š. m. vasario 23 d. (šeštadienį) 11:00 LK Kauno įgulos karininkų ramovėje (A.Mickevičiaus g. 19, Kaunas). Registracijos pradžia 10:00
Susirinkimo darbotvarkė:
- LKKSS naujo įstatų projekto tvirtinimas;
- LKKSS apskričių skyrių pasisakymai;
- Finansinė LKKSS ataskaita (LKKSS Revizijos komisijos pirmininkas);
- LKKSS Etikos komisijos pirmininko pasisakymas;
- LKKSS Valdybos pasitikėjimas / perrinkimas;
- Bendras LKKSS Valdybos 2019 m. veiklos planas.
Žemiau pateikiame :
- 2018-12-16 neįvykusiame LKKSS visuotiniame susirinkime – pasitarime detaliai aptartų LKKSS įstatų pakeitimo projektą,
- Lietuvos kariuomenės kūrėjo statuso pripažinimo teisinių pagrindų ir procesų Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungoje raidos apžvalgą,
- Reikalavimo dėl Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalio statuso projektą.
LIETUVOS KARIUOMENĖS KŪRĖJŲ SAVANORIŲ SĄJUNGOS ĮSTATŲ, PRIIMTŲ PAKARTOTINIAME VISUOTINIAME SUSIRINKIME 2011 M. GEGUŽĖS 21 D., PAKEITIMŲ PROJEKTO LYGINAMASIS VARIANTAS
(įstatų pakeitimo darbo grupės koreguotas 2018-12-07 ir 2019-02-10)
LIETUVOS KARIUOMENĖS KŪRĖJŲ SAVANORIŲ SĄJUNGOS ĮSTATAI
1. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga (toliau tekste – Sąjunga) yra savanoriška asociacija, vienijanti visų laikų Lietuvos kariuomenės kūrėjus savanorius ir tęsianti 1927 m. įkurtos Sąjungos tikslus, uždavinius ir tradicijas.
2. Sąjunga veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos asociacijų bei kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir savo veiklą grindžia Sąjungos įstatais. Sąjunga gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jos veiklos tikslams, nustatytiems Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme ir Sąjungos įstatuose.
3. Sąjungos teisinė forma – asociacija.
4. Sąjunga yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, turintis bent vieną sąskaitą kredito įstaigoje.
5. Sąjunga veikia Lietuvos Respublikos teritorijoje. Sąjunga formuojama pagal Lietuvos Respublikos teritorinį – administracinį padalinimą apskritimis, kurių skyriai sudaro Sąjungą. Sąjungos pagrindinis vienetas yra teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas Sąjungos skyrius (toliau tekste – Sąjungos skyrius). Sąjungos skyrius yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, turintis antspaudą su savo pavadinimu, įstatus, vėliavą ir bent vieną sąskaitą kredito įstaigoje. Sąjungoje gali veikti ir skyriai (padaliniai) filialai, neturintys juridinio asmens statuso.
