2024 m. birželio 21 – 25 d. papasakota BNS, ELTA ir LRT
2024-02-28 14:21 Desovietizacijos komisija siūlo pervadinti S. Nėries gatves, dėl K. Škirpos prašys pažymos
Vilnius, vasario 28 d. (BNS). Vadinamoji Desovietizacijos komisija, vertinanti nuo sovietmečio likusius viešuosius užrašus ir simbolius, trečiadienį […] kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) dėl pažymos suteikimo sprendžiant klausimą dėl Vilniuje esančios atminimo lentos prieštaringai vertinamam diplomatui ir karininkui Kaziui Škirpai.
„Nusprendėm kreiptis į centrą, nepaisant to, kad yra pakankamai nemažai medžiagos. (…) Pirmiausia, mes nesurašysime visko, kas yra monografijose, o visuomenė turi suvokti kodėl priimamas vienas ar kitas sprendimas, todėl kontraversiškais atvejais, kai sprendimai priimami dėl svarbių Lietuvos istorijai asmenų, (…) prašome išvados, kad būtų galima ją kartu su sprendimu pateikti“, – kalbėjo V. Karčiauskas.
K. Škirpos kritikai pabrėžia, kad jo veikloje Antrojo pasaulinio karo metais buvo antisemitizmo apraiškų, o K. Škirpos vadovautas Lietuvių aktyvistų frontas antisemitizmą iškėlė į politinį lygį ir tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą.
Tuo metu karininko rėmėjai pabrėžia jo indėlį nepriklausomos valstybės kūrimui ir įtvirtinimui – jis 1919 metų sausio 1 dieną su būriu Lietuvos savanorių Gedimino pilies bokšte iškėlė Lietuvos trispalvę.
Desovietizacijos komisija posėdyje taip pat svarstė klausimą dėl Šiauliuose esančios atminimo lentos Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai, tačiau sprendimas nepriimtas, nesurinkus reikiamo balsų skaičiaus.
„Nesutarėme dėl formuluotės dalykų. Diskusija nebaigta, sprendimas nepriimtas. Kadangi projektas ir išvados yra darbiniai dokumentai, aš nenorėčiau per daug komentuoti“, – sakė komisijos vadovas.
„Neradome kol kas bendro sutarimo, kokį mes turime priimti sprendimą: ar kad Šiauliuose turime nuimti lentą, ar konstatuoti, kokius veiksmus atliko Noreika“, – pridūrė jis.
Generolui Vėtrai skirta atminimo lenta prieš kelerius metus didelį rezonansą buvo sukėlusi Vilniuje.
Tuometinio sostinės mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu J. Noreikai skirta lenta buvo nuimta nuo Vrublevskių bibliotekos, nes esama duomenų, kad Antrojo pasaulinio karo metais būdamas Šiaulių apskrities viršininku jis pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Generolo Vėtros įamžinimo gynėjai pabrėžia jo vėlesnę antinacinę ir antisovietinę veiklą.
Vėliau ant bibliotekos pakabinta naujai pagaminta atminimo lenta.
2024-06-21 19:59 Nesuderinus su sostinės savivaldybe, Vilniuje pakabinta kontraversiškai vertinamam K. Škirpai skirta atminimo lenta
Vilnius, birželio 21 d. (ELTA). Penktadienį, 1941 metų Birželio sukilimo išvakarėse, Nacionalinio susivienijimo iniciatyva ant sostinėje esančio Vilniaus apygardos teismo pastato pakabinta kontraversiškai vertinamam pulkininkui Kaziui Škirpai skirta atminimo lenta. Anot šiai partijai atstovaujančio Vytauto Sinicos, šis veiksmas su miesto savivaldybe suderintas nebuvo.
„Ne, suderinta nebuvo“, – Eltai penktadienį tikino politikas.
„Bet kuriuo atveju, jos nuėmimas taip pat bus labai aiškus pozicijos parodymas ne tik dėl formalumo, bet ir dėl paties Kazio Škirpos“, – pridūrė jis.
Anot Nacionaliniam susivienijimui atstovaujančio V. Sinicos, šis partijos veiksmas buvo atliktas kaip pilietinio nepaklusnumo akcija.
„Kazys Škirpa yra vienas iš labiausiai nusipelniusių lietuvių tautos rezistencijai asmenų. Tuo pačiu metu ir vienas iš labiausiai trinamų iš mūsų istorinės atminties – per pastarąjį penkmetį ir jo gatvės vardas panaikintas, ir lenta nuimta Gedimino pilies bokšte“, – teigė jis.
„Mažiausiai trejus metus institucijose buvo stumdomas, mėtomas ir atmetinėjamas be aiškių argumentų šis įamžinimo klausimas“, – pridūrė V. Sinica.
ELTA primena, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) išvadose dėl K. Škirpos įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.
2024-06-21 21:30 Nacionalinis susivienijimas Vilniuje savavališkai pakabino atminimo lentą Kaziui Škirpai
Vilnius, birželio 21 d. (BNS). Nacionalinis susivienijimas penktadienį Vilniaus centre, ant Vilniaus apygardos teismo pastato pakabino pulkininkui Kaziui Škirpai skirtą atminimo lentą.
Apie tai penktadienį vakare savo feisbuko paskyroje pranešė vienas Nacionalinių susivienijimo lyderių Vytautas Sinica.
„Po daugiau nei trijų metų institucijų patyčių ir vilkinimo ant buvusio Lietuvos kariuomenės karo komendantūros pastato, kur 1918 metais dirbo pirmasis savanoris, pulkininkas Kazys Škirpa, Nacionalinis susivienijimas pakabino jo garbei skirtą atminimo lentą“, – teigė V. Sinica.
Savo įraše Vilniaus miesto tarybos narys linkėjo, kad „valdžia (…) visgi surastų drąsos jį pagerbti, o ne trinti jo atminimą“.
Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė, savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Gogelienė pabrėžė, kad savavališkai pakabinta atminimo lenta bus nukabinta.
„Atminimo lentų kabinimas Vilniuje labai aiškiai reglamentuotas. Savavališkai kabinamų atminimo lentų likimas irgi labai aiškus – nukabinimas. Taisyklės galioja visiems vienodos“, – feisbuke rašė ji.
Kazys Škirpa yra prieštaringai vertinamas praėjusio amžiaus lietuvių diplomatas ir karininkas.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) išvadoje K. Škirpos veikla Antrojo pasaulinio karo metais vertinama nevienareikšmiai. Teigiama, kad jis buvo „Lietuvos patriotas, daug jėgų skyręs Nepriklausomos valstybės kūrimui bei pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizavimui“, kita vertus, 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.
Pasak centro, K. Škirpai, jo vadovaujamai Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) organizacijai galima prikišti tai, kad antisemitizmas joje buvo iškeltas į politinį lygmenį ir „tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą“. Organizacija siūlė žydus išvaryti iš Lietuvos. Centras pažymėjo, kad apie nacių planus vykdyti Holokaustą LAF nariams Antrojo pasaulinio karo išvakarėse nebuvo žinoma.
Dėl aiškaus K. Škirpos asmenybės vertinimo nesutaria ir kiti istorikai.
2024-06-22 10:50 Lietuvos žydų bendruomenė dėl atminimo lentos K. Škirpai žada kreiptis tarptautiniu mastu: tai kiršina visuomenę
Vilnius, birželio 22 d. (ELTA). Vilniuje pakabinus nevienareikšmiškai vertinamam pulkininkui Kaziui Škirpai skirtą atminimo lentą, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad tokia Nacionalinio susivienijimo iniciatyva skaldo visuomenę. Anot jos, tiek Lietuvos, tiek sostinės vadovybė turi imtis atitinkamų veiksmų.
„Tai apgalvota provokacija, akivaizdus visuomenės kiršinimas. Šis klausimas bus iškeltas. Žiūrėsime, kaip reaguos valdžia, nes susirūpinti ji tikrai turėtų“, – šeštadienį Eltai teigė F. Kukliansky.
„Pati nedraskysiu jokių lentų. Tegul tai daro tas, kas privalo daryti. Ruošiame pareiškimą, savo nuomonę tikrai išreikšime ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu“, – pridūrė ji.
Pasak Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės, ne Nacionaliniam susivienijimui atstovaujantis Vytautas Sinica turėtų vertinti, ar 1941 metų Birželio sukilimo išvakarėse yra reikalinga atminimo lenta jo organizatoriui K. Škirpai.
„To sukilimo metu mūsų tautiečiams nelabai pasisekė. Nežinau, ar Sinicai yra suteikta tokia teisė vertinti, ar sukilimo proga reikia kabinti Škirpai atminimo lentą. Yra tvarka ir kabinimo, ir nukabinimo“, – pabrėžė F. Kukliansky.
[…]
2024-06-22 14:40 V. Landsbergis apie K. Škirpai skirtą atminimo lentą: tai tam tikras iššūkis
Vilnius, birželio 22 d. (ELTA). Vilniuje pakabinus nevienareikšmiškai vertinamam pulkininkui Kaziui Škirpai skirtą atminimo lentą, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, profesorius Vytautas Landsbergis tai vertina kaip iššūkį.
„Pamatysime, koks bus efektas. Čia tam tikras iššūkis, nes tą padarė viena atskira grupė. Jeigu kiekviena grupė kabins savo atminimo lentas, tai mes galime susilaukti labai įvairių (lentų – ELTA)“, – šeštadienį žurnalistams Nepriklausomybės aikštėje teigė V. Landsbergis.
ELTA primena, kad penktadienį, 1941 metų Birželio sukilimo išvakarėse, Nacionalinio susivienijimo iniciatyva ant sostinėje esančio Vilniaus apygardos teismo pastato buvo pakabinta kontraversiškai vertinamam pulkininkui K. Škirpai skirta atminimo lenta.
Kaip Eltai teigė šiai partijai atstovaujantis Vytautas Sinica, šis veiksmas buvo atliktas kaip pilietinio nepaklusnumo akcija ir su miesto savivaldybe suderintas nebuvo.
Eltos kalbinta Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė, savivaldybės tarybos narė Kamilė Šeraitė-Gogelienė tvirtino, kad be leidimo pakabinta atminimo lenta, skirta K. Škirpai, bus numontuota.
Politikės teigimu, Istorinės atminties komisija dėl K. Škirpos asmenybės vertinimo kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC), tačiau išvados iki šiol nėra gavę.
