Laureatą pristatė Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Saulius Pečeliūnas:
Gerbiami minėjimo dalyviai,
Šiemet visuomenės apdovanojimas skirtas kunigui Robertui Grigui.
Robertas Grigas gimė 1960 m. Leipalingyje. Mokydamasis Leipalingio vidurinėje mokykloje dalyvavo jaunimo susibūrimuose, į kuriuos buvo kviečiami savo tikėjimo, veiklos liudijimu pasidalinti drąsūs kunigai ar pasauliečiai. Drauge švęsdavo religines ir tautines šventes. Dalyvaudamas Bažnyčios gyvenime susipažino su aktyviais pogrindžio spaudos platintojais.
1978 metais baigė Leipalingio vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą – Užsienio kalbų fakulteto vokiečių kalbos specialybę. Gyvendamas Vilniuje susipažino su Juliumi Sasnausku, Vytautu Bogušiu, Andriumi Tučkumi, Antanu Terlecku, Vladu Šakaliu, Genute Šakaliene, Petru Cidziku, Romu Ragaišiu. Talkino leidžiant pogrindžio žurnalą „Vytis“. Nutaręs pagyvinti leidinį, ėmė fotografuoti Vilniaus kalėjimus. Šis jo užsiėmimas neliko nepastebėtas. Buvo sulaikytas, bendrabutyje kratos metu rado pogrindžio spaudos. 1982 metais buvo pašalintas iš instituto ir paimtas į sovietinę armiją. Tarnaudamas viešai atsisakė duoti sovietinio kario priesaiką.
1985 metais, grįžęs iš kariuomenės, studijavo pogrindinėje kunigų seminarijoje Kiaukliuose ir 1987 metais slapta įšventintas kunigu.
1987 m. rugpjūčio 23 mitinge Vilniuje prie A. Mickevičiaus paminklo kartu su kitais rezistentais pasmerkė Molotovo-Ribentropo paktą. Už antisovietinę veiklą persekiotas.
1988 metais prisidėjo prie tik ką grįžusio iš tremties Povilo Pečeliūno suburto Politinių kalinių gelbėjimo komiteto organizuotų Petro Cidziko bado streikų, kuriais buvo reikalaujama paleisti politinius kalinius. Pastangos buvo vaisingos. 1990 metų kovo 11 dieną šioje salėje skelbiant nepriklausomos Lietuvos Respublikos atstatymo Aktą visi politiniai kaliniai jau buvo išlaisvinti ir sugrįžę į Lietuvą.
Visa Lietuva džiaugėsi atkurta Lietuvos valstybe. Džiaugėsi ir kunigas Robertas Grigas. Tačiau džiaugtis nebuvo kada. Okupantas ėmė grasinti visais įmanomais būdais, o 1991 m. sausio mėnesį į darbą paleido okupacinę kariuomenę, kuri grasino sunaikinti tik ką atkurtą Lietuvos valstybę. Robertas Grigas, vykdydamas pareigą Dievui ir Tėvynei, neliko nuošalyje. Sausio 13-osios agresijos metu čia – Tautos atstovybėje – Parlamente, ant kurio sienų žmonės užrašė „Lietuvos širdis“, aukojo šv. Mišias, klausė išpažinčių, laimino ir stiprino mūsų kovą ir pelnė Lietuvos gynėjų savanorių kunigo vardą.
Lietuva užaugo. Yra laisva ir demokratiška. „Lietuvos širdis“ plaka. Ji atlaikė ir atlaikys visus jai tekusius ir teksiančius vidaus ir išorės išbandymus. Ji tokia, kokią kuriame mes – Lietuvos piliečiai. Tai mūsų atsakomybė.
Lietuvos visuomenės apdovanojimu „Lietuvos laisvės žinia“ pagerbiamas 1991 m. Lietuvos gynėjų savanorių kunigas Robertas Grigas.
Apgailestauju, kad nominantas neatvyko į Tautos atstovybės salę. Salę, kurioje 1990 metų kovo 11 dieną buvo priimtas nepriklausomos demokratinės Lietuvos valstybės atstatymo Aktas.
Tai jo pasirinkimas. Tai yra veikianti demokratija.
Dėkoju už dėmesį.
Apie savo sprendimo priežastis atsisakyti apdovanojimo kunigas Robertas Grigas parašė savo „Facebook“ paskyroje:
Gavau LRS pirmininkės Viktorijos Čmilytės – Nielsen kvietimą dalyvauti Kovo 11-osios minėjime Seime.
Drauge buvau informuotas, kad patriotinės visuomeninės organizacijos ketina man įteikti Kovo 11-osios proga skiriamą apdovanojimą „Žinia“ – už talką Lietuvos laisvės siekiams.
Be ypatingo noro, tačiau sąžinės verčiamas, parašiau LR Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriui tokį laišką:
„Kaip jau esu minėjęs telefonu, turiu abejonių dėl man skirto apdovanojimo „Žinia“ priėmimo Seime.
Apmąstęs dabartinio Seimo eilės metų veiklą, kurią laikau daugeliu aspektų antikrikščioniška , antinacionaline ir antikultūrine, nusprendžiau renginyje nedalyvauti.
Gerbiu patriotines visuomenines organizacijas, kurios palaikė mane vertu gauti tokį lietuviui brangios reikšmės apdovanojimą. Tačiau nenoriu būti niekaip siejamas su dabartinės kokybės Seimu. Jau senokai nebejaučiu, kad jis tinkamai atstovautų manųjų, tai yra, tradicinių konservatyvių, lietuvybę branginančių pažiūrų žmones.
Tikiu, kad ateityje sulauksime naujo moralinio Tėvynės atgimimo ir daugumos Lietuvos piliečių dvasines nuostatas išreiškiančios mūsų Tautos Atstovybės. Tada ramia širdimi galėsiu priimti įvertinimus ir apdovanojimus, jei tokie būtų skiriami.
Su gerais linkėjimais –
kun. Robertas Grigas
Kaunas
2023 03 07“
Gedimino nuomonė
Palaikau nepailstantį nepriklausomybės gynėją kunigą Robertą Grigą. Jam, AT pirmininkui Vytautui Landsbergiui liudijant aš, kaip ir visi AT gynėjai, davėme kario priesaiką, kuriai esame ištikimi. Lietuvai reikia daugiau tokių kunigų, tada valdžion būtų renkama mažiau netikrų pranašų.