Balandžio 14-os vakarą LK Vilniaus įgulos karininkų ramovėje įvyko žurnalistės, radijo ir televizijos laidų vedėjos Živilės Kropaitės-Basiulės knygos „#fainiausiapasaulymočiutė: anūkė klausia apie karus ir sąžinę“ pristatymas.
Renginį vedė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris viršila Ernestas Kuckailis. Dėkojame jam už mūsų tinklalapiui atsakytus porą klausimų: Kaip ta knyga Tave „užkabino“, kad net prisidėjai organizuojant jos pristatymą Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje? Pirmiausia „užkabino“ pamatytas reportažas per televiziją, pagalvojau, kad štai – kažkas naujo partizaninio karo pasakojime. Knygą įsigijau Vilniaus knygų mugėje, susipažinau su autore. Nedelsdamas ją perskaičiau. Labai patiko tekstas, kuris užrašytas dialogų tarp močiutės ir anūkės forma, o kai kurie dialogai netgi užrašyti tarmiškai. Be to, pats pasakojimas yra labai dinamiškas emociškai – čia vienur skaitai apie istoriją, nuo kurios plaukai šiaušiasi ir šiurpsta oda, o jau kitur šypsaisi skaitydamas kokį močiutės pašmaikštavimą. Knyga susiskaitė labai lengvai ir greitai, be to, praplėtė akiratį, netgi priminė mano šeimos istoriją. Ar nerekomenduotum Lietuvos kariuomenės kūrėjams savanoriams tą knygą, ypač šiomis dienomis, dovanoti savo vaikams ir anūkams? Manau, kad kiekvienas, kuriam brangi mūsų šalis, mūsų tėvynė, turi perskaityti ir šią knygą, net jeigu prieš tai jau perskaitė visas žinomiausias knygas apie partizaninį karą. Ši knyga tiesiog kitokia, įtraukianti. Ir ne apie ginkluotus partizanus, kaip dažniausiai rašoma, bet apie kuklią merginą, kuri nuoširdžiai talkininkavo partizanams. Puikus jauno žmogaus pilietiškumo pavyzdys. Toks pavyzdys, kuris įkvėptų kiekvieną šių dienų gimnazistą, septyniolikmetį, kuriam dar visas gyvenimas prieš akis, mylėti artimą, tėvynę, ginti ir saugoti laisvę. Ne tik asmeninę, bet mūsų visų laisvę.Pristatytoje knygoje užfiksuoti autorės močiutės partizanų ryšininkės, politinės kalinės ir tremtinės Onos Butrimaitės-Laurinienė istorijos liudijimai. „Tai nėra knyga vien apie mano Močiutę. Tai knyga apie kraupią XX amžiaus vidurio Lietuvos istoriją, kuri – ypač šiomis dienomis – svajojame, kad niekaip neatsikartotų. Ją pasakoju per vieną paprastą kaimo mergaitę, jos likimas panašus į kitų, uoliai dirbusių, mylėjusių savo šalį ir tapusių labiausiai nukentėjusiais tos istorijos liudytojais. Dabar laikai tokie, kai Lietuvos kariuomenės atstovai visai ne juokais klausia savo mylimųjų, ar šios (šie) sutiktų išmokti naudotis ginklu, o tokį klausimą išgirdusiems tiems mylimiesiems ne juokais sudreba rankos, tad knygos pasakojimas yra, deja, itin aktualus“, – pristatydama knygą kalbėjo Živilė Kropaitė. Viešame renginyje Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje žurnalistė Živilė Kropaitė ne tik dalijosi istoriniais liudijimais, bet ir kartu su kolege Aistė Plaipaite atliko partizanų dainą, kviesdamos šiuo įtemptu metu įsiklausyti į savo prosenelių, senelių, tėvų pasakojimus apie karą, ir, jei tai dar nepadaryta, būtinai juos užfiksuoti. „Nuo pat Rusijos karo Ukrainoje pradžios mane stebino Močiutės tvirtumas, atsparumas, ramybė. Ji elgės lyg būtų gavusi tiesiogines instrukcijas iš kariuomenės ir psichologų, sakė mums, kad būtume ramūs, dirbtume savo darbus ir remtume Ukrainą“, – dalijosi laidų vedėja Živilė Kropaitė-Basiulė. Anot knygą pristatančios žurnalistės Živilės Kropaitės-Basiulės, jos 93-ejų Močiutė šiandien vis pabrėžia ir tai, kad rusų armijos žiaurumas Ukrainoje jos nenustebino. „Jei knygą rašyčiau dabar, nebegludinčiau bei po politkorektiškumo šydu nebeslėpčiau tų vietų, kur Močiutė apibendrintai kalba apie Rusiją kaip šalį ar kaip tautą. Šitas karas patvirtino, kad baisumai, kuriuos mūsų seneliai patyrė dvidešimtojo amžiaus viduryje, nebuvo „vieno diktatoriaus darbas“. Istorija kraupiai kartojasi, mūsų močiutės ir seneliai buvo ir yra teisūs, kvietę niekada nepasitikėti Rusija“, – tikino ji. Živilės Kropaitės-Basiulės močiutė Ona Butrimaitė-Laurinienė bausmę už antisovietinį priešinimąsi ir ryšius su partizanais atliko Taišete, Irkutsko srityje, vėliau ištremta į Krasnojarsko kraštą. Renginį dainomis papuošusios Aistės Plaipaitės senelis Pranas Plaipa nuteistas už antitarybinių atsišaukimų rašymą bei platinimą ir išvežtas kalėti į Intą. pagal Žmonės.lt