„Šitai lentai galioja ir priimtas įstatymas, kuris draudžia viešose erdvėse propaguoti totalitarinius režimus. Dėl nevienareikšmiško K. Škirpos asmenybės vertinimo kreipėmės į komisiją, kuri vertina tokius objektus. Kai būtume gavę jų išvadą, tada būtume svarstę tos lentos kabinimo klausimą“, – Eltai penktadienį tvirtino K. Šeraitė-Gogelienė.
Anksčiau pateiktose LGGRTC išvadose dėl K. Škirpos įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.
2024-06-22 15:41 V. Radžvilas apie savivaldybės ketinimus nukabinti K. Škirpai skirtą atminimo lentą: patartume pagalvoti
Vilnius, birželio 22 d. (ELTA). Nacionalinio susivienijimo pirmininkas Vytautas Radžvilas ragina savivaldybę apsvarstyti ketinimus nukabinti be miesto valdžios leidimo atsiradusią atminimo lentą nevienareikšmiškai vertinamam pulkininkui Kaziui Škirpai.
„Nesame apmąstę konkrečių veiksmų. Patartume savivaldybei pagalvoti, kiek galima tyčiotis iš visos tautos“, – šeštadienį Eltai teigė V. Radžvilas.
Nacionalinio susivienijimo pirmininkas tikina turintis argumentų sprendimui atminimo lentą pakabinti nesuderinus su Vilniaus miesto savivaldybe.
„Turime labai aiškius argumentus. Daugybę metų prašėme leidimo, kad ta lenta būtų pakabinta. Mums net nesiteikė atsakyti, todėl jie neįvykdė savo pareigos. Jeigu būtų pateikti racionalūs argumentai, o ne migloti samprotavimai – būtų galima kalbėtis ir tą darytume geranoriškai“, – pridūrė jis.
Kritikuoja F. Kukliansky: ji provokuoja konfliktus
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkei FainaiKukliansky sukritikavus sprendimą kabinti atminimo lentą K. Škirpai, Nacionalinio susivienijimo pirmininkas tikina, kad konfliktus provokuoja pati žydų bendruomenės atstovė.
„Žydų bendruomenėje yra garbingų, Lietuvai ištikimų ir patriotiškų tos tautos atstovų, kurie galėtų deramai atstovauti bendruomenei ir nekeltų klausimų, ar ponios Kukliansky nuomonės nėra kitur Rytuose reiškiamų nuomonių atkartojimas“, – aiškino V. Radžvilas.
„Pažįstame daug žydų bendruomenės atstovų, kurie viską puikiai supranta ir ieško susitaikymo, o ne konfliktų. Ponia Kukliansky provokuoja konfliktus“, – pridūrė jis.
Tuo metu F. Kukliansky svarstė, kad sprendimas kabinti atminimo lentą – apgalvota provokacija.
„Tai apgalvota provokacija, akivaizdus visuomenės kiršinimas. Šis klausimas bus iškeltas. Žiūrėsime, kaip reaguos valdžia, nes susirūpinti ji tikrai turėtų“, – šeštadienį Eltai teigė F. Kukliansky.
[…]
2024-06-23 15:08, atnaujinta 15:23 Vilniuje nuimama be leidimo pakabinta atminimo lenta K. Škirpai
Vilnius, birželio 23 d. (BNS). Vilniuje sekmadienį popiet šalinama be leidimo pulkininkui Kaziui Škirpai pakabinta atminimo lenta.
Nacionalinio susivienijimo vienas lyderių, Vilniaus tarybos narys Vytautas Sinica feisbuke rašė, kad nuimti penktadienį vakare pakabintą atminimo lentą atvyko viešosios tvarkos pareigūnai.
„Sekmadienį, taigi mokant viršvalandžius už tokį skubų ir svarbų darbą, viešosios tvarkos pareigūnai atvyko nukabinti Kazio Škirpos atminimo lentos. Daro tą be jokio teisinio pagrindo, aiškaus įsakančio dokumento, arba atsisako jį parodyti pareigūnams“, – rašė V. Sinica.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Eglė Vancekvičė BNS patvirtino, kad šalinti lentos atvyko „Grindos“ pareigūnai.
„Grinda“ darbuojasi, nuiminėja tą lentą“, – BNS sakė savivaldybės atstovė.
Pasak V. Sinicos, dėl lentos nuėmimo Nacionalinis susivienijimas ketina kreiptis į prokuratūrą.
„Lenta priklauso Nacionaliniam susivienijimui, pastatas – Apeliaciniam teismui. Jeigu bus savavališkai nulupta nieko bendro neturinčios įstaigos („Grindos“ – BNS), tolesnis žingsnis, žinoma, bus kreipimasis į prokuratūrą“, – feisbuke rašė jis.
[…]
2024-06-23 15:16, atnaujinta 15:26 Vilniuje „Grindos“ darbuotojai atvyko šalinti K. Škirpos atminimo lentos
Vilnius, birželio 23 d. (ELTA). Sekmadienį po pietų „Grindos“ darbuotojai su policijos palyda atvyko nukabinti penktadienį su savivaldybe nesuderintos ir ant Lietuvos Apeliacinio teismo rūmų pakabintos kontraversiškai vertinamo pulkininko Kazio Škirpos atminimo lentos.
Generolo atminimo stojo ginti grupelė aktyvistų.
„Kol nematysime dokumento, tikrai niekur nesitrauksime“, – policijos pareigūnams aiškino prie lentos susėdę aktyvistai.
V. Radžvilas: ginamės nuo dar vieno neteisėto valdžios žingsnio
Prie K. Škirpos atminimo lentos nukabinimui prieštaraujančių aktyvistų prisijungė ir lentą pakabinusios Nacionalinio susivienijimo partijos lyderis Vytautas Radžvilas. Jis tikino, kad be savivaldybės leidimo pakabintą lentą planuojama ginti.
„Ginamės nuo dar vieno neteisėto valdžios žingsnio. Šita memorialinė lenta formaliai buvo pakabinta neteisėtai, bet tai įvyko tik todėl, kad Vilniaus miesto valdžia trejus metus vilkino sprendimą. Mūsų kantrybė negalėjo būti begalinė. Šiandien yra laisvadienis, šventas, ir, panašu, kad norima ją nukabinti be jokio sprendimo. Atitinkamai šita lenta bus ginama“, – Eltai teigė V. Radžvilas.
„Kada valstybė ir jos viešasis gyvenimas patenka į aklavietę, tokias aklavietes sprendžiama ryžtingais veiksmais“, – pridūrė politikas.
V. Radžvilas neigia, kad kontraversiškai vertinamo K. Škirpos atminimo lentos pakabinimo iniciatyva kaip nors susijusi su artėjančiais Seimo rinkimais.
„Absoliučiai ne. Todėl, kad ji yra neatsitiktina – jei būtume pigūs politiniai spekuliantai, mums būtų buvę labai naudinga ir tikslinga tai padaryti kur kas anksčiau. Bet buvo sąmoningai susilaikyta, gal ir prarasta galimybė laimėti EP mandatą, todėl, kad mūsų tikslas yra pagerbti ir įamžinti Lietuvai nusipelniusį žmogų“, – sakė V. Radžvilas.
Jei visgi lenta bus išties nukabinta, partija imsis teisinių priemonių tokiems veiksmams išsiaiškinti, pažymėjo V. Radžvilas.
[…]
2024-06-23 15:54 Protestuotojams neleidžiant nukabinti K. Škirpos atminimo lentos, iškviestos gausesnės policijos pajėgos
Vilnius, birželio 23 d. (ELTA). Pulkininko Kazio Škirpos atminimo lentą ginantiems aktyvistams apsistumdžius su lentos nukabinti atvykusiais „Grindos“ darbuotojais, prie Lietuvos Apeliacinio teismo rūmų atvyko sustiprintos policijos pajėgos.
Pasak pareigūnų, jų darbas – užtikrinti darbus atliekančių darbuotojų saugumą.
„Dėmesio dėmesio, kviečiame visus padėti, nes ruošiamasi šturmui“, – pamatęs policijos pareigūnus per garsiakalbį pranešė vienas iš protestuotojų.
Protestuotojams neleidžiant „Grindos“ darbuotojams prisiartinti prie K. Škirpos lentos, įmonė atsivežė metalinių tvorelių.
Eltos žiniomis, nepaisant aktyvistų, lentos šalinimo darbus ketinama atlikti sekmadienį.
[…]
2024-06-23 16:22 Vilniuje nuimta atminimo lenta K. Škirpai, vyksta nedidelis protestas
Vilnius, birželio 23 d. (BNS). Vilniuje sekmadienį popiet pašalinta be leidimo pulkininkui Kaziui Škirpai pakabinta atminimo lenta.
Ji nuimta apie 16.20 val., teritoriją aplink aptvėrus tvora. Šalia susirinkę keliolika protestuotojų ją nuimant skandavo „gėda“, „vatnikai“, „okupantai“, „bolševikai“, „rašistai“, panašias skanduotes.
Gedmino prospektu taip pat žygiuoja eisena 1941-ųjų metų birželio 23-iosios sukilimui paminėti, joje dalyvauja keliasdešimt žmonių. Jie nešini Lietuvos vėliavomis, sukilimo simbolika.
Įvykio vietoje budi keli policijos ekipažai.
Penktadienį atminimo lentą K. Škirpai pakabino Vilniaus centre, ant Vilniaus apygardos teismo pastato pakabino Nacionalinis susivienijimas. Tam savivaldybė leidimo neišdavė.
„Sekmadienį, taigi mokant viršvalandžius už tokį skubų ir svarbų darbą, viešosios tvarkos pareigūnai atvyko nukabinti Kazio Škirpos atminimo lentos. Daro tą be jokio teisinio pagrindo, aiškaus įsakančio dokumento, arba atsisako jį parodyti pareigūnams“, – sekmadienį feisbuke rašė vienas partijos lyderių, Vilniaus tarybos narys Vytautas Sinica.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Eglė Vancekvičė BNS patvirtino, kad šalinti lentos atvyko „Grindos“ darbuotojai.
Pasak V. Sinicos, dėl lentos nuėmimo Nacionalinis susivienijimas ketina kreiptis į prokuratūrą.
„Lenta priklauso Nacionaliniam susivienijimui, pastatas – Apeliaciniam teismui. Jeigu bus savavališkai nulupta nieko bendro neturinčios įstaigos („Grindos“ – BNS), tolesnis žingsnis, žinoma, bus kreipimasis į prokuratūrą“, – feisbuke rašė jis.
Kazys Škirpa yra prieštaringai vertinamas praėjusio amžiaus lietuvių diplomatas ir karininkas.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) išvadoje K. Škirpos veikla Antrojo pasaulinio karo metais vertinama nevienareikšmiai. Teigiama, kad jis buvo „Lietuvos patriotas, daug jėgų skyręs Nepriklausomos valstybės kūrimui bei pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizavimui“, kita vertus, 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.
Pasak centro, K. Škirpai, jo vadovaujamai Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) organizacijai galima prikišti tai, kad antisemitizmas joje buvo iškeltas į politinį lygmenį ir „tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą“. Organizacija siūlė žydus išvaryti iš Lietuvos. Centras pažymėjo, kad apie nacių planus vykdyti Holokaustą LAF nariams Antrojo pasaulinio karo išvakarėse nebuvo žinoma.
Dėl aiškaus K. Škirpos asmenybės vertinimo nesutaria ir kiti istorikai.
2024-06-23 16:25 Vilniuje nukabinta K. Škirpos atminimo lenta
Vilnius, birželio 23 d. (ELTA). Vilniuje nukabinta su savivaldybe nesuderinta kontraversiškai vertinamo pulkininko Kazio Škirpos atminimo lenta.
Generolo atminimo stojo ginti kelios dešimtys protestuotojų, kurie iš pradžių apsistumdė su lentos nukabinti atvykusiais „Grindos“ darbuotojais. Jų saugumui užtikrinti buvo iškviestos sustiprintos policijos pajėgos.
Atvykus daugiau pareigūnų, keliolika protestuotojų lentos stojo ginti susikibę rankomis. Pareigūnų nurodymų nevykdę aktyvistai už tvorelės buvo nustumti jėga, vienas asmuo sulaikytas.
Prie K. Škirpos atminimo lentos nukabinimui prieštaraujančių aktyvistų prisijungė ir lentą pakabinusios Nacionalinio susivienijimo partijos lyderis Vytautas Radžvilas. Jis tikino, kad be savivaldybės leidimo pakabintą lentą planuojama ginti.
„Ginamės nuo dar vieno neteisėto valdžios žingsnio. Šita memorialinė lenta formaliai buvo pakabinta neteisėtai, bet tai įvyko tik todėl, kad Vilniaus miesto valdžia trejus metus vilkino sprendimą. Mūsų kantrybė negalėjo būti begalinė. Šiandien yra laisvadienis, šventas, ir, panašu, kad norima ją nukabinti be jokio sprendimo. Atitinkamai šita lenta bus ginama“, – Eltai teigė V. Radžvilas.
„Kada valstybė ir jos viešasis gyvenimas patenka į aklavietę, tokias aklavietes sprendžiama ryžtingais veiksmais“, – pridūrė politikas.
V. Radžvilas neigia, kad kontraversiškai vertinamo K. Škirpos atminimo lentos pakabinimo iniciatyva kaip nors susijusi su artėjančiais Seimo rinkimais.
„Absoliučiai ne. Todėl, kad ji yra neatsitiktina – jei būtume pigūs politiniai spekuliantai, mums būtų buvę labai naudinga ir tikslinga tai padaryti kur kas anksčiau. Bet buvo sąmoningai susilaikyta, gal ir prarasta galimybė laimėti EP mandatą, todėl, kad mūsų tikslas yra pagerbti ir įamžinti Lietuvai nusipelniusį žmogų“, – sakė V. Radžvilas.
Jei visgi lenta bus išties nukabinta, partija imsis teisinių priemonių tokiems veiksmams išsiaiškinti, pažymėjo V. Radžvilas.
ELTA primena, kad penktadienį, 1941 metų Birželio sukilimo išvakarėse, Nacionalinio susivienijimo iniciatyva ant sostinėje esančio Vilniaus apygardos teismo pastato buvo pakabinta kontraversiškai vertinamam pulkininkui K. Škirpai skirta atminimo lenta.
Penktadienį Eltos kalbinta Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė, savivaldybės tarybos narė Kamilė Šeraitė-Gogelienė tvirtino, kad be leidimo pakabinta atminimo lenta, skirta K. Škirpai, bus numontuota.
Tokia iniciatyva pasipiktinusi Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky šeštadienį teigė, kad tokia Nacionalinio susivienijimo iniciatyva skaldo visuomenę. Anot jos, tiek Lietuvos, tiek sostinės vadovybė turi imtis atitinkamų veiksmų.
Politikės teigimu, Istorinės atminties komisija dėl K. Škirpos asmenybės vertinimo kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC), tačiau išvados iki šiol nėra gavę.
Anksčiau pateiktose LGGRTC išvadose dėl K. Škirpos įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.
2024-06-23 16:38 K. Šeraitė-Gogelienė: K. Škirpai skirta atminimo lenta buvo apie vandalizmą ir neapykantos kurstymą visuomenėje
Vilnius, birželio 23 d. (ELTA). Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė, tarybos narė Kamilė Šeraitė-Gogelienė sako, kad sekmadienį numontuota nevienareikšmiškai vertinamam pulkininkui Kaziui Škirpai skirta atminimo lenta visuomenėje kurstė neapykantą.
„Sekmadienį buvo numontuota nelegaliai įrengta atminimo lenta Kaziui Škirpai. Tik dar kartą pabrėžiu – nelegaliai įrengta atminimo lenta. Gaila, kad daugelis šio fakto renkasi negirdėti“, – perduotame komentare teigė K. Šeraitė-Gogelienė.
„Ši atminimo lenta yra ne apie pagarbą dramatiško likimo asmenybei, o apie vandalizmą ir neapykantos kurstymą“, – pabrėžė ji.
Anot Istorinės atminties komisijos pirmininkės, pulkininko K. Škirpos atminimo lentą gynę aktyvistai, kurie apsistumdė ją nukabinti su policijos palyda atvykusius „Grindos“ darbuotojus, institucijoms trukdė atlikti savo darbą.
„Liūdna, kad istorinė atmintis pasitelkiama politiniams tikslams. Liūdna, kad tiems patiems tikslams visuomenė kurstoma trukdyti institucijoms atlikti savo darbą“, – sakė politikė.
[…]
2024-06-23 16:46 atnaujinta 17:25 Vilniuje nuimta atminimo lenta K. Škirpai, Nacionalinis susivienijimas žada veiksmą skųsti
Vilnius, birželio 23 d. (BNS). Vilniuje sekmadienį popiet pašalinta be leidimo pulkininkui Kaziui Škirpai pakabinta atminimo lenta.
Ji nukabinta apie 16.20 val., teritoriją aplink aptvėrus tvora. Šalia susirinkę keliolika protestuotojų ją nuimant skandavo „gėda“, „vatnikai“, „okupantai“, „bolševikai“, „rašistai“, panašias skanduotes.
Gedimino prospektu taip pat žygiavo eisena 1941-ųjų metų birželio 23-iosios sukilimui paminėti, joje dalyvauja keliasdešimt žmonių. Jie nešini Lietuvos vėliavomis, sukilimo simbolika.
Nacionalinio susivienijimo pirmininkas Vytautas Radžvilas sekmadienį žurnalistams sakė, kad atminimo lentą partija pakabino Vilniaus miesto savivaldybei trejus metus ignoravus prašymą leisti įamžinti K. Škirpos atminimą.
„Savivaldybė trejus metus neatsakė į mūsų prašymus. Savivaldybė parodė, kad apskritai nesiskaito su žmonėmis. Mums reikėjo kažką padaryti ir mes negalime laukti. (…) Todėl tai teisinis atsakas pasipriešinant savivaldybės savivalei“, – teigė V. Radžvilas.
Pasak jo, nukabinti lentą atvykę pareigūnai ir „Grindos“ darbuotojai parodė nepagrįstus dokumentus.
„Buvo parodytas dokumentas, kuriame nėra jokio vykdomojo sprendimo. Tiesiog teismo nuomonė, kuri nepratęsta kitais vykdomaisiais dokumentais. Dokumentas bedantis, iš esmės klastotė. Mums nepasakyta, kas davė šitą nurodymą“, – teigė V. Radžvilas.
Įvykio vietoje budėjo keli policijos ekipažai. Pasak V. Radžvilo, dalis protestavusiųjų nukentėjo nuo policijos pareigūnų veiksmų: „Buvo parversti ant žemės, jiems užlaužtos rankos, nors jie nieko iš tiesų nedarė.“
Sulaikomi, ant žemės pareigūnų parklupdyti asmenys matomi ir portalo „15min“ paskelbtuose vaizdo įrašuose.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai BNS policijos veiksmų nuimant K. Škirpos lentą nekomentavo, nurodė kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę.
Vilniaus miesto tarybos narys ir Nacionalinio susivienijimo atsakingasis sekretorius Almantas Stankūnas teigė, kad partija sieks savo poziciją ginti teisiniu keliu.
„Pasitelksime advokatus, kad būtų įvertintos visos aplinkybės. Pareikalausime visų dokumentų ir šalia politinio vertinimo bus ir politinis vertinimas“, – žurnalistams sekmadienį sakė A. Stankūnas.
Penktadienį atminimo lentą K. Škirpai Vilniaus centre, ant Vilniaus apygardos teismo pastato pakabino Nacionalinis susivienijimas. Tam savivaldybė leidimo neišdavė. Savivaldybės tarybos narė, Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Gogelienė sekmadienį feisbuke rašė, kad atminimo lenta pakabinta neteisėtai.
Vilniaus miesto tarybos narys ir vienas partijos lyderių Vytautas Sinica sekmadienį teigė, kad dėl lentos nukabinimo Nacionalinis susivienijimas ketina kreiptis į prokuratūrą.
„Lenta priklauso Nacionaliniam susivienijimui, pastatas – Apeliaciniam teismui. Jeigu bus savavališkai nulupta nieko bendro neturinčios įstaigos („Grindos“ – BNS), tolesnis žingsnis, žinoma, bus kreipimasis į prokuratūrą“, – feisbuke rašė jis.
Kazys Škirpa yra prieštaringai vertinamas praėjusio amžiaus lietuvių diplomatas ir karininkas.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) išvadoje K. Škirpos veikla Antrojo pasaulinio karo metais vertinama nevienareikšmiai. Teigiama, kad jis buvo „Lietuvos patriotas, daug jėgų skyręs Nepriklausomos valstybės kūrimui bei pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizavimui“, kita vertus, 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.
