Ši kalba politinės komunikacijos požiūriu yra bene reikšmingiausia: ji rodo esant aukštas Europos sienas, ryškų skirtumą tarp smagiai besifotografuojančių NATO šalių pareigūnų ir kariaujančio Prezidento, kuris – akivaizdu – paskutinį kartą beldžiasi, žinodamas, kad per žurnalistus po posėdžio jis išgirs tą patį atsakymą: ,,ne”. Jo retorika pakito: prašo ginklų ir stebisi, tiesą pasakius,… komunikacija: koks didelis skirtumas tarp ,,kartu” ir ,,atskirai”. Jis reikalauja nesakyti, kad ukrainiečių kariuomenė neatitinka kokių nors ,,standartų”. – savo Facebook sienoje kovo 24 d. rašė VU Komunikacijos fakulteto prof. dr. Andrius Vaišnys.
Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis
„Linkėjimai iš Kijevo, mūsų sostinės, kuri jau mėnesį kovoja, ir iš visos mūsų valstybės.
Taip, tai tiesa – mes nesame Aljanse. Nesame galingiausioje pasaulyje gynybos sąjungoje, nesame viena iš 30-ies valstybių po bendros apsaugos skėčiu, po 5-ojo straipsnio skėčiu. Atrodo, kad esame „pilkojoje zonoje“ tarp Vakarų ir Rusijos. Tačiau saugome visas mūsų su jumis bendras vertybes. Ir mes esame šviesūs žmonės! Ir jau mėnesį giname visas šias vertybes! Didvyriško pasipriešinimo mėnesį. Tamsiausių kančių mėnesį. Mėnesį nebaudžiamo taikios valstybės naikinimo, o su juo – ir visos pasaulinio saugumo architektūros. Visa tai – viso pasaulio akyse.
Per dešimtmečius Rusija sukaupė nemaža išteklių, karinių išteklių, darbo jėgos ir įrangos, bombų ir raketų. Jie investavo beprotiškus pinigus į mirtį, kai pasaulis investavo į gyvenimą. Bet Ukraina laikosi drąsiai! Tūkstančių gyvybių kaina. Sunaikintų miestų kaina. Beveik dešimties milijonų migrantų kaina. Trys su puse jų jau yra jūsų teritorijose – NATO šalių teritorijose. Esu dėkingas už šių žmonių palaikymą. Žmonės, deja, ir toliau palieka savo namus. Jie bėga nuo siaubo, kurį su savimi atsinešė okupantai.
Pirmosiomis invazijos valandomis mes patyrėme žiaurius raketų smūgius. Per karo mėnesį Rusija į mūsų miestus paleido daugiau nei tūkstantį įvairių raketų, surengė šimtus oro antskrydžių.
Vasario 24-ają kreipiausi į jus su visiškai aiškiu, logišku prašymu padėti uždaryti mūsų dangų bet kokiu formatu, apsaugoti mūsų žmones nuo Rusijos bombų ir raketų. Aiškaus atsakymo neišgirdome. Ukraina neturi galingų priešraketinių ginklų, turi daug mažiau lėktuvų nei Rusija. Todėl jų pranašumas danguje yra tarsi masinio naikinimo ginklų naudojimas. O pasekmes matote šiandien – kiek žmonių žuvo, kiek taikių miestų sugriauta.
Nelygiomis sąlygomis Ukrainos kariuomenė priešinasi jau mėnesį! Ir jau mėnesį kartoju tą patį. Mūsų žmonėms ir miestams išgelbėti Ukrainai reikia karinės pagalbos – be apribojimų. Kaip be apribojimų Rusija prieš mus naudoja visą savo arsenalą. Sunaikina viską, kas gyva, bet kokius objektus – nuo namų iki bažnyčių, nuo maisto sandėlių iki universitetų, nuo tiltų iki ligoninių.
Ukraina kreipėsi į jus dėl lėktuvų, kad neprarastume tiek daug žmonių. Jūs gi turite tūkstančius naikintuvų! Bet dar nė vieno mums nedavėte.
Kreipėmės dėl tankų, kad galėtume atblokuoti savo miestus, kurie dabar žūsta – Mariupolį, Berdianską, Melitopolį, kitus, miestus, kuriuose Rusija laiko įkaitais šimtus tūkstančių žmonių ir dirbtinai sukuria badą – nei vandens, nei maisto, nieko ten nėra.
Turite ne mažiau kaip 20 000 tankų! Ukraina paprašė perduoti arba parduoti procenta, vieną procentą visų jūsų tankų! Bet aiškaus atsakymo dar neturime… Blogiausia karo metu – neturėti aiškių atsakymų į pagalbos prašymus.