6. Sąjungos skyriai veikia savarankiškai.
67. Sąjunga gali naudoti sutrumpintą pavadinimą – LKKSS. Sąjunga įsteigta neribotam laikui.
78. Sąjungos finansiniai metai yra kalendoriniai metai.
89. Sąjunga turi savo vėliavą, antspaudą ir ženklą.
910. Sąjungos buveinė keičiama Sąjungos valdybos (toliau tekste – Valdyba) sprendimu.
2. SĄJUNGOS VEIKLOS TIKSLAI
1. Sąjungos veiklos tikslai:
1.1. saugoti ir ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę;
1.2. ugdyti tautinę savimonę, visuomenės pagarbą Lietuvos kariuomenei, saugoti jos istorinę atmintį;
1.3. rūpintis Sąjungos narių ir jų šeimų socialinėmis garantijomis bei ginti jų teises;
1.4. rūpintis žuvusių karių, savanorių, buvusių partizanų ir kitų Lietuvos nepriklausomybės gynėjų atminimo įamžinimu;
1.5. remti ir stiprinti Lietuvos kariuomenę, propaguoti Lietuvos kariuomenę visuomenėje;
1.6. propaguoti Lietuvos kariuomenę visuomenėje vykdant vykdyti edukacinę veiklą suaugusiems ir vaikams;
1.7. organizuoti įvairius renginius, paskaitas, konferencijas ir dalyvauti projektuose ir renginiuose, susijusiuose su Sąjungos veiklos tikslais;
1.8. skleisti informaciją apie savo veiklą, propaguoti Sąjungos tikslus ir uždavinius;
1.9. teikti siūlymus rengti ir tobulinti valstybės gynybą ir karo tarnybą bei karių pareigas ir teises reglamentuojančius įstatymus bei kitus teisės aktus;
1.10. rinkti medžiagą apie Lietuvos kariuomenės praeitį ir dabartį, pasižymėjusius karius, kovotojus už Lietuvos nepriklausomybę;
1.11. palaikyti ryšius bendradarbiauti su tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariais, visuomeninėmis organizacijomis, remiančiomis Lietuvos kariuomenę;
1.12. gauti lėšų ar kitokio turto iš kitų visuomeninių organizacijų, fondų, labdaros ar paramos organizacijų, taip pat iš kitų fizinių ir juridinių asmenų;
1.13. gauti lėšų iš valstybės valdžios ir valdymo institucijų, savivaldybių konkrečioms konkretiems Sąjungos projektams ir/ar programoms vykdyti;
1.14. būti kitų juridinių asmenų steigėja ir/ar dalyve kitų juridinių asmenų, tarptautinių organizacijų steigime, jungtis su kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis į asociacijas, kitų formų susivienijimus;
1.15. teikti Sąjungos narius valstybiniams ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos apdovanojimams;
16. steigti Sąjungos apdovanojimus ir pasižymėjimo ženklus;
1.17. vykdyti kitą veiklą, atitinkančią Sąjungos tikslus ir uždavinius.
2. Siekdama savo tikslų Sąjunga bendradarbiauja su kitomis asociacijomis, įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis ir fiziniais asmenimis.
3. SĄJUNGOS NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS
1. Sąjungą sudaro tikrieji nariai, garbės nariai ir rėmėjai, sulaukę 18 metų, veiksnūs fiziniai asmenys.
2. Sąjungos tikraisiais nariais (toliau tekste – tikrasis narys) gali būti:
2.1. asmenys, tapę Sąjungos nariais iki šių įstatų įsigaliojimo dienos;
2.2. asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos Pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kario savanorio statusas: 1941 m. birželio sukilimo dalyviai, Vietinės rinktinės nariai, pokario partizanai ir kt.;
2.3. asmenys, saugoję įvairius valstybinius objektus, kūrę Krašto apsaugos struktūras, tarnavę Krašto apsaugos departamente, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje, Savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje, Lietuvos šaulių sąjungoje, pasienyje, prisiekę Lietuvos Respublikai iki 1991 m. rugpjūčio 21 d. buvę Krašto apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir prie jo įsteigtų įstaigų (tarnybų) darbuotojai, Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos kariai savanoriai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Apsaugos skyriaus darbuotojai, priimti į tarnybą iki 1991 m. rugpjūčio 21 (23?) d. ir prisiekę Lietuvos valstybei;
Alternatyva:
2.3. buvę Krašto apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir prie jo įsteigtų įstaigų (tarnybų) darbuotojai, Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos kariai savanoriai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Apsaugos skyriaus darbuotojai, priimti į tarnybą ir prisiekę Lietuvos valstybei iki 1991 m. rugpjūčio 21 (23?) d. ;
2.4. Lietuvos Šaulių sąjungos nariai, priimti į šią sąjungą iki 1991 m. rugpjūčio 21 (23) d. ir pasižymėję 1991 m. sausio – rugpjūčio įvykių metu.
3. Sąjungos garbės nariais (toliau tekste – garbės nariai) gali būti ypatingai nusipelnę Lietuvos Respublikai asmenys, ginkluoto ir/ar neginkluoto pasipriešinimo Lietuvos okupacijai dalyviai.