Pasak centro, K. Škirpai, jo vadovaujamai Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) organizacijai galima prikišti tai, kad antisemitizmas joje buvo iškeltas į politinį lygmenį ir „tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą“. Organizacija siūlė žydus išvaryti iš Lietuvos. Centras pažymėjo, kad apie nacių planus vykdyti Holokaustą LAF nariams Antrojo pasaulinio karo išvakarėse nebuvo žinoma.
Dėl aiškaus K. Škirpos asmenybės vertinimo nesutaria ir kiti istorikai.
2024-06-23 17:00 papildyta 17:37 V. Benkunskas: dėl be leidimo pakabintos atminimo lentos K. Škirpai bus kreiptasi į teisėsaugą
Vilnius, birželio 23 d. (ELTA). Sostinės meras Valdas Benkunskas sako, kad dėl penktadienį Vilniuje be leidimo pakabintos nevienareikšmiškai vertinamam pulkininkui Kaziui Škirpai skirtos atminimo lentos bus kreiptasi į teisėsaugą.
„Prašysime teisėsaugos įvertinti šiuos veiksmus, kreipsimės į policiją. Matome bent tris teisės aktuose įtvirtintus pažeidimus“, – Eltai sekmadienį teigė V. Benkunskas.
Vilniaus miesto meras šią Nacionalinio susivienijimo iniciatyvą apibūdino kaip chuliganizmo apraišką. Pasak jo, tai tyčinis veiksmas, kuriuo buvo siekta asmeninių politinių dividendų.
„Buvo įvardinta, kad tai pilietinis nepaklusnumas. Man atrodo, kad tai ciniškas chuliganizmas, kuris yra sąlygotas siaurų politinių interesų ką tik pasibaigus Europos Parlamento rinkimams ir matant beviltiškus jų rezultatus“, – pabrėžė V. Benkunskas.
„Niekas neturi teisės savarankiškai spręsti, ką galima, o ko negalima. Jei neturėsime jokios tvarkos, bus visiškas chaosas. Ne taip veikia demokratija“, – sakė jis.
Svarbu laikytis nustatytų taisyklių
Vilniaus meras V. Benkunskas, reaguodamas į Nacionalinio susivienijimo iniciatyvą sostinėje pakabinti K. Škirpai skirtą atminimo lentą, akcentuoja nustatytų taisyklių svarbą.
„Žinant, kad daugeliu atvejų gali būti išsiskiriančios nuomonės, daug diskusijų, Vilniaus mieste turime aiškias taisykles, kaip yra istorinės atminties ženklai kabinami, kokie yra svarstymai, kaip pasitelkiami istorikai ir gaunamos išvados“, – aiškino meras.
„Labai lengva yra pasukti faktus viena, ar kita kryptimi ir atsistoti į radikalią poziciją. Šiuo atveju matome, kad veiksmas buvo iš anksto planuotas. Juo bandoma primetinėti savo faktus ir tiesas, nenorima žaisti pagal demokratinės visuomenės patvirtintus taisyklių pricipus“, – pridūrė jis.
V. Benskunsko teigimu, šia lenta nebuvo siekta pagerbti K. Škirpos atminimo.
„Toks veiksmas yra politinis. Tai ne patriotizmo demonstravimas ar siekis kažką pagerbti“, – sakė Vilniaus miesto meras, pažymėdamas, kad kol kas atminimo lentą, skirtą K. Škirpai, veikiausiai saugos ją nukabinusi įmonė „Grinda“.
[…]
2024-06-23 17:00 Vilniuje nukabinta K. Škirpos atminimo lenta: protestuotojus policijai teko patraukti jėga
Vilnius, birželio 23 d. (ELTA). Vilniuje nukabinta su savivaldybe nesuderinta kontraversiškai vertinamo pulkininko Kazio Škirpos atminimo lenta.
Generolo atminimo stojo ginti kelios dešimtys protestuotojų, kurie iš pradžių apsistumdė su lentos nukabinti atvykusiais „Grindos“ darbuotojais. Jų saugumui užtikrinti buvo iškviestos sustiprintos policijos pajėgos.
Atvykus daugiau pareigūnų, keliolika protestuotojų lentos stojo ginti susikibę rankomis. Pareigūnų nurodymų nevykdę aktyvistai už tvorelės buvo nustumti jėga, mažiausiai vienas asmuo sulaikytas.
Pareigūnams traukiant protestuotojus už tvorelės, aplink susirinkę keliolika bendraminčių skandavo „gėda“, „rašistai“, „vatnikai“.
V. Radžvilas: tai brutali agresija prieš taikius piliečius
Jėga protestuotojus už tvorelės patraukusius pareigūnus Nacionalinio susivienijimo lyderis V. Radžvilas pavadino brutalia agresija ir prilygino Sąjūdžio laikams.
„Visa tai mačiau Sąjūdžio laikais. Tai yra brutali agresija prieš taikius piliečius. Yra įstatymai, procedūros, taip toliau. Duotas įsakymas iš viršaus – susidorokite“, – žurnalistams teigė V. Radžvilas.
Jis pažymėjo, kad tokie pareigūnų veiksmai – neteisėti.
„Be jokios abejonės ne. (…) Tai tik rodo, koks yra Lietuvos policijos požiūris į Lietuvos valstybingumą“, – policijos pareigūnų darbą kritikavo V. Radžvilas.
Protestuotojams neleidžiant „Grindos“ darbuotojams prisiartinti prie K. Škirpos lentos, įmonė atsivežė metalinių tvorelių. Be to, lentą ginantiems aktyvistams apsistumdžius su jos nukabinti atvykusiais darbuotojais, prie Lietuvos Apeliacinio teismo rūmų vyko sustiprintos policijos pajėgos.
Primenama, kad sekmadienį po pietų „Grindos“ darbuotojai su policijos palyda atvyko nukabinti penktadienį su savivaldybe nesuderintos ir ant Lietuvos Apeliacinio teismo rūmų pakabintos kontraversiškai vertinamo pulkininko K. Škirpos atminimo lentos.
Jei lenta bus išties nukabinta, partija žada imtis teisinių priemonių šiems veiksmams įvertinti, pažymėjo V. Radžvilas.
[…]
2024-06-23 17:56, papildyta 18:21 V. Benkuskas: dėl K. Škirpos atminimo lentos savivaldybė kreipėsi į policiją
Vilnius, birželio 23 d. (BNS). Sekmadienį Vilniaus centre nukėlus atminimo lentą Kaziui Škirpai, sostinės meras Valdas Benkunskas sako, kad dėl Nacionalinio susivienijimo veiksmų jau kreiptasi į policiją.
„Kreipėmės į policiją, to paprašė ir Apeliacinio teismo administracija (ant kurios būstinės Gedimino prospekte buvo pakabinta atminimo lenta – BNS) – įvertinti padarytą veiką. Šiuo atveju tikrai teisėsauga savo tyrimą atliks“, – BNS sekmadienio vakarą sakė V. Benkunskas.
„Tai buvo visiškai neteisėtas, sąmoningas, tyčinis veiksmas siekiant ne kažką pagerbti, ne parodyti kažkokį pagarbos ženklą, bet tiesiog pritraukti visuomenės dėmesį ir išreikšti savo pseudo-patriotizmą“, – opozicinės Vilniaus miesto savivaldybės partijos veiksmą komentavo meras.
Vilniuje sekmadienį popiet pašalinta be leidimo pulkininkui K. Škirpai pakabinta atminimo lenta, kurią penktadienio vakarą pakabino Nacionalinis susivienijimas.
„Šiuo atveju buvo visiškai spjauta į tas demokratinio ir civilizuoto elgesio taisykles, pabandyta įvesti savo tvarką“, – teigė V. Benkuskas.
„Demokratinėje valstybėje tokie veiksmai netoleruotini ir turi būti įvertinami griežčiausiu požiūriu“, – pridūrė jis.
Keliolikos protestuotojų apsupti Vilniaus infrastruktūros prižiūrėtojos „Grindos“ darbuotojai lentą nukabino, nes, savivaldybės atstovų teigimu, ji buvo įrengta neteisėtai.
Nacionalinio susivienijimo vadovai sekmadienį žurnalistams sakė, kad lenta buvo numontuota nepateikus tą pagrindžiančių dokumentų. Partijos lyderis Vytautas Radžvilas sakė, kad pakabinti lentą nuspręsta, nes partija trejus metus nesulaukė savivaldybės leidimo įamžinti K. Škirpos atminimą.
Pasak sostinės mero, Nacionalinio susivienijimo atstovai reiškia pasipiktinimą „negirdint kitų argumentų, kad yra kitokių nuomonių dėl tokios lentos pakabinimo“.
Be to, anot jo, nepritarimą istorinės atminties įamžinimui ant Lietuvos apeliacinio teismo pastato ne kartą yra išsakiusi ir pastatą valdanti Nacionalinė teismų administracija.
„Šiuo atveju ne viskas vyksta pagal kiekvieno individualaus politinio veikėjo norą arba supratimą, bet tam ir yra nustatytos taisyklės, kad išnagrinėjus visus klausimus priimami sprendimai. Patinka, ar nepatinka, bet jų visiems reikia laikytis. Šiuo atveju, priešingi veiksmai tik sąlygoja destrukciją, susipriešinimą“, – kalbėjo V. Benkunskas.
Jo teigimu, Vilniaus mieste jau kelis metus galioja „tikrai subalansuotos ir civilizuotos“ istorinės atminties įamžinimo taisyklės: „Kur prie vieno stalo gali susėsti ir diskutuoti skirtingų požiūrių žmonės, visuomenininkai.“
Atminimo lenta K. Škirpai nukabinta apie 16.20 val., teritoriją aplink aptvėrus tvora. Šalia susirinkę keliolika protestuotojų ją nuimant skandavo „gėda“, „vatnikai“, „okupantai“, „bolševikai“, „rašistai“, panašias skanduotes.
Gedmino prospektu taip pat žygiavo eisena 1941-ųjų metų birželio 23-iosios sukilimui paminėti, joje dalyvauja keliasdešimt žmonių. Jie buvo nešini Lietuvos vėliavomis, sukilimo simbolika.
Vilniaus miesto tarybos narys ir Nacionalinio susivienijimo atsakingasis sekretorius Almantas Stankūnas teigė, kad nuėmus lentą, Nacionalinis susivienijimas sieks savo poziciją ginti teisiniu keliu, kreipsis į advokatus.
[…]
2024-06-23 18:00 Nacionalinis susivienijimas ketina skųsti sprendimą nukabinti K. Škirpos atminimo lentą
Vilnius, birželio 23 d. (ELTA). Memorialinę pulkininko Kazio Škirpos atminimo lentą savavališkai pakabinusio Nacionalinio susivienijimo atstovai sako, kad policijos pareigūnų turima teismo nutartis, kurios pagrindu ši lenta sekmadienį buvo nukabinta, protestuotojams sukėlė klausimų. Dėl to, pažymėjo partijos lyderis Vytautas Radžvilas, Vilniaus miesto savivaldybės ir pareigūnų veiksmų teisėtumą ketinama aiškintis teisiniu keliu.
„Tai panašiausia į bananų balių. (…) Buvo parodytas dokumentas, kuriame nėra jokio vykdomojo sprendimo, tiesiog teismo nuomonė, kuri nepagrįsta jokiais kitais dokumentais. Dokumentas be datos iš esmės – klastotė. Mums buvo nepasakyta, kas davė šitą nurodymą“, – žurnalistams sekmadienį, „Grindai“ nukabinus K. Škirpos lentą, teigė V. Radžvilas.
„Tiesioginė atsakomybė, aišku, aiškinsimės dar detaliai, krenta Vilniaus miesto merui, miesto valdžiai ir, be jokios abejonės, vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei, kuri privalėjo kontroliuoti savo pareigūnus. (…) Vėliau, be abejo, aiškinsimės, kiek už tai atsakingi aukščiausi Lietuvos pareigūnai“, – sakė politikas.
Proteste dalyvavęs Nacionalinio susivienijimo partijos atstovas Vilniaus miesto savivaldybėje Almantas Stankūnas pareiškė, kad pareigūnų gauti nurodymai esą kelia klausimų dėl savo legitimumo.
„Susipažinau su pareigūno pateiktu sprendimu. Jis nėra datuotas, šios sprendimo autentiškumu negalime įsitikinti. Sprendimas nėra vykdomasis nurodymas policijos pareigūnams vykdyti kažkokius veiksmus. Nėra vykdomasis nurodymas kuriai nors įmonei imtis konkrečių veiksmų dėl šitos lentos“, – teigė A. Stankūnas.
„Po sprendimo gavimo politinė partija imsis atsakomųjų veiksmų – apskųs teismo sprendimą ir pareikalaus, kad šitas klausimas būtų sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju policijos pareigūnai, neturėdami reikiamų įgaliojimų, elgiasi neteisėtai, be pagrindo naudoja brutalią jėgą“, – akimirką prieš policijai nustumiant protestuotojus sakė A. Stankūnas.
[…]
2024-06-23 18:38 Proteste dėl atminimo lentos K. Škirpai nukabinimo sulaikyti trys asmenys
Vilnius, birželio 23 d. (ELTA). Sekmadienį sostinėje kilusiame proteste dėl nevienareikšmiškai vertinamam pulkininkui Kaziui Škirpai skirtos atminimo lentos nukabinimo buvo sulaikyti trys asmenys.
Tai Eltai patvirtino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) atstovas. Pasak jo, šie protestuotojai buvo sulaikyti dėl teisėtų policijos reikalavimų nevykdymo.
Kaip skelbta anksčiau, sekmadienį po pietų „Grindos“ darbuotojai su policijos palyda atvyko nukabinti penktadienį, 1941 metų Birželio sukilimo išvakarėse, su savivaldybe nesuderintos ir ant sostinėje esančių Lietuvos Apeliacinio teismo rūmų pakabintos atminimo lentos, skirtos K. Škirpai.
Generolo atminimo stojo ginti kelios dešimtys protestuotojų. Iš pradžių jie apsistumdė su lentos nukabinti atvykusiais „Grindos“ darbuotojais. Jų saugumui užtikrinti buvo iškviestos sustiprintos policijos pajėgos.
Atvykus daugiau pareigūnų, keliolika protestuotojų lentos stojo ginti susikibę rankomis. Pareigūnų nurodymų nevykdę aktyvistai už tvorelės buvo nustumti jėga. Tuo metu aplink susirinkę bendraminčiai skandavo „gėda“, „rašistai“, „vatnikai“.
Sostinės meras Valdas Benkunskas Eltai sakė, kad dėl be savivaldybės leidimo pakabintos atminimo lentos K. Škirpai bus kreiptasi į teisėsaugą. Šią Nacionalinio susivienijimo partijos iniciatyvą jis apibūdino kaip chuliganizmo apraišką.
Kaip anksčiau Eltai teigė Vilniaus savivaldybės tarybos narė Kamilė Šeraitė-Gogelienė, atminimo lenta visuomenėje kurstė neapykantą. Politikės teigimu, Istorinės atminties komisija dėl K. Škirpos asmenybės vertinimo kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC), tačiau išvados iki šiol nėra gavę.
Anksčiau pateiktose LGGRTC išvadose dėl K. Škirpos įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.
2024-06-23 20:35 A. Bilotaitė pasitiki pareigūnų veiksmais proteste dėl K. Škirpos lentos nukabinimo
Vilnius, birželio 23 d. (ELTA). Pulkininko Kazio Škirpos atminimo lentos nukėlimu pasipiktinusiems Nacionalinio susivienijimo atstovams keliant klausimus dėl policijos darbo protesto metu, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako pasitikinti pareigūnų veiksmais.
„Pasitikiu policijos tarnybos ir jos pareigūnų profesionalumu. Reagavimo taktiką užtikrinant viešąją tvarką bei visuomenės rimtį pareigūnai pasirenka įvertinę visas įvykio aplinkybes“, – sekmadienį Eltai perduotame komentare teigė A. Bilotaitė.
Kaip skelbta anksčiau, memorialinę K. Škirpos atminimo lentą savavališkai pakabinusio Nacionalinio susivienijimo atstovai sakė, kad policijos pareigūnų turima teismo nutartis, kurios pagrindu ši lenta sekmadienį buvo nukabinta, protestuotojams sukėlė klausimų. Dėl to, pažymėjo partijos lyderis V. Radžvilas, Vilniaus miesto savivaldybės ir pareigūnų veiksmų teisėtumą ketinama aiškintis teisiniu keliu.
„Tiesioginė atsakomybė, aišku, aiškinsimės dar detaliai, krenta Vilniaus miesto merui, miesto valdžiai ir, be jokios abejonės, vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei, kuri privalėjo kontroliuoti savo pareigūnus“, – sekmadienį žurnalistams sakė politikas.
Sekmadienį sostinėje kilusiame proteste dėl nevienareikšmiškai vertinamam pulkininkui K Škirpai skirtos atminimo lentos nukabinimo buvo sulaikyti trys asmenys. Tai Eltai patvirtino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) atstovas. Pasak jo, šie protestuotojai buvo sulaikyti dėl teisėtų policijos reikalavimų nevykdymo.
Sekmadienį po pietų „Grindos“ darbuotojai su policijos palyda atvyko nukabinti penktadienį, 1941 metų Birželio sukilimo išvakarėse, su savivaldybe nesuderintos ir ant sostinėje esančių Lietuvos Apeliacinio teismo rūmų pakabintos atminimo lentos, skirtos K. Škirpai.
Generolo atminimo stojo ginti kelios dešimtys protestuotojų. Iš pradžių jie apsistumdė su lentos nukabinti atvykusiais „Grindos“ darbuotojais. Jų saugumui užtikrinti buvo iškviestos sustiprintos policijos pajėgos.
Atvykus daugiau pareigūnų, keliolika protestuotojų lentos stojo ginti susikibę rankomis. Pareigūnų nurodymų nevykdę aktyvistai už tvorelės buvo nustumti jėga. Tuo metu aplink susirinkę bendraminčiai skandavo „gėda“, „rašistai“, „vatnikai“.
Sostinės meras Valdas Benkunskas Eltai sakė, kad dėl be savivaldybės leidimo pakabintos atminimo lentos K. Škirpai bus kreiptasi į teisėsaugą. Šią Nacionalinio susivienijimo partijos iniciatyvą jis apibūdino kaip chuliganizmo apraišką.
[…]
2024-06-25 10:57 Prieš K. Škirpos lentos nuėmimą protestavusiems ir policijai pasipriešinusiems vyrams gresia administracinės baudos
Vilnius, birželio 25 d. (ELTA). Vilniaus policija dėl teisėtų policijos reikalavimų nevykdymo surašė administracinių nusižengimų protokolus trims vyrams, kurie buvo sulaikyti savaitgalį prie sostinės centre pakabintos memorialinės Kazio Škirpos atminimo lentos.
Už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą jiems gresia baudos nuo 90 iki 140 eurų. Dėl baudos dydžio paskyrimo policija spręs vėliau.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Loreta Kairienė antradienį Eltai sakė, kad policija buvo sulaikiusi 1955, 1996 ir 2002 metais gimusius vyrus, jie buvo nuvežti į Operatyvaus valdymo poskyrį ir vėliau paleisti.
Kaip skelbė ELTA, sekmadienį sostinėje Vasario 16-osios gatvėje kilusiame proteste dėl nevienareikšmiškai vertinamam pulkininkui K. Škirpai skirtos atminimo lentos nukabinimo buvo sulaikyti trys asmenys.
[…]
2024-06-25 11:01 Po incidentų nuimant atminimo lentą K. Škirpai trys asmenys nubausti administracine tvarka
Vilnius, birželio 25 d. (BNS). Trys asmenys nubausti administracine tvarka po sekmadienį vykusių incidentų, kai buvo šalinama be leidimo prieštaringai vertinamam XX a. pulkininkui Kaziui Škirpai pakabinta atminimo lenta.
„Atvykus į vietą pareigūnai paprašė asmenų pasitraukti ir netrukdyti „Grindos“ darbuotojams atlikti darbus. Vieni asmenys pasitraukė, bet kiti į pareigūno prašymą pasitraukti nereagavo“, – BNS antradienį sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Julija Samorokovskaja.
„Iš viso trys asmenys pristatyti i policijos įstaigą, jiems surašyti protokolai už teisėtų policijos pareigūnu reikalavimų nevykdymą“, – teigė ji.
Žiniasklaidoje pasirodė ir vaizdo įrašas iš protesto, kur pareigūnai laiko pargriautą ant žemės vyrą. Policijos atstovės teigimu, jis nevykdė pareigūnų nurodymų.
„Jis siekė išvengti sulaikymo, todėl prieš asmenį buvo panaudoti atrankiai“, – sakė J. Samorokovskaja.
[…]
2024-06-25 11:15, papildyta 11:34 A. Armonaitė apie atminimo lentos K. Škirpai pakabinimą: ne gaujos Vilniuje turi klijuoti tai, kas joms patinka
Vilnius, birželio 25 d. (ELTA). Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė nepritaria Nacionalinio susivienijimo iniciatyvai Vilniuje neteisėtai pakabinti pulkininkui Kaziui Škirpai skirtą atminimo lentą.
„Žinoma, nes ne gaujos Vilniuje turi siautėti ir klijuoti tai, kas jiems patinka ar nepatinka. Yra teisės viršenybė, yra tvarka, viešoji tvarka ir taip toliau, ir tvarkos reikia laikytis“, – Seime žurnalistams sakė A. Armonaitė, paklausta, ar reikėjo nuimti sostinėje be vietinės valdžios leidimo užkabintą K. Škirpai skirtą atminimo lentą.
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen taip pat teigė mananti, jog K. Škirpai skirta atminimo lenta Vilniuje neturėtų būti pakabinta.
„Veiksmai turi būti daromi pagal teisę, pagal įstatymus. Įstatymai turi būti gerbiami. Tai, kas yra neteisėta, neturėtų būti daroma“, – žurnalistams Seime sakė parlamento vadovė.
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis, paprašytas pakomentuoti situaciją dėl atminimo lentos K. Škirpai, priminė, kad apie šią asmenybę diskutuota jau seniai ir vieningos nuomonės neprieita. Anot jo, pats sąmyšis dėl lentos pakabinimo panašus į veiksmus, nukreiptus į politinį rudenį.
„Nieko nepadaryta. Vieni pakabino savavališkai, o kiti nuėmė. Taip ir vertinu iš teisinės pusės. Tie žingsniai tokie daugiau buvo akcentuoti į politinį rudens sezoną, kad mes „mes pakabinsime, gausime dėmesio, kažkas turės nukabinti“, bet iš esmės tai tas selektyvus istorijos revizavimas kelia abejonių“, – sakė opozicijos atstovas.
S. Skvernelio įsitikinimu, atminimo lenta K. Škirpai Vilniuje galėtų kabėti, o ant jos galėtų būti pateikta informacijos apie šią asmenybę, įskaitant ir apie tuos jo veiksmus, kurie kelia daug diskusijų.
Turėčiau paprastą pasiūlymą – parašant, kas tai yra ir kiek nusipelnęs žmogus Lietuvos Nepriklausomybei, paminėti užrašu, kad nevienareikšmiškai vertinama veikla tokiame ir tokiame epizode ar etape. Žmonės, kas domisi, paskaitys, o skaito dažniausiai turistai. Ta lenta galėtų kaboti su atitinkamu įrašu… Ir tai, skaitant tuos mokslinius darbus, tai daugiau tokie išvestiniai pritempimai prie to, kad galbūt palaikė ar neužkirto kelio, ar davė impulsą galimam holokaustui, kai tuo metu, kalbant apie Birželio sukilimą, tos temos dar nebuvo, nebuvo žinoma, kas ji apskritai gali iškilti, kalbant apie holokausto temą“, – komentavo politikas.
[…]
2024-06-25 11:47 Nuėmus K. Škirpai skirtą atminimo lentą valdančiųjų atstovės akcentavo teisės viršenybę
Vilnius, birželio 25 d. (BNS). Praėjusios savaitės pabaigoje nuo Vilniaus apygardos teismo pastato savivaldybei pašalinus be leidimo prieštaringai vertinamam XX a. pulkininkui Kaziui Škirpai pakabintą atminimo lentą, valdančiųjų liberalų partijų lyderės akcentavo teisės viršenybės svarbą.
Penktadienį atminimo lentą K. Škirpai Vilniaus centre pakabino Nacionalinio susivienijimo atstovai. Jie teigė taip pasielgę, nes savivaldybė jau trejus metus atsisako derinti K. Škirpos įamžinimą.
Savivaldybės tarybos narė, Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Gogelienė sekmadienį feisbuke rašė, kad atminimo lenta pakabinta neteisėtai. Tą pačią dieną savivaldybės įmonės „Grinda“ darbuotojai lentą nuėmė.
„Veiksmai turi būti daromi pagal teisę, pagal įstatymus ir įstatymai turi būti gerbiami. Tai, kas yra neteisėta, neturėtų būti daroma“, – antradienį žurnalistams sakė Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Atminimo lenta K. Škirpai nukabinta teritoriją aplink aptvėrus tvora. Šalia susirinkę keliolika protestuotojų ją nuimant skandavo „gėda“, „vatnikai“, „okupantai“, „bolševikai“, „rašistai“, panašias skanduotes.
Kaip BNS antradienį informavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Julija Samorokovskaja po incidentų šalinant lentą trys asmenys buvo nubausti administracine tvarka, jiems surašyti protokolai už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą.
„(…) ne gaujos Vilniuje turi siautėti ir, na, tiesiog klijuoti tai, kas jiems patinka ar nepatinka. Yra teisės viršenybė, yra tvarka, viešoji tvarka ir tvarkos reikia laikytis“, – kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
[…]
2024-06-25 13:23, papildyta 15:14 Vilniuje surengtas piketas dėl nukabintos atminimo lentos K. Škirpai: susirinkę mano, kad grįžtama prie sovietmečio praktikų
Vilnius, birželio 25 d. (ELTA). Savaitgalį Vilniuje nukabinus neteisėtai penktadienį pakabintą atminimo lentą pulkininkui Kaziui Škirpai, Nacionalinis susivienijimas ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga antradienį prie sostinės savivaldybės suengtas piketas, kuriame buvo išreikštas pasipiktinimas dėl atminimo lentos nukabinimo.
Grupelė susirinkusiųjų prisiminė sekmadienio įvykius, kai savivaldybės įmonės „Grinda“ darbuotojai su policijos pareigūnų pagalba nukabino ant Lietuvos apeliacinio teismo sostinėje neteisėtai pakabintą K. Škirpai skirtą atminimo lentą. Nukabinant lentą, dalis prie teismo rūmų susirinkusių asmenų nepaklauso policijos reikalavimams, tad buvo sulaikyti.
K. Škirpos atminimo lentos pakabinimą inicijavusio Nacionalinio susivienijimo pirmininkas antradienį piketo prie Vilniaus savivaldybės metu žurnalistams sakė, kad šiuo protestu „tęsiama kova“, siekiant, jog pulkininko K. Škirpos atminimas būtų įprasmintas.
V. Radžvilas akcentavo, jog K. Škirpa yra 1941 metų Birželio sukilimo simbolis. Jo teigimu, būtina tinkama įvertinti ir minėto įvykio prasmę. Nacionalinio susivienijimo lyderio teigimu, deja, šiandien, kalbant apie Birželio sukilimą, esą neretai girdimas Kremliaus naratyvas.
„Niekas neneigia, kad Birželio sukilimas vyko nepaprastai sudėtingomis sąlygomis ir yra paženklintas tragedijos žymia, bet šiandien klausimas yra toks – ar mes patys objektyviai, sąžiningai įvertiname su visomis šviesiomis ir tamsiomis pusėmis, ar to nėra. Šiandien sukilimo pasakojimas faktiškai yra Kremliaus naratyvo apie skilimą kartojimas ir tai tiesioginė grėsmė nacionaliniam saugumui. Kremlius užvaldo mūsų istoriją.
Toks požiūris į sukilimą yra neregėtas ir daugelį metų besitęsiantis faktinis pasityčiojimas iš milžiniškos dalies tautos, kuri tomis tragiškomis dienomis buvo grūdama į Sibirą, žudoma ir mums faktiškai pasakoma, kad jūs neturėjote teisės sukilti“, – dėstė V. Radžvilas.
Jis, prisiminęs sekmadienio įvykius, kai nuo Lietuvos apeliacinio teismo buvo nukabinta K. Škirpai skirta atminimo lenta, pažymėjo manantis, kad prieš lentos nukabinimą protestavusius asmenis pareigūnai panaudojo perteklinę jėgą.
„Buvo panaudota absoliučiai brutali jėga, kuri neturi jokio pateisinimo ir net nežinomas jos užsakovas. Tai jau, gerbiamieji, yra grįžimas prie praktikų, kurios buvo įprastos sovietmečiu ir dabar, neabejoju, galioja kokioje Baltarusijoje ar Putino Rusijoje. Taip policija taikių žmonių nevaiko“, – pabrėžė V. Radžvilas.
Politikas pabrėžė manantis, kad K. Škirpos veiksmai, istorinis vaidmuo esą nėra iki galo objektyviai įvertintas. Pasak V. Radžvilo, generolo veikloje esą be pagrindo įžvelgiama antisemitizmo apraiškų.
„Visada būna skirtingi istorijos vertinimai, bet K. Škirpos atvejis yra ypač skausmingas, nes kažkodėl Lietuvoje nutylima ir beveik niekas nežino, kad „didysis antisemitas ir nacių kolaborantas K. Škirpa“ ne tik nebuvo išleistas į Lietuvą, prasidėjus sukilimui, bet net tris kartus buvo nacių areštuotas, o po karo Prancūzijos Vyriausybė suteikė jam nukentėjusio nuo nacių statusą. Todėl tikroji puolimo prieš K. Škirpą priežastis yra visai kita – tai kerštas, kad jis organizavo sukilimą prieš Kremlių“, – dėstė V. Radžvilas.
Nacionalinio susivienijimo pirmininko pavaduotojas, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Vytautas Sinica žurnalistams teigė manantis, kad sostinės valdžia vilkina K. Škirpos įamžinimo klausimą.
Jis taip pat tvirtino, kad piketu prie savivaldybės siekiama pasmerkti sekmadienio policijos ir savivaldybės įmonės „Grinda“ veiksmus, nukabinant K. Škirpai skirtą atminimo lentą.
„Norime sužinoti, kad užsakė tuos veiksmus, nes nukabinant lentą, nebuvo jokių paaiškinimų, kas tą įsakė, buvo tik parodytas informacinis teismo, kaip pastato valdytojo, raštas, kad jie nėra pritarę lentos kabinimui. Noriu akcentuoti, kad Vilniuje yra daugybė įamžinimo ženklų, kurie nėra suderinti pagal visus formalumus“, – dėstė V. Sinica.
Jis, kaip ir V. Radžvilas, akcentavo, jog Birželio sukilimo temoje dažnai skamba Kremliaus naratyvas, kad šio sukilimo organizatoriai esą yra pronaciškų pažiūrų. V. Sinica ragino nepasiduoti tokiems samprotavimams ir jų nekartoti. Anot jo, kitas klaidingas naratyvas – kad Lietuvos rezistencijos dalyviai dalyvavo holokauste – esą sklinda iš Lietuvos žydų bendruomenės ir jos lyderės Fainos Kukliansky.
„F. Kukliansky yra viešai kalbėjusi ir kaltinusi partizanus – Vanagą, Daumantą ir kitus – dalyvavimu holokauste. Tai nepasitvirtino, bet tie faktai, tas jos kalbėjimas be įrodymų, bandant diskredituoti ryškiausius rezistentus jos pačios niekaip nediskreditavo, ji toliau eina tas pareigas, jos klausomasi, ji apdovanojama“, – aiškino V. Sinica.
Jis teigė, kad Nacionalinis susivienijimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų, nesprendžiant K. Škirpos įamžinimo klausimą, žada kreiptis į prokuratūrą. Taip pat, pasak V. Sinicos, svarstoma kreiptis į teismą dėl pareigūnų naudotų fizinių veiksmų prieš žmones, kurie sekmadienį buvo prie Lietuvos apeliacinio teismo, nuimant K. Škirpai skirtą atminimo lentą.
[…]
2024-06-25 14:06, papildyta 14:30 A. Bužinskas K. Škirpai skirtos atminimo lentos pakabinimą vadina vandalizmu: kreipsimės į policiją
Vilnius, birželio 25 d. (ELTA). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas teigia, kad savaitgalį sostinėje Nacionalinio susivienijimo iniciatyva ant Lietuvos apeliacinio teismo rūmų pakabinta atminimo lenta generolui Kaziui Škirpai yra vandalizmo aktas. Jo teigimu, dėl šių veiksmų pati savivaldybė kreipsis į policiją.
A. Bužinskas antradienį žurnalistams pasakojo, kad atminimo lentą generolui K. Škirpai norėję Vilniuje pakabinti Nacionalinio susivienijimo atstovai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, Kultūros paveldo departamentą, bet iš šių institucijų leidimo kabinti lentos negavo. Tada, pasak sostinės savivaldybės administracijos vadovo, Nacionalinis susivienijimas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl leidimo ant pastato kabinti lentą, tačiau leidimo taip pat negavo, bet atminimo lenta penktadienį buvo užkabinta. Anot A. Bužinsko, būtent teismas kreipėsi savivaldybę dėl galimai neteisėtų veiksmų padarinių pašalinimo.
„Tai čia iš principo yra toks pat vandalizmas, kai mieste vaikai, paaugliai ateina, pritagina ant svetimo turto grafičių ir niekas neklausia, ar savivaldybė atėjo ir nuvalė grafičius teisėtai. Tai čia yra lygiai tokia pati situacija, tad šiek tiek reiktų pereiti ne į tai, kaip mes vertiname generolą (K. Škirpą – ELTA) – gerai ar blogai – o apie tai, ar mes laikomės teisės aktų, ar nesilaikome. Tai teisės aktų yra nesilaikoma“, – žurnalistams antradienį savivaldybėje sakė A. Bužinskas.
Anot jo, įstatymų pažeidimu galima traktuoti ir antradienį prie savivaldybės Nacionalinio susivienijimo ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos surengtą piketą, kadangi jam leidimas taip pat nebuvo duotas. Tiek dėl šio renginio, tiek dėl veiksmų, pakabinant K. Škirpai skirtą atminimo lentą, pasak A. Bužinsko, savivaldybė kreipsis į policiją.
„Šios dienos mitingas buvo dar vienas teisės aktų pažeidimas, nesilaikant Susirinkimų įstatymo. Buvo nepranešta apie renginį ir dar kartą pažeisti įstatymai. Tai savivaldybė tai fiksuoja, kreipsis į policiją. Pažeisti bent du Baudžiamojo kodekso straipsniai dėl veiksmų, kas buvo su lenta padaryti. Taip pat šiandien ir Susirinkimų įstatymas pažeistas“, – dėstė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vadovas.
Jis patikslino, jog dėl piketo prie savivaldybės antradienį Nacionalinis susivienijimas sostinės valdžią buvo informavęs, tačiau, kaip pastebėjo A. Bužinskas, renginyje dalyvavo daugiau negu 15 žmonių, nors buvo nurodyta, jog dalyvaus ne daugiau minėto skaičiaus, taip pat piketas įvyko, neišlaikius tinkamo atstumo nuo savivaldybės pastato.
Pasak A. Bužinsko, natūralu, kad istorinių asmenybių įamžinimo klausimų sprendimas užtrunka, tad, anot jo, dėl to, kad trejus metus diskutuojama dėl K. Škirpos atminimo, stebėtis esą nereikėtų, juo labiau, kaip teigė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, minėta istorinė asmenybė vertinama nevienareikšmiškai.
„Pavyzdžiui, yra šviesaus atminimo Aloyzas Sakalas. Jo atminimo lenta yra derinama beveik metus dėl to, kad yra procedūros, yra istorinė atmintis ir visi žingsniai turi būti padaryti. Negali iš neteisės ginti kažkokia apeliacija į teisę“, – dėstė A. Bužinskas.
Jis teigė, kad nuo Lietuvos apeliacinio teismo pastato nukabinta K. Škirpai skirta atminimo lenta šiuo metu yra savivaldybės įmonės „Grinda“ aikštelėje. Pasak A. Bužinsko, ji Nacionaliniam susivienijimui bus grąžinta tada, kai partija „Grindai“ sumokės už lentos nuėmimo darbus.
„Kol kas mes lentos neatiduosime, nes „Grindos“ darbus (atminimo lentos K. Škirpai pakabinimo – ELTA) iniciatoriai turės padengti, kad miestiečiams tai nieko nekainuotų“, – dėstė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius.
Jis tikslios sumos, kokią bus prašoma padengti Nacionalinio susivienijimo, neįvardijo, bet teigė, kad tai bus susiję su automobilio nuoma, darbuotojų darbo užmokesčiu.
„Faktas, kad mes kreipsimės ir dėl viešosios tvarkos pažeidimo, nes „Grindos“ darbuotojai buvo atstumdyti, buvo jiems trukdoma dirbti“, – teigė A. Bužinskas.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius pažymėjo manantis, kad Nacionalinio susivienijimo pasipiktinimas sostinės valdžios veiksmais, nukabinant K. Škirpai skirtą atminimo lentą, tėra pigus populizmas.
„Kai tu darai isteriją dėl savo neteisėtų veiksmų, kad kažką savivaldybė neteisėtai padarė, tai yra pigus populizmas“, – reziumavo A. Bužinskas.
2024-06-25 14:14 S. Kairys: nelegaliai Vilniuje pakabinta lenta K. Škirpai – ant provokavimo ribos balansuojantis poelgis
Vilnius, birželio 25 d. (ELTA). Praėjusią savaitę sostinėje savavališkai pakabinta atminimo lenta dviprasmiškai vertinamam pulkininkui Kaziui Škirpai – politiškai motyvuotas ir „ant provokavimo ribos“ balansuojantis poelgis, įsitikinęs kultūros ministras Simonas Kairys.
„Ta lenta, pirmiausia, buvo pakabinta nelegaliai ir demokratinėje visuomenėje, demokratiškoje šalyje reikia gerbti įstatymus, tvarkas. Taip, demokratijoje yra nuomonių raiškos įvairovė, bet šis poelgis yra ant provokavimo ribos“, – Eltai antradienį teigė S. Kairys.
„Manau, kad taip (elgtis – ELTA) nėra teisinga, ypač, kai rinkimai ant nosies ir bandoma tam tikrus aspektus susidėlioti“, – pažymėjo ministras.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad demokratinėje valstybėje galiojančios tvarkos nepaisymas rodo nepagarbą ne tik šaliai, bet ir istorinei asmenybei, kurios atminimą siekiama įamžinti nelegaliais būdais.
„Kai kalbame apie įamžinimą, yra tam tikros tvarkos ir būtų pagarbu jų laikytis. Kitaip mes ir tos asmenybės negerbiame, kurią norime gerbti, jei nekreipiame dėmesio į kelią, kaip tie įamžinimo ženklai turi būti realizuojami“, – sakė S. Kairys.
„Kalbame ne tik apie Škirpą – yra daug iniciatyvų vienaip ar kitaip kažką įamžinti. Tai visi tie dalykai (…) turėtų subręsti visuomenėje ir būti įvykdomi pagal taisykles“, – pabrėžė ministras.
2024-06-25 18:30 LRT „Svarbi valanda“ nuo 25’00” iki 36′ 00″
Žalimas: nematau, už ką 21 amžiuje reikėtų garbinti Škirpą valstybės lygiu
Savaitgalį Vilniuje nuėmus be leidimo pakabintą atminimo lentą prieštaringai vertinamam pulkininkui Kaziui Škirpai, Nacionalinis susivienijimas ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga prie sostinės savivaldybės surengė piketą. Savo ruožtu savivaldybė ketina kreiptis į policiją – ir dėl neteisėtai pakabintos lentos, ir dėl nesankcionuoto mitingo.
Įtampą dėl Kazio Škirpos atminimo įamžinimo laidos vedėja Guoda Paečiulytė aptarė su Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanu prof. Dainiumi Žalimu.
– Pataisykite, jeigu ką supainiosiu, bet jūs į šį istorinį laikotarpį ir įvykius, ir asmenybę gilinotės tuomet, kai jūsų vadovaujamas Konstitucinis teismas sprendė, ar 1941 metų birželio pareiškimas dėl nepriklausomybės atkūrimo turėtų būti pripažintas vienu iš pamatinių valstybės konstitucinių aktų. Ir sprendimas buvo neigiamas. Kokiomis teisinėmis, istorinėmis, ir, turbūt, politinėmis situacijomis, kontekstais jūs rėmėtės?
