Lietuvos Aukščiausiojo teismo sesija dėl genocido bylos svarstymo

Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2016 m. rugsėjo 20 d. 14.00 val. (Gynėjų g. 6, Vilnius) nagrinės Vytauto Vasiliausko baudžiamąją bylą. Nukentėjusioji  byloje yra Martina Bikuličienė–Aštrauskaitė. Vytautas Vasiliauskas Lietuvos Respublikos teismų buvo nuteistas dvejose bylose, ir abiejose bylose, nuteistas už genocido nusikaltimą – patį sunkiausią iš visų nusikaltimų – už sąmoningą dalyvavimą likviduojant Lietuvos partizanus. Po to kai 2015 m. spalio 20 d. Strasbūro  Europos Žmogaus Teisių Teismas, dalyvaujant trečios šalies teisėmis Rusijos Federacijai, priėmė sprendimą kad Lietuvos teismai esą pažeidė Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, teisdami Lietuvos partizanų naikintojus už genocidą  „Byla VASILIAUSKAS prieš Lietuvą“ (EŽTT Didžioji Kolegija „Byla Vasiliauskas prieš Lietuvą, Peticijos Nr.35343/05. SPRENDIMAS. Strasbūras. 2015 m. spalio 20 d.), EŽTT nusprendžia (sprendimą priėmė dauguma 9 : 8 ), kad buvo pažeistas Konvencijos 7 straipsnis: „Ar kartais Lietuvos Respublikos Vyriausybė nepadarė klaidos, neišreikšdama abejonių dėl bylos Vasiliauskas prieš Lietuvą nagrinėjimo EŽTT Didžiojoje kolegijoje legitimumo? Atsižvelgiant į galimai beprecedentį  EŽTT sprendimą šioje byloje, manytina, kad Lietuva tikrai turės aiškiau apibrėžti savo poziciją šiuo klausimu. Ar šio EŽTT sprendimo pagrindu Europos šalių teismai turėtų atnaujinti visas su Holokaustu bei kitais genocido nusikaltimais susijusių bylų, kuriose priimti sprendimai, neatsižvelgiant į „vienalaikę teisinę bazę“, nagrinėjimą, ir priimtus sprendimus naikinti? Ar leisime EŽTT Didžiosios kolegijos aritmetinei daugumai, netiesiogiai pripažinusiai, kad okupantų vykdomas laisvės kovotojų naikinimas buvo „teisėtas“, nes tai esą buvo tik politinė grupė, pagal sovietinius įstatymus „neteisėtai“ veikusi SSSR teritorijoje ir naikintina pagal Rusijos BK? Jei mes, susitaikysime su tokiais EŽTT sprendimais, ir mūsų valstybė nesiims ryžtingų veiksmų juos pakeisti ar pripažinti negaliojančiais, tai reikš, kad Lietuvos laisvės kovotojai, nors ir žuvo, bet yra žymiai gyvesni lietuvių tautos atstovai už mus, gyvuosius. Tai tik reikš, kad mes patys ne tik patyrėme ilgalaikės traumos pasekmes, bet esame jau seniai mirę. Ir ne vien perkeltine prasme. Sprendžiant iš dabartinės Lietuvos situacijos, tai gali būti tiesa. Tik nuo mūsų pačių priklauso ar tai taps tiesa. Informaciją pateikė LKKSS narė D. Stonytė