Balandžio 12 d., penktadienį, Krašto apsaugos ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje pristatyti planai turėti komendantinius vienetus, prie kurių galėtų prisijungti visi norintys piliečiai. Planuojama, kad taikos metu veiks 27 nuolatiniai komendantūrų štabai, kurie ruoš užnugario personalą.
„Atrodo, kad verčiam naują puslapį mūsų visuotinės gynybos srityje. Komendantų sistema ir iki šiol veikė Lietuvoje, bet ji buvo labiau orientuota į komendantūras karo padėties metu, buvo paskirti komendantai, jie turėjo savo pavaduotojus, vykdavo pratybos, tačiau jautėm, ir Ukrainos pamokos mums diktavo, kad ruoštis reikia anksčiau, ruoštis reikia pradėti jau taikos metu“, – spaudos konferencijoje penktadienį kalbėjo Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Jis pasakojo, kad nuo šiol kiekvienas pilietis, kuris norės prisijungti prie teritorinės savigynos, užnugario, karo komendantūrų sistemos, galės tai padaryti.
Nauja tvarka, anot ministro, leis piliečiams atrasti vietą gynybos planuose, užtikrins daug geresnę sąveiką tarp komendantinių vienetų ir savivaldos, didins pasirengimo kokybę.
Baigdamas spaudos konferenciją, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas prisiminė amžinos atminties Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos pirmininko, Nepriklausomybės atkūrimo akto signataro Sauliaus Pečeliūno kelių paskutiniųjų gyvenimo metų iniciatyvias pastangas bei Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus ir Lietuvos Ginklų Savininkų Asociacijos indėlio reikšmę Karo komendantūrų bei teritorinės savigynos sistemos koncepcijos kūrimo procese:
„Mano gyvenime šita idėja įtraukti ir kovinius asmenis ir plačiąją visuomenę atėjo dar praeitoje kadencijoje iš Nepriklausomybės akto signataro amžinos atminties Sauliaus Pečeliūno. Pradžioje mes gal iki galo jo ir nesupratom. Pradžioje jis buvo toks vienišas su gerbiamais kariuomenės kūrėjais, atėjusiais čia. Tokie vieniši kariai ateidavo ir eidavo per truputėlį uždarytas duris. Ir, žinote, dabar norėdamas atiduoti jam pagarbą norėčiau pasakyti ačiū už tai, ką jis darė, ačiū jums, gerbiamieji vyrai, kad jūs buvote kartu su juo. Ir man atrodo, kad tai, ką mes čia šiandien pristatėme yra ir didelis gerbiamojo Nepriklausomybės akto signataro Sauliaus Pečeliūno nuopelnas, ir jūsų nuopelnas. Aš esu labai dėkingas. Mes pagalvosim, kaip šiame kontekste gerbiamo Nepriklausomybės akto signataro atminimą įamžinti. Dėkoju, kad buvote tuos metus ir nenurimote su mumis. Man atrodo, mes judame gera kryptimi.“
Spaudos konferencijoje Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pasakojo, kad komendantiniam vienetui yra numatytos tokios funkcijos: kova su diversinėmis grupėmis, objektų ir infrastruktūros apsauga, kontrolės postų įrengimas ir evakuacijos procesų užtikrinimas, jeigu reikės – pagalba sąjungininkams.
„Tai yra tie procesai, kurie padeda kariuomenei, nuima nuo jos dalį naštos. Čia yra galimybė visuomenei, labiausiai visuomenės pasirengusiai daliai padėti kariuomenei“.
Planuojama, kad karo komendantūros karys bus aprūpinamas automatiniu šautuvu, šarvine liemene su taktiniu diržu, dujokauke su dėklu, pirmos pagalbos rinkiniu, balistiniu šalmu ir keturiais dėtuvių dėklais.
„Mes dabar vystome modernaus kario projektą kariuomenėje, judame į priekį. Tikiuosi, dar šiais metais pajudėti dar labiau. Tada kartu kelsimės į aktyvųjį rezervą, į jo ekipavimą, ginklavimą, po to kelsimės į parengtąjį rezervą, kuris sudarys dalį komendantūrų“, – kalbėdamas apie karių aprūpinimą pažymėjo L.Kasčiūnas.
Visos komendantinių vienetų kūrimo taikos metu procesus lydės teisės aktų pakeitimai, kuriuos tikimasi patvirtinti iki liepos 1 dienos.