4. Sąjungos rėmėjais gali būti asmenys, dalyvaujantys Sąjungos veikloje ir remiantys Sąjungos tikslus.
5. Tikrieji nariai ir rėmėjai moka stojamąjį mokestį ir metinį nario mokestį, kurių dydį nustato Sąjungos visuotinis narių susirinkimas. Garbės nariai nemoka stojamojo ir metinio. nario mokesčio. Stojamųjų įnašų Stojamojo mokesčio irnarių mokesčių nario metinio mokesčio mokėjimo tvarką nustato Sąjungos Valdyba atskiru sprendimu skyrių valdybos.
6. Socialiai remtiną tikrąjį narį Sąjungos skyriaus, kuriam priklauso šis narys, valdyba gali atleisti nuo metinio nario mokesčio. Sąjungos skyriaus valdyba negali atleisti nuo metinio nario mokesčio kalendoriniais metais daugiau negu vieną trečdalį skyriaus tikrųjų narių.
76. Tikrieji nariai turi teisę:
76.1. dalyvauti ir balsuoti Sąjungos visuotiniame narių susirinkime;
76.2. rinkti ir būti išrinktais į Sąjungos valdymo organus, išskyrus buvusius komunistų partijos narius;
76.3. dalyvauti Sąjungos veikloje ir gauti visą Sąjungos turimą informaciją apie jos veiklą;
76.4. gauti tikrojo nario pažymėjimą, ir įsigyti Sąjungos ženklą ir kitą LKKSS nario atributiką;
76.5 siūlyti kandidatus į Sąjungos valdymo organus;
76.6 gauti likviduojamos Sąjungos turto dalį, kuri negali viršyti stojamojo nario įnašo ar metinio nario mokesčio dydžio.
87. Sąjungos steigėjai turi visas tikrųjų narių teises.
98. Kiekvienas narys privalo:
98.1. laikytis Sąjungos įstatų ir vykdyti Sąjungos visuotinio susirinkimo (toliau – visuotinis susirinkimas), Sąjungos valdybos nutarimus (sprendimus);
98.2. laiku mokėti nario mokestį, išskyrus garbės narius.
109. Sąjungos garbės nariai ir rėmėjai turi teisę:
109.1. dalyvauti ir pasisakyti Sąjungos visuotiniame narių susirinkime;
109.2 turėti patariamąjį balsą renkant tikruosius narius į Sąjungos valdymo organus;
109.3. dalyvauti Sąjungos veikloje ir gauti visą Sąjungos turimą informaciją apie jos veiklą;
109.4. turi teisę gauti garbės nario ar rėmėjo pažymėjimą, ir įsigyti Sąjungos ar Sąjungos rėmėjo ženklą ir kitą LKKSS nario atributiką.
10. Sąjungos skyriaus valdybos sprendimu tikrajam nariui, kuris dėl sveikatos būklės negali aktyviai dalyvauti Sąjungos veikloje arba dėl sunkios materialinės padėties negali mokėti nario mokesčio, jam pageidaujant, gali būti suteiktas pasyviojo nario statusas. Tokiu atveju pasyvusis narys išsaugo visas tikrojo nario teises ir pareigas, tačiau pasyvusis narys atleidžiamas nuo pareigos mokėti metinį nario mokestį.
Sąjungos skyriaus valdyba negali suteikti pasyviojo nario statuso daugiau negu vienam trečdaliui skyriaus tikrųjų narių.
4. NAUJŲ NARIŲ PRIĖMIMO, NARIŲ IŠSTOJIMO IR PAŠALINIMO IŠ SĄJUNGOS TVARKA BEI SĄLYGOS
1. Asmuo, norintis tapti Sąjungos nariu, užpildo Sąjungos skyriui adresuotą prašymą – anketą, jame nurodant norimą narystės statusą (tikrasis narys, rėmėjas ar garbės narys). Sąjungos skyrius priima sprendimą dėl nario priėmimo į Sąjungą per 60 dienų, nuo prašymo gavimo.
2. Sąjungos nariu tampama Sąjungos skyriui sumokėjus nustatytą stojamąjį ir metinį nario mokestį už einamuosius metus.
3. Narys, norintis išstoti iš Sąjungos, teikia rašytinį prašymą Sąjungos skyriui, kuris per 60 dienų priima sprendimą išbraukti asmenį iš narių sąrašų.
Narys, pageidaujantis priklausyti kitam Sąjungos skyriui, teikia rašytinį prašymą tam Sąjungos skyriui, kuriam nori priklausyti ir to Sąjungos skyriaus valdyba per 60 dienų priima sprendimą dėl nario priėmimo.
4. Į Sąjungą nepriimama, jeigu pretenduojantis būti Sąjungos nariu:
4.1. pateikė melagingus duomenis;
4.2. jau kartą buvo Sąjungos nariu ir buvo pašalintas iš Sąjungos valdymo organų Sąjungos skyriaus valdybossprendimu dėl elgesio, kenkusio Sąjungos garbei, Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimo bei elgesio, nederančio visuotinai priimtoms moralės bei etikos normoms;
4.3. būdamas nariu pažeidinėja įstatymus, Sąjungos įstatus, Sąjungos valdymo organų sprendimus;
4.43. dirbo SSRS represinėse struktūrose – KGB ir GRU ar bendradarbiavo su jomis.
5. Narystė sąjungoje nutrūksta Sąjungos skyriaus valdybos ar Sąjungos valdybos sprendimu:
5.l. išaiškėjus bendradarbiavimo faktui su buvusios SSRS represinėmis struktūromis – (KGB, ir GRU) ar dabartinėmis kaimyninių, ne NATO ir ES, valstybių žvalgybinėmis struktūromis;
5.2. jei Sąjungos tikrojo nario, garbės nario ar rėmėjo elgesys kenkia Sąjungos garbei, daro materialinę žalą Sąjungai, nesiderina su visuotinai priimtomis moralės bei etikos normomis, šiurkščiai pažeidžia Sąjungos įstatus ar/ir Lietuvos Respublikos įstatymus;
5.3. narys miršta;
5.4. nario prašymu;
5.5. tikrajam nariui ar rėmėjui dvejus metus iš eilės nesumokėjus nario mokesčio.
6. Tikrųjų narių ir rėmėjų, per vienerius kalendorinius metus nesumokėjusių nario mokesčio, narystė Sąjungoje sustabdoma Sąjungos skyriaus sprendimu, kol mokestis bus sumokėtas. Narys, kurio narystė sustabdyta, neturi balso teisės Sąjungos skyriaus ir Sąjungos visuotiniame narių susirinkime.
7. Sprendimus dėl Sąjungos narių narystės nutraukimo priima Sąjungos skyriaus valdyba, 2/3 posėdyje dalyvavusių valdybos narių balsų dauguma. Pasiūlymą pašalinti Sąjungos narį Sąjungos skyriaus valdybai gali pateikti Sąjungos valdyba.
8. Sąjungos skyriaus valdybos sprendimai dėl Sąjungos narių narystės nutraukimo gali būti apskųsti Sąjungos valdybai ar Sąjungos Etikos komisijai.
9. Išstojęs arba pašalintas iš Sąjungos narys atlygina skolas, grąžina turėtą sąjungos turtą – Sąjungos pažymėjimą ir ženklą. Negrąžinus ženklo ir pažymėjimo, informacija apie nario pašalinimą skelbiama vietinėje spaudoje.
10. Stojamieji Stojamasis ir metiniai nario įnašai ir mokesčiai ar kitaip Sąjungos nuosavybėn perduotos lėšos ir turtas negrąžinami.
11. Narys, kurio narystė Sąjungoje nutrūko dėl šio straipsnio 5.5 punkte nurodytos priežasties, gali teikti rašytinį prašymą tam Sąjungos skyriui, kuriam pageidauja priklausyti, pažadėdamas likviduoti nario mokesčio skolas pagal Sąjungos skyriaus valdybos nustatytą tvarką ir šio Sąjungos skyriaus valdyba per 60 dienų priima sprendimą dėl narystės atstatymo Sąjungoje.
5. SĄJUNGOS VALDYMO ORGANAI
1. Sąjungos organai yra: visuotinis Sąjungos narių susirinkimas (toliau tekste – Susirinkimas) ir kolegialus valdymo organas – Sąjungos valdyba.
2. Sąjungoje sudaromi kiti organai: Revizijos komisija ir Etikos komisija.
6. VISUOTINIO SĄJUNGOS NARIŲ SUSIRINKIMO KOMPETENCIJA, SUSIRINKIMO SUŠAUKIMO IR SPRENDIMŲ PRIĖMIMO TVARKA
1. Susirinkimas yra aukščiausias Sąjungos valdymo organas. Susirinkimas vykdo šias funkcijas:
1.1. priima ir keičia Sąjungos įstatus;
1.2. numato Sąjungos veiklos kryptis;
1.3. tvirtina Sąjungos valdybos ataskaitą, ir išklauso Revizijos komisijos ir Etikos komisijos ataskaitas;
1.4. nustato Sąjungos valdybos ir Revizijos komisijos narių skaičių;
1.54. priima sprendimą dėl Sąjungos pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo;
1.65. renka Sąjungos valdybą, Revizijos komisiją ir Etikos komisiją;
1.76. tvirtina Sąjungos valdybos, Revizijos komisijos ir Etikos komisijos nuostatus;
1.87. steigia Sąjungos skyrius. Sąjungos skyrių pirmininkai įtraukiami į Sąjungos valdybos sudėtį, netaikant šio straipsnio 1.6. punkte nustatytos tvarkos;
1.98. tvirtina Sąjungos metinę finansinę atskaitomybę;
1.109. nustato Sąjungos narių stojamųjų įnašų stojamojo mokesčio dydį, Sąjungos tikrojo nario ir nario rėmėjo metinio mokesčio narių mokesčių dydį, jų mokėjimo tvarką;
1.1110. priima sprendimą dėl kitų juridinių asmenų steigimo ir/ar tarptautinių organizacijų steigimo, dėl tapimo kitų juridinių asmenų dalyviu ir / ar dėl jungimosi su kitais juridiniais asmenimis į asociacijas, kitų formų susivienijimus;
1.1211. priima kitus sprendimus, nustatytus Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme.
2. Sąjungos valdyba turi teisę šaukti eilinį ir neeilinį Susirinkimą.
3. Eilinį Susirinkimą Sąjungos valdyba privalo sušaukti ne rečiau kaip kartą per trejus metus, ne vėliau kaip 60 dienų po finansinių metų pabaigos.
4. Neeilinį Susirinkimą Sąjungos valdyba privalo sušaukti Sąjungos valdybai ar Revizijos komisijai nutarus 1/2 balsų dauguma arba reikalaujant vienam trečdaliui Sąjungos tikrųjų narių.
5. Sąjungos nariai apie šaukiamą visuotinį narių susirinkimą informuojami ne vėliau kaip prieš dvi savaites rašytiniu pranešimu arba ne vėliau kaip prieš dvi savaites apie įvyksiantį visuotinį susirinkimą Sąjungos valdyba privalo paskelbti dienraštyje „Lietuvos žinios“.
6. Susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jei jis nebuvo sušauktas šių įstatų nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi Sąjungos narys ar valdymo organas.
7. Susirinkimas teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau nei 1/2 Sąjungos tikrųjų narių.
Susirinkimo kvorumas skaičiuojamas nuo sumos, kuri gaunama, iš visų Sąjungos tikrųjų narių skaičiaus atėmus Sąjungos skyriuose esančių pasyviųjų narių bei tikrųjų narių, kurių narystė sustabdyta, skaičių ir pridėjus į susirinkimą atvykusius pasyviuosius narius.
Susirinkimo sprendimai priimami paprasta balsų dauguma.
8. Jeigu Susirinkime nėra kvorumo, šių įstatų nustatyta tvarka per 60 dienų turi būti šaukiamas pakartotinis Susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus neįvykusio Susirinkimo darbotvarkės klausimais, nesvarbu, kiek susirinkime dalyvavo tikrųjų narių.
9. Visi sprendimai Susirinkime priimami paprasta tikrųjų narių balsų dauguma, išskyrus Sąjungos įstatų priėmimą, papildymą ir pakeitimą, įstojimą į kitas Lietuvos ar tarptautines organizacijas, kurie sprendžiami ne mažiau kaip 2/3 Susirinkime dalyvaujančių tikrųjų narių balsų dauguma, bei Sąjungos reorganizavimą ar likvidavimą, kurie sprendžiami balsavus ne mažiau kaip 2/3 Susirinkime dalyvaujančių tikrųjų narių balsų dauguma. Garbės nariai ir rėmėjai balso teisės neturi. Vienas tikrasis narys turi vieną balsą. Balso teisės neturi tikrieji nariai, kurių narystė sustabdyta.
10. Sąjungos valdyba, Revizijos komisija ir Etikos komisija renkami slaptu balsavimu trejiems metams ir vykdo savo veiklą iki artimiausio kito visuotinio Sąjungos narių susirinkimo.
7. SĄJUNGOS VALDYBA
1. Sąjungos valdyba yra kolegialus valdymo organas.
2. Sąjungos valdybą sudaro skyrių pirmininkai ir po 1 atstovą nuo 50-ties skyriaus tikrųjų narių. Skyrių atstovai į Sąjungos valdybą išrenkami skyriaus visuotiniame susirinkime.
3. Sąjungos valdybos valdymo organai yra: valdybos pirmininkas, valdybos vicepirmininkas pirmininko pavaduotojas, valdybos sekretorius, valdybos iždininkas ir valdybos nariai.
4. Sąjungos valdybos pirmininkas Sąjungos valdybos teikimu atstovauja Sąjungai visose jos veiklos srityse, teikia visuotiniam narių susirinkimui veiklos ataskaitą, pasirašo Sąjungos dokumentus, saugo Sąjungos antspaudą, organizuoja Sąjungos valdybos posėdžius.
5. Sąjungos valdyba vykdo šias funkcijas:
5.l. rengia Sąjungai reikalingų įstatų, statutų, taisyklių ir kitų teisės aktų projektus;
5.2. iki eilinio visuotinio susirinkimo dienos parengia ir pateikia Susirinkimui praėjusio ataskaitinio laikotarpio veiklos ataskaitą;
5.3. disponuoja Sąjungos turtu ir lėšomis ir atsako už jų racionalų panaudojimą;
5.4. šaukia eilinius ir neeilinius visuotinius narių susirinkimus;
5.5. teikia informaciją apie Sąjungos veiklą valstybinėms įstaigoms, visuomeninėms organizacijoms bei visuomenės informavimo priemonėms;
5.6. saugo Sąjungos vėliavą ir antspaudą;
5.76. Sąjungos skyriaus teikimu suteikia garbės nario statusą ir išduoda tikriesiems nariams, nariams rėmėjams ir garbės nariams ženklus ir pažymėjimus;
5.87. tvirtina bendradarbiavimo sutarčių su Lietuvos asociacijomis, valstybinėmis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis pasirašymą, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 2/3 valdybos narių;
5.98. renka Sąjungos valdybos pirmininką, pirmininko pavaduotoją, valdybos sekretorių ir valdybos iždininką;
5.109. vykdo kitą veiklą, kuri neprieštarauja LR teisės aktams ir šiems įstatams bei valdybos nuostatams, patvirtintiems visuotinio narių susirinkimo.
6. Valdybos priimti nutarimai, išskyrus Susirinkimo ir Sąjungos skyrių kompetencijai priskirtus klausimus, privalomi visiems Sąjungos nariams.
7. Valdybos posėdžiai turi būti šaukiami ne rečiau kaip kartą per 3 kalendorinius mėnesius. Valdybos posėdžius šaukia Sąjungos valdybos pirmininkas.
8. Valdybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau nei 1/2 narių. Visus klausimus Valdyba sprendžia atviru balsavimu, paprasta balsų dauguma.
8. SĄJUNGOS VALDYBOS PIRMININKAS
1. Sąjungos valdybos pirmininką trejiems metams renka Sąjungos valdyba.
2. Pirmininko kompetencija:
2.1. vadovauja Sąjungos valdