, t. y. hibridiniame, kare. Kariuomenės personalo patirties augimą paspartino ir 2018 metų vasario mėn. Ukrainos prezidento Petro Porošenkos sprendimas pakeisti antiteroristinės operacijos (ATO) statusą ir suteikti daugiau galių Gynybos ministerijai. Karininkai (dalyvavę ATO), su kuriais bendradarbiaujame planavimo srityje, atvirai pasidalijo savo patirtimi ir atradimais ir taip papildė ir mūsų klausytojų žinias, kad, kaip mūsų protėviai pasakytų, „neužliptume ant to paties grėblio“.
Ar nepasigendate susitikimų su Danijos karo akademijos kolegomis?
Mano pirmasis susitikimas su Danijos kariais įvyko dar 1993 metais. Gerai prisimenu, ką mums davė bendradarbiavimas su šios šalies kariuomenės specialistais. Žinoma, meluočiau sakydamas, kad besąlygiškai džiaugiuosi nauju sprendimu. Panašu, kad man sunkoka prie to priprasti, kartu suvokiu, kad noriu ir galiu perduoti savo žinias kovojantiems kolegoms Ukrainoje. Pratybų Danijoje tikslas buvo visai kitas: ten mes vykome daugiau patys pasimokyti, susipažinti su divizijos lygmens įsakymo, kurį galime gauti iš savo sąjungininkų, ypatumais.
VDKK klausytojai tuo metu spręsdavo užduotis, kurių galėtų tikėtis gauti kovodami petys į petį su Danijos kariais. Jie sužinojo, kokių trūkstamų ginklų, priemonių ir resursų Lietuvos gynybai skirtų sąjungininkai. Deja, VDKK tik viena savaitė skirta tarptautiniam bendradarbiavimui, tad, vaizdžiai tariant, „numalšinti troškulį galime tik iš vieno šaltinio“.
Gal galite daugiau papasakoti apie pačias pratybas?
Pratybų dalyviai buvo suskirstyti į tarptautinius brigadų štabus, kurie, vadovaudamiesi MDMP, per keturias planavimui skirtas dienas UNGU Simuliacijos ir modeliavimo centre parengė numatytus operacijos planus. Vadovaujamos pareigos UNGU ir VDKK klausytojams buvo paskirstytos proporcingai, kad jie galėtų keistis žiniomis, derinti savo sprendimus ir kartu gilintųsi į sukurtą scenarijų. Naujas mokymų scenarijus sudarė sąlygas priimti nestandartinius taktinius sprendimus ir ieškoti tinkamiausio padalinių valdymo būdo. Mūsų klausytojai prisipažino, kad būtent sprendimai nestandartinėse situacijose rengiant brigados įsakymą buvo itin reikšmingi. Be to, UNGU kariai sukūrė atitinkamą kovinę aplinką ir dinamiškai besikeičiančią situaciją. Pratybų pabaigoje vyko plano tikrinimas – MAP EX. Kad būtų tiksliau imituojami priešo veiksmai žemėlapyje, buvo prijungta jungtinių konfliktų ir taktinio modeliavimo sistema (angl. Joint Conflict and Tactical Simulation – JCATS).
Koks tai buvo scenarijus?
VDKK mes dažniausia rengiame gynybos ir puolimo operacijų scenarijus. Tokius scenarijus studijuoja ir Ukrainos kolegos. Tačiau UNGU Pajėgų valdymo ir vadovavimo instituto darbuotojų prašymu, bendradarbiaujant su jais, buvo parengti įsakymai, leidžiantys patikrinti SPP žinias sudėtingesniam operacijos planui, kurį įgyvendinant reikėtų per labai trumpą laiką pergrupuoti pajėgas, siekiant jas išsaugoti, parengti. Čia labai pravertė VDKK klausytojų žinios ir įgūdžiai rengiant brigados lygmens įsakymus pagal NATO reikalavimus ir ukrainiečių kovos ATO zonoje patirtis. Daugelis ukrainiečių pritaikė savo patyrimą, įgytą vykdant panašią operaciją, ir juo pasidalijo. Nors tai buvo didelis iššūkis, VDKK klausytojai ir Ukrainos kolegos šauniai su kilusiais sunkumais susidorojo – parengė brigados įsakymą ir sėkmingai įvykdė tariamos taktinės operacijos vadavietės užduotį.
Ar ukrainiečiai buvo supažindinti su SPP ir kitais procesais, kad galėtų tinkamai parengti minėtus įsakymus?
Trumpai tariant – taip. Dar rudenį dėl to buvo pakviesti trys Ivano Černiachovskio nacionalinio Ukrainos gynybos universiteto dėstytojai stebėti VDKK pratybų ir paskaitų, kad galėtų organizuoti mokymus pagal MDMP ir kartu parengti reikiamus įsakymus vadovaudamiesi NATO standartais. Vėliau VDKK instruktoriai mjr. Vytautas Gudas ir mjr. Marius Steponavičius spalio mėn. vyko į Kijevą vesti SPP kurso, kurį sudaro šios srities paskaitos ir pratybos. Šiuose mokymuose dalyvavo tiek UNGU dėstytojai, tiek klausytojai. Manau, kad dar reikėtų pasistengti rasti laiko jiems išsamiau supažindinti su žvalgybiniu mūšio lauko vertinimo, rizikos ir informacijos valdymo procedūromis, kurios vykdomos tuo pat metu kaip ir SPP.
Ką dar parsivežėte iš Ukrainos?
Kaip galėjote suprasti, parsivežėme neįkainojamos ukrainiečių patirties, įgytos ATO zonoje. Pasitikslinome taktikos žinias, doktrinos taikymo apgyvendintose vietovėse ir už jų ribų niuansus. Susipažinome su naujovėmis, kurias taiko Ukrainos priešas ir kovos su jomis būdais. Svarbiausia – užmezgėme ryšius, įgijome draugų, su kuriais galėsime ir toliau bendradarbiauti. Asmeniškai aš susipažinau su kariais, su kuriais, tikiuosi, galėsiu patobulinti mūsų karininkų rengimą kovoti su galimomis grėsmėmis, ginant Lietuvos nepriklausomybę.