– Na, gilinausi gal aš asmeniškai ir anksčiau, bet iš tiesų Konstitucinis teismas 2020 metais yra priėmęs vieną iš nutarimų, kuriame paaiškinta, kad yra trys tokie konstituciniai Lietuvos valstybės pamatiniai aktai. Tai, be abejo, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos nutarimas, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Atkūrimo aktas ir 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracija. Tuo tarpu dėl 1941 m. birželio 23 d. pareiškimo „Lietuvos nepriklausomybės atstatymas“ iš tiesų dvejopo pobūdžio abejonės. Vienas dalykas, ar jis tikrai buvo patvirtintas Lietuvos laikinosios vyriausybės, čia dar tikrai yra didžiulis klausimas, ar tiesiog spontaniškai perskaitytas. Bet turbūt pagrindinis dalykas, kas tikrai užkliūna, tai turinis, kuris yra nesuderinamas su Lietuvos valstybės pamatiniais konstituciniais aktais, nes turinys yra atvirai pronacistinis. Kalbama apie naująją Europą, naujosios Lietuvos vietą naujoje Europoje. Na ir visas tas kontekstas ir yra, kas gi yra ta naujoji Lietuva naujojoje Europoje, tai yra nacių sąjungininkė ir tai yra valstybė be žydų. Tai visąlaik kalbant apie šitą sukilimą, reikia sakyti, kad šalia nepriklausomybės atkūrimo tikslo, apie kurį taip pat kalbama, lygiai taip pat, kaip visiškai lygiavertis tikslas, o realiai vienintelis įgyvendintas tikslas buvo Lietuva be žydų. Tai man asmeniškai dėl to turėtų būti gėda. Mes dėl to turėtume apgailestauti, o ne minėti asmenis, kurie realiai ideologiškai visa tai pagrindė. Tai Kazys Škirpa – vienas pagrindinių ideologų.
– Kai kas sako, kad nepelnytai suplakami tie keli aspektai, sakydami, kad ir istorikai pripažįsta, sakydami, kad Kazio Škirpos indėlis į pasipriešinimą sovietų okupacijai taip pat yra nenuginčijamas, ir turbūt K. Škirpos šalininkai sako: „leiskit pagerbt šį istorijos etapą ir šiuos veiksmus“. Jūsų manymu – tai neįmanomą?
– Ne, tai neįmanoma. Įsivaizduokim, kad galėtume tada pagerbti ir Antaną Sniečkų, kad jis atstatė Trakų pilį, nes kartais taip kalbama. Žinot, asmenybė yra vientisa. Kaip ten bebūtų, yra ten keletas prieštaringų momentų. Viena vertus, aš neneigsiu, taip, galbūt jis norėjo Lietuvos valstybės nepriklausomybės. Tačiau kokia ta Lietuvos valstybės nepriklausomybė? Tąi yra 200 000 savo piliečių gyvybių sąskaita. Tai yra nacistinė valstybė. Mes patys suprantame, kad nei 1918 metais, nei vėliau 1949 metais partizanai nenorėjo Lietuvos nedemokratinės. O tai akivaizdžiai buvo autoritarinis nacistinis rėžimas. Ir dar kartą, ir dar kartą pabrėžiu, kad dalis mūsų piliečių buvo pasmerkta pražūčiai, Ir netgi kai kurie sukilėliai tiesiogiai tame dalyvavo.
Tai aš tikrai nematau, už ką XXI amžiuje, kada mes kalbame apie iššūkius Europinei civilizacijai, kuri remiasi demokratija, žmogaus teisėmis, teisės viršenybe, tai už ką garbinti tokius asmenis, kurių veikla iš esmės buvo prieš tai nukreipta. Tai čia mes negalime atskirti kažkurio vieno segmento ir už vieną dalyką asmenį gerbti, o už kitą jį smerkti. Nes iš principo, už tai, ką jisai padarė, tai yra genocido kurstymas…
– Profesoriau, kiek laiko tuomet Konstitucinis Teismas, jums pirmininkaujant nagrinėjo šį klausimą, svarstė, ką daryti su 1941-ųjų birželio pareiškimu? Kiek laiko užtruko? Prisimenate?
– Aš negaliu pasakyti, keik laiko pasitarimų kambaryje mes praleidome…
– Metai, dveji?
– Ne, byla apskritai buvo išnagrinėta, jei gerai prisimenu, per gerus metus. Tai tikrai nebuvo pagrindinis tos bylos klausimas.
– Bet aš noriu apie laiką ir paklausti. Visgi Škirpos šalininkai sako: „kodėl trejus metus savivaldybė neranda mums atsakymo, galim pagerbti, ar ne?“ Jūs manote, kad šis argumentas iš tiesų kritikuotinas? Sprendimas turėjo būti rastas?
– Aš manau taip, dėl ko galima Vilniaus miesto savivaldybę kritikuoti. Aš manau, reikia visiems turėti aiškią poziciją, kad tokie asmenys kaip Škirpa negali būti gerbiami valstybės lygiu. Ir tikrai aš nežinau, kodėl čia savivaldybei reikia trijų metų tam pasakyti, nes yra labai svarios priežastys kodėl negali būti jam statomos atminimo lentos ir kodėl jis neturi būti gerbiamas. Tai tiesiog reikėtų aiškiai atsakyti ir tiek…
– Dar labai trumpai noriu jūsų paklausti tikrai teismų pastatus žinančio teismų apsaugą išmanančio, matyt, žmogaus, kaip bent tai turėtų atrodyti, ar jūsų nestebina (nežinau, kiek matėte vaizdo įraše kaip „Grindos“ darbuotojams sunkiai sekėsi nuimti tą atminimo lentą K. Škirpai), kad vidury baltos dienos pačiame sostinės centre niekieno tarsi nepastebint ant teismo pastato rūmų yra užkabinamas toks daiktas, kur, akivaizdu, reikėjo ir įrankių, ir laiko tą padaryti. Aš jau kalbu ir aną pastatų apsaugą.
– Taip, mane tai stebina. Tiesą sakant, aš tikrai nežinau, kaip ten detaliai viskas įvyko, bet manau, kad buvo galima pirmiausia neleisti jos pakabinti, nes (jūs visiškai teisingai sakot) tai yra Vilniaus miesto centras, jis puikiai stebimas tiek pačių pastatų valdytojo, tiek apskritai kameros stovi. Tai čia tikrai yra kuo stebėtis.
– Aš dėkoju jums. Profesorius D. Žalimas buvo su mumis „Svarbioje valandoje“.
2024-06-26 vietoj P.S.
LIETUVOS KARIUOMENĖS KŪRĖJŲ SAVANORIŲ SĄJUNGA
Vilniaus miesto merui
Valdui Benkunskui |
2024-06-26 Nr.03 |
DĖL PULKININKO KAZIO ŠKIRPOS ATMINIMO LENTOS NUPLĖŠIMO
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga reiškia griežtą protestą prieš pirmojo Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio, vieno iš 1941 m. Birželio sukilimo organizatorių plk. Kazio Škirpos atminimo lentos nuplėšimą ir sudaužymą. Atminimo lenta 2024 m. birželio 23 d., kai Lietuvoje buvo minimos 1941 m. Birželio sukilimo 83-osios metinės, buvo brutaliai nuplėšta ir sudaužyta Vilniaus miesto savivaldybės įmonės UAB „Grinda“ darbuotojų. Tai sukėlė didžiulį mūsų sąjungos narių pasipiktinimą.
Plk. Kazys Škirpa yra kario savanorio, kovojusio dėl Lietuvos laisvės, simbolis, todėl brutalus jo atminimo lentos nuplėšimas yra nepagarba didvyriams, kovojusiems dėl Lietuvos nepriklausomybės, o kartu ir mums, Lietuvos kariuomenės kūrėjams savanoriams, gynusiems Tėvynės laisvę 1990-1991 metais.
Reikalaujame išaiškinti, kas davė nurodymą nuplėšti plk. K. Škirpos atminimo lentą ir kokiu pagrindu tai buvo padaryta.
Valdybos pirmininkas
2024.06.28 09:05 LRT Radijo ringas (vietoj P.P.S.)
Ar reiktų pakabinti atminimo lentą Kaziui Škirpai?
Kontraversiškai vertinamo pulkininko Kazio Škirpos įamžinimas vėl kelia aistras. Policija per Jonines nukabino atminimo lentą Vilniaus centre, ant teismo rūmų pastato, o įvykio metu neapsieita be susistumdymų ir sulaikymų. Lenta iškabėjo vos kelias dienas.
Pasipiktinę aktyvistai surengė protesto akciją, o savivaldybės atstovai sako, kad be leidimo kabinamos lentos kelia chaosą mieste.
Ved. Marius Jokūbaitis
Gedimino nuomonė
Manau, kad patys didžiausi tautos kiršintojai yra tie, kurie pasisako, atlieka tokius veiksmus kuriais remiama didžiausio Lietuvos priešo ideologija, buvę, ir šiais laikais atliekami jo veiksmai. Štai, bent man nesigirdėjo, kad poniai Kuklianski rūpi tai, kad Lietuvos Seimas 2002 m., išleisdamas naują apdovanojimų Įstatymą, nuvertindamas valstybės lygmens apdovanojimo – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalio lygmenį iki Krašto apsaugos apdovanojimo lygmens, paniekino ir žydų tautybės Lietuvos didvyrių – savanorių nuopelnus. Gal jai nerūpi todėl, kad tokie Lietuvos piliečiai, aukodami savo sveikatą, gyvybes nebuvo prorusijistais, bet buvo savo Tėvynės patriotais? Paimkim mūsų laikus, kai kai kurie dabartiniai valdantieji Seime, mano nuomone, atvirai užsiiminėjo prorusijiška propaganda. Štai, esant visiškai nedaug laiko iki nepaskelbto karo Ukrainai, kai Seime vyko kalba, kad Lietuvos gynybai reikia skirti daugiau lėšų, seimūnas Paluckas tam prieštaravo, nes pagal jį, kaip supratau, Rusija, netapo blogesne. Kažkodėl po tokių jo kalbų nei seimūnai, nei Lietuvos patriotė, Riterio kryžiaus ordino kavalierė ponia Kuklenski neskambino pavojaus varpais? O juk įvertinant tai, kur ši ponia dirbo, norint ir ją galima „prieštaringai vertinti“ (ši terminą, mano nuomone, vartoja ne tik Lietuvos priešai, bet ir tie, kurie vis dar naudoja sovietinę vertinimo prizmę, o gal ir kvailiai (?). Nors LKKSS ir sena organizacija, bet retai kada parodo savo stuburą. Labai džiaugiuosi, kad ji savo, nors ir neutraliu raštu, skirtu Vilniaus miesto Savivaldybei, galų gale pradėjo ginti kariuomenės kūrėjus.