Paminėtos Marcelės Kubiliūtės 125-osios gimimo metinės

Liepos 28-ąją visuomeninių organizacijų atstovai Naujųjų Rasų kapinėse pagerbė prie6 125 metus gimusios įžymios Lietuvos žvalgės, visuomenės veikėjos  Marcelės Kubiliūtės atminimą.

Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės Vilniaus 1003-osios šaulių kuopos, Lietuvos šaulių sąjungos Vlado Putvinskio-Pūtvio klubo Vilniaus apskrities skyriaus, Lietuvai pagražinti draugijos, Atsargos karininkų sąjungos, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos bičiulių klubo, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos, Viktoro Petkaus labdaros fondo, Žurnalistų sąjungos, Foto žurnalistų atstovai, buvę Seimo nariai ir kt. uždegė žvakes, padėjo gėlių, prisiminė Jos indėlį į Lietuvos valstybės atkūrimą.

Susirinkusieji Naujųjų Rasų kapinėse taip pat pagerbė ir prisiminė už Lietuvą ir Vilnių kritusius karius ir nežinia kur palaidotus gulaguose nukankintus bei čekistų sušaudytus ir nežinia kur pakastus nesutikusius vergauti atėjūnams Tėvynės Lietuvos patriotus, kurių dalis čia kenotafuose įamžinti.

LKKSS narys
dim. mjr. Antanas Burokas

Autoriaus fotoreportažas publikuojamas šios svetainės skiltyje FOTOGALERIJA—> 2023 METAI

2023-07-28 Naujųjų Rasų kapinėse. Antano Buroko nuotr.


Lietuvos žvalgė, aktyvi visuomenės veikėja Marcelė Kubiliūtė

Gimė 1898 m. liepos 28 d. Rokiškio aps. Panemunėlio vls. Tindžiulių k.
1912 m. apsigyveno Vilniuje, lankė lietuvišką dviklasę mokyklą, lietuvių švietimo draugijos „Saulė“ kursus. Baigusi mokyklą, įsidarbino laikraščio „Viltis“ redakcijoje.
1918–1925 m. dirbo Lietuvos žvalgyboje. 1919 m. rugpjūčio mėn. perėmė ir perdavė į Kauną svarbius plataus masto sukilimą Lietuvoje rengusios Lenkų karinės organizacijos (POW) dokumentus. Pagal gautus duomenis, buvo išaiškintas POW štabas, bunkeris su ginklais, suimti kelis šimtai sąmokslininkų.
1925–1940 m. dirbo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos šifruotoja ir archyvo tvarkytoja, pirmąja sekretore. Prasidėjus Vokietijos-SSRS karui, dalyvavo Birželio sukilime, karo metais – antinaciniame pasipriešinime, nuo nacių gelbėjo žydus.
1944 m. rugpjūčio 22 d. M. Kubiliūtė sovietų saugumo buvo suimta ir 5 metams ištremta į Tiumenės sritį. 1949 m. grįžusi iš tremties apsigyveno Tauragėje, o 1956 m. persikėlė į Vilnių. Sovietų saugumas stebėjo M. Kubiliūtę, įtariant ją bendradarbiavimu su Vokietijos, vėliau – su Didžiosios Britanijos žvalgybomis. Persekiojimas nutrauktas tik 1957 m. rugsėjo mėn., kai apie sunkiai susirgusios M. Kubiliūtės ryšius su užsienio valstybių žvalgybomis nebuvo rasta jokių įrodymų.
M. Kubiliūtė mirė 1963 m. birželio 13 d. Palaidota Vilniaus Naujųjų Rasų kapinėse.

Lietuvos Respublikos Prezidento 1928 m. apdovanota 2 rūšies 3 laipsnio Vyties kryžiaus ordinu ir Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 4 laipsnio medaliu, 1930 m. – Vytauto Didžiojo ordino 5-ojo laipsnio medaliu, o 1938 m. – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 3 laipsnio medaliu.
Lietuvos Respublikos Prezidento 2020 m. rugsėjo 18 d. dekretu apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (po mirties).

Minint Marcelės Kubiliūtės 125-ąsias gimimo metines, Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą „Jos rankose buvo Lietuvos likimas“, kurioje eksponuojami Lietuvos ypatingojo archyvo bei Lietuvos centrinio valstybės archyvo saugomi dokumentai ir nuotraukos.

Apsilankykime!

 

Paskelbta Naujienos, Pirmoji banga, VAS nariai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *