Nuspręsta baigti su Putino režimu

Balandžio 27 d. Ramšteino JAV oro pajėgų bazėje Vokietijoje įvyko konsultacinės grupės dėl Ukrainos gynybos strateginis susitikimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 40 šalių.

NATO ir sąjungininkų atstovai po susitikimo Ramšteino karinėje bazėje to paties pavadinimo mieste Vokietijoje sutarė įkurti kontaktinę grupę Ukrainos gynybos klausimais. Kaip vertinate susitikimo rezultatus? Ką jie reiškia Ukrainai, Rusijai, pasauliui? Su šiais klausimais į ekspertus kreipėsi leidinys „Komentarai“.

Kolektyviniai Vakarai, vadovaujami JAV ir Didžiosios Britanijos, apsisprendė dėl Putino režimo likimo.

Tarptautinio demokratijų instituto ekspertas, buvęs 24-ojo „Aidar“ bataliono 2-osios kuopos vadas Evgen Dykyj įsitikinęs, kad apie susitikimą Ramšteino bazėje kada nors bus rašoma istorijos knygose.

„Kartu su JAV Kongreso sprendimu dėl lendlizo šis susitikimas pagaliau liudija: kolektyviniai Vakarai, vadovaujami JAV ir Didžiosios Britanijos, apsisprendė dėl Putino režimo likimo. Nuo klaidingos Rusijos sulaikymo politikos Vakarai pagaliau pereina prie Kremliaus režimo „dauginimo iš nulio“. Pirmąjį žingsnį Putino žlugimo rengimo linkme lemia jo triuškinantis pralaimėjimas Rusijos ir Ukrainos kare. Taigi, mums skirtas labai sunkus, bet garbingas putininės Rusijos Federacijos „laidotojo“ vaidmuo“, – aiškina ekspertas. O tam, kad tikrai susitvarkytume su šiuo vaidmeniu, mums atidaroma nuolatinė ginkluotės ir technikos tiekimo linija, kurią „iš visų kampų krapštys“ ne tik vyresnieji antiputininės koalicijos partneriai – Jungtinės Amerikos Valstijos ir Didžioji Britanija, bet ir dar keturios dešimtys kitų šalių. Tai jau labai primena Antrojo pasaulinio karo lendlizą, kuriame taip pat dalyvavo dešimtys šalių ir kuris tęsėsi iki visiškos pergalės prieš nacistinę Vokietiją ir Japoniją“.

Ramšteinas, pabrėžia Evgen Dykyj, taps to lendlizo koordinavimo centru, kuriame NATO ekspertai kartu su Ukrainos kariškiais spręs, kokius mūsų kariuomenės poreikius ilgalaikiame kare Ukrainoje galėtų patenkinti sąjungininkai, o taip pat kokios jų ginklų sistemos tam geriausiai tiktų.

„Šiuolaikinės ginkluotės tiekimo istorijoje nuolat kyla nušvietimo žiniasklaidoje problema, – pažymi ekspertas. – Viena vertus, informacija apie tokius pristatymus yra labai reikalinga ukrainiečių kovinės dvasios palaikymui, kad mūsų visuomenė suprastų pergalės perspektyvas ir teisingai suvoktų NATO ir šalių partnerių vaidmenį mūsų gynyboje. Kita vertus, informacija apie teikiamas sistemas padeda Rusijos Federacijai pasiruošti jų panaudojimui, kas sumažina jų kovinio panaudojimo efektą. Rasti tinkamą viešumo ir slaptumo balansą šioje situacijoje nėra lengva, ypač todėl, kad Vakarų šalys yra demokratinės, ir Ukrainos aprūpinimo ar neaprūpinimo tam tikromis ginkluotėmis klausimai dažnai ten svarstomi viešai, pvz. parlamento komitetuose.“

Dėl to, tęsia Evgen Dykyj, atsiranda tam tikra viešai paskelbtų ir slaptų pristatymų „mozaika“. Jo nuomone, britų Brimstone raketų istorija kaip tik iš šios „kolekcijos“. Apie šių raketų (kurios skirtos paleisti iš lėktuvų ir sraigtasparnių) pristatymus jau buvo paskelbta ir tuo pačiu „apšviesta“ nevieša pagalba Ukrainai stiprinant jos oro pajėgų pajėgumus. Ką jau bekalbėti apie tiekimą (ir jau seniai) lėktuvus iš Vidurio Europos šalių (kurių pristatymai po nesėkmingo garsaus anonso buvo ilgam blokuojami), arba pagalbą remontuojant ir atkuriant pažeistus mūsų lėktuvus.

Dauguma šalių jau suprato, kad bet kokia taika su Rusija šiandien tik atidėtų karo pratęsimą vėlesniam laikui.

Politologas, konfliktologas Bohdan Petrenko pažymi, kad susitikimas Ramšteine turi dvi dedamąsias. Pirmoji – praktinė-techninė.

„40 šalių sutiko pagelbėti Ukrainos gynybai. Taigi reikėtų tikėtis ne tik ginklų ir žvalgybos duomenų tiekimo didinimo, bet ir komunikacijų tarp šių šalių augimo. Taip formuojasi pagreitintų susitarimų dėl ginklų tiekimo mechanizmas (pavyzdžiui, greičiau sprendžiami klausimai dėl sovietinės ginkluotės perdavimo mainais į pagamintą NATO)“, – aiškina ekspertas.

Antroji dedamoji yra informacinis fonas. Keturios dešimtys šalių ne tik „išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos agresijos“, bet iš tikrųjų sudarė aljansą Ukrainai paremti.

„Tai bus signalas kitoms šalims aiškiau pasirinkti, kurioje pusėje jos yra – civilizacijos pusėje ar sulaukėjusios Rusijos pusėje. Informacinis signalas siunčiamas ir ukrainiečiams ir rusams”, – pabrėžia Bohdan Petrenko. – Ši informacija stipriai motyvuoja pirmųjų tolesnį pasipriešinimą (nesame vieni). Antruosius demotyvuoja – juk auga ukrainiečių techninės galimybės atsispirti įsibrovėliams, ir atitinkamai didėja mūsų priešų žūties šitame kare tikimybė“.

Apskritai toks susitikimas yra ir signalas, kad karas turėtų baigtis Ukrainos pergale, mano ekspertas. Jo nuomone, dauguma šalių jau suprato, kad bet kokia taika su Rusija šiandien tik atidėtų karo pratęsimą vėlesniam laikui. Pagal comments.ua 2022-04-27 10:50