Pakeitimai bus susiję su galimybėmis į komendantines pratybas kviesti parengtąjį rezervą ir neparengtąjį rezervą – patriotiškus, pilietiškus asmenis.
Šiuo metu Seime yra svarstomos Karo padėties įstatymo pataisos, reglamentuojančios karo komendantūrų veiklą.
Apie poreikį turėti komendantinius vienetus taikos metu kalbėjo ir kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
„Reikia tampresnio ir glaudesnio ryšio tarp ginkluotųjų pajėgų, kariuomenės ir kitų visų visuomenės dalių, nes yra visuomenės dalis, kuri ypatingai yra nusiteikusi, ryžtingai nusiteikusi, ir ne vien patriotizmo vedama, bet norėdama pritaikyti savo kompetencijas, gebėjimus, kad galėtų maksimaliai prisidėti prie valstybės gynybos“.
Sprendimas turėti komendantinius vienetus taikos metu, kaip įvardijo V. Rupšys, dabar yra stumiamas smarkiai į priekį, nors, anot jo, jį dar reikės patikrinti laike.
„Bet matosi, kad pats principas, kad mes turime ruoštis karui […] ir taikos metu turėti priemones ir struktūras, kur būtų lengviausias metas pereiti į karo meto režimą, į karo metu karines struktūras, tai komendantūros būtų viena iš sudedamųjų dalių“.
Kariuomenės vadas pasakojo, kad bus steigiamos 6 apygardų komendantūros didžiuosiuose šalies miestuose, įskaitant sostinę, ir 21 atskiruose rajonuose.
„Tai čia toks pirmutinis etapas, paskui žiūrėsime, ar reiks plėsti, ar reorganizuoti kažkaip, bet faktas yra, kad mes turėtumėm turėti komendantinės tarnybos atstovus praktiškai kiekvienoje savivaldybėje, kad užtikrintume sąveiką su savivalda, su rajonų, miestų administracija, su ten veikiančiomis vyriausybinėmis, nevyriausybinėmis, visuomeninėmis organizacijomis, kad galėtumėm žinoti jų galimybes, jų poreikį ir kuo greičiau, ir trumpiausiu laiku, esant teisinio režimo pakitimams, integruoti ginkluotąsias pajėgas“.
Kalbėdamas apie komendantinių karių funkcijas, V. Rupšys paminėjo dar kelias – mobilizacinių užduočių vykdymas, komendanto valandos, įvedus karo padėtį, užtikrinimas.
Jis nupasakojo, kaip bus suformuoti komendantiniai vienetai taikos metu.
„Pati komendantūra susidarys iš dabar esančio karo prievolės centro visoje apimtyje, papildomai bus steigiamos, arba skiriamos funkcijos, grynai komendantinės, tai reiškia tai pareikalaus ne tiek daug resursų, jei komendantūras steigtumėm nuo nulio. Tai bus papildomai reikalingi etatai, kad vykdytumėm kompleksines pratybas, karinį rengimą.
Bet čia mes irgi matome pakankamai racionalų sprendimą, kad tai įgyvendinsime per dabar jau esančią struktūrą, tai yra per savanorių pajėgas.
Praktiškai yra sprendimas šešias savanorių kuopas per šešias rinktines skirti karo komendantūromis, reiškia, jie ruošis vykdyti karo komendantūrų vienetų funkcijas, toliau – sąveikausim ir taikos metu dirbsim su Šaulių sąjunga, o Šaulių sąjungos komendantiniai būriai bus integrali komendantūrų dalis įvedus karo padėtį, bet taikos metu treniruosis kartu. Individualų rengimą vykdys šauliai, kolektyvinį – per komendantūras“, – dėstė V. Rupšys.
Lietuvos piliečiai, išreiškę norą dalyvauti Lietuvos ginkluotoje gynyboje, arba organizacijos, anot jo, bus registruojamos, bus žiūrima, kiek jų įsitraukimas reikalauja resursų.
„Tą kaupiame, čia priklauso ir nuo skiriamų resursų, asignavimų krašto apsaugai ir kariuomenei, bet praktiškai tam pagrindus jau šiandieną turim“, – akcentavo kariuomenės vadas ir taip pat kalbėjo, kad infrastruktūra pradiniam etapui taip pat yra apsirūpinta.
Planuojama, kad pilną operacinį pajėgumą komendantūros turėtų pasiekti 2025 metais.
Anot kariuomenės vado, į komendantūrų struktūrą ketinama įtraukti apie 10,6 tūkst. parengtojo rezervo karių.
„Komendantūrų struktūroje numatome 10,6 tūkst. parengtojo rezervo karius. Parengtojo rezervo kariui bus prievolė ateiti ir tarnauti. Jis vykdys savo konstitucinę prievolę“, – kalbėjo V. Rupšys.
Numatyta, kad šioje struktūroje taip pat bus apie 800 krašto apsaugos savanorių pajėgų, komendantūras papildys 2,5 tūkst. šaulių.
Krašto apsaugos ministras vylėsi, kad prie struktūros savanoriškai prisijungs bent keli tūkstančiai Lietuvos piliečių. Pasak L. Kasčiūno, ateinančius kelis mėnesius vyks komendantūrų agitacinė kampanija. Jis tikisi, kad bent keli tūkstančiai Lietuvos patriotų įsitrauks su ginklu ar be ginklo.
Palaikymą idėjai turėti komendantinius vienetus taikos metu išreiškė Vilniaus savivaldybės meras Valdas Benkunskas.
„Valstybės gynyba, aišku, yra pirmiausia kariuomenės reikalas, bet ne tik. Matydami žmonių norą prisidėti savo kompetencijomis, savo jėgomis prie krašto gynybos, labai palaikome komendantūrų aktyvavimo klausimą, kuris iš esmės padės spręsti kelias kryptis. Pirmiausia, – įtraukti tą aktyvią visuomenės dalį, kuri iš tikrųjų dabar stovi dažnai prie valstybės institucijų durų ir sako, kuo mes galim padėti, panaudokit mus – ar tai būtų medžiotojai, ar medikai, ar vairuotojai, kurių karo padėties atveju kompetencijos būtų reikalingos. Tai komendantūrų įvedimas pradės struktūruotai, pirmiausia, surinkti informaciją, žinoti mūsų pajėgumus ir tuos žmones panaudoti“, –kalbėjo meras.
Jis atkreipė dėmesį, kad Vilnius geopolitine ir grėsmių prasme yra ypatingoje lokacijoje, ir pažymėjo, kad šiuo metu ruošiamas miesto gynybos politikos planas, kuriame esą liečiamos visos aktualios temos nuo priedangų ir slėptuvių klausimo, evakuacijos kelių iki dronų, visuomenės įtraukimo.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Pocius vertino, kad naujai steigiama sistema padės Lietuvos žmonėms pasiruošti pasipriešinimui.
„Reikia pripažinti tą faktą, kad mūsų visuomenė ginkluotam pasipriešinimui ir neginkluotam pasipriešinimui nebuvo paruošta ir nėra dar paruošta pakankamai, tai todėl ši iniciatyva, šiek tiek gaila, kad užtruko dvejus metus, bet dabar noriu pasidžiaugti, kad šiandien jau apie tai kalbame viešai ir yra priimami tam tikri sprendimai“, – teigė A. Pocius ir reiškė viltį, kad visuomenė su valia priešintis ateis į pagalbą kariuomenei ir sąjungininkams, ir tai bus atgrasymo faktorius galimam priešui.
Šaulių sąjungos vadas Linas Idzelis kzlbėjo, kad jau dabar komendantinių šaulių regioniniu pagrindu yra beveik 2 tūkst., planuojama, kad iki metų pabaigos jų bus 2,5 tūkst.
„Tai yra vietiniai žmonės, jie žino kiekvienos savivaldybės pajėgumus, nes kiekviena savivaldybė yra labai skirtinga, ir tai padės integruoti patį komendantą ir visus kitus, kurie jungsis prie komendantūros“, – kalbėjo LŠS vadas.
Jis pasakojo, kad komendantiniai šauliai dalyvauja pratybose, yra aprūpinami ginkluote.
Kaip skelbta, komendantūroms pavaldžius vienetus galės sudaryti anksčiau kariuomenėje atitarnavę kariai, kurių Lietuvoje yra apie 80 tūkst., bei komendantiniai šauliai, o taip pat prie komendantūrų galės prisijungti ir visi kiti piliečiai nuo 18 metų, norintys prisidėti prie krašto gynybos.
Registracija, kurios metus bus skatinama prisijungti prie komendantinių rezervų, prasidės gegužės 1 dieną ir vyks iki rugpjūčio 31 dienos.
Prie karinių komendantūrų prisijungusių gyventojų karinis parengimas turėtų prasidėti spalio 1 dieną.