Ukraina niekada nenorėjo šio karo. Ir nenori kovoti metų metus. Mes tiesiog norime išgelbėti savo žmones. Mes norime išgyventi! Tiesiog išgyventi! Kaip ir bet kuri tauta, mes turime į tai teisę, teisę į gyvybę, teisę į šį vieną procentą.
Noriu, kad suprastumėt, jog aš nekaltinu NATO. Jūs nekalti. Ne jūsų raketos, ne jūsų bombos griauna mūsų miestus. Šį rytą, beje, buvo fosforo bombų, fosforinės rusiškos bombos. Vėl buvo žudomi ir suaugusieji, ir vaikai. Tik noriu, kad žinotumėte, jog Aljansas vis dar gali nutraukti ukrainiečių žūtis nuo Rusijos smūgių, nuo Rusijos okupacijos, aprūpindamas mus visais reikalingais ginklais.
Taip, mes nesame Aljanse. Ir aš tokių pretenzijų neteikiu. Tačiau ukrainiečiai niekada nemanė, kad yra skirtumas tarp Aljanso ir Aljanso valstybių, kad gyvybės ir mirties reikaluose jūs po vieną galite būti jėga, bet kartu – ne, kad NATO gali bijoti Rusijos veiksmų. Esu tikras, kad jūs jau suprantate, jog Rusija neketina sustoti Ukrainoje. Negalvoja ir negalvos. Ji nori eiti toliau, prieš rytines NATO nares, Baltijos šalis, Lenkiją – tai tikrai. Ar tada NATO nustos galvoti, nerimauti dėl to, kaip Rusija reaguos? Kas gali būti tuo tikras? Ir ar tikite, kad 5-asis straipsnis suveiks? „Budapeštas“ mums jau nesuveikė. Mūsų Budapešto memorandumas nesuveikė dėl taikos Ukrainoje. Ir dabar „Budapeštas“ taikos Ukrainai neužtikrina – tą aš jums sakau nuoširdžiai.
Taip, sulaukiame pagalbos iš atskirų Aljanso narių. Esu labai dėkingas. Visi ukrainiečiai už tai nuoširdžiai dėkingi kiekvienam iš jūsų, duodančiam tai, ką turi, palaikančiam mus.
Bet kaip dėl Aljanso? 5-ojo straipsnio klausimas yra esminis. Tiesiog noriu, kad žinotumėte, ką apie tai galvojame. Ir nuoširdžiai linkiu, kad būtume suklydę taip vertindami ir abejodami, ir kad taip būtų – kad iš tikrųjų turite labai stiprų Aljansą. Nes, jei klystame, pasaulis yra saugus. Bet jei neklystame bent vienu procentu, prašau persvarstyti savo požiūrį, jūsų pačių įvertinimus. Ir tikrai pasirūpinkite saugumu, saugumu Europoje, taip pat ir pasaulyje.
Galite duoti mums vieną procentą visų savo lėktuvų, vienas procentas visų jūsų tankų? Vieną procentą! Mes negalime jo tiesiog nusipirkti. Tokia pasiūla tiesiogiai priklauso tik nuo NATO sprendimų, beje, nuo politinių sprendimų.
Ar įmanoma be MLRS [daugkartinio paleidimo raketų] sistemos, be priešlaivinės gynybos, oro gynybos priemonių išgyventi tokį karą?
Taigi, kai viskas baigsis, tai suteiks mums, kaip ir jums, šimtaprocentinį saugumą. Ir mums reikia vieno. Tai vienintelis dalykas, ko iš jūsų reikalauju… Po tokio karo mėnesio. Tai prašymas mūsų kariuomenės labui. Po tokio karo prieš Rusiją… Daugiau, prašau, niekada, niekada nesakykit, kad mūsų kariuomenė neatitinka NATO standartų.
Mes parodėme, ką gali mūsų standartai, ir kiek mes galime duoti bendram saugumui Europoje ir pasaulyje, kiek mes galime padaryti, kad apsisaugotume nuo agresijos prieš viską, ką vertiname, ką vertinate ir jūs. Tačiau NATO dar turi parodyti, ką Aljansas gali padaryti, kad išgelbėtų žmones, parodyti, kad yra tikrai galingiausias gynybos susivienijimas pasaulyje. Ir pasaulis laukia. O Ukraina labai laukia. Laukia realių veiksmų, tikrų saugumo garantijų iš tų, kurių žodis patikimas, ir kurių veiksmai gali išsaugoti taiką.
Nuoširdžiai. Visi pasiūlymai yra ant stalo. Mūsų poreikiai yra ant stalo. Mums nedelsiant reikia taikos. Atsakymai priklauso nuo jūsų.
Dėkoju tiems, kurie mums padeda! Ačiū!
Слава Україні! (Šlovė Ukrainai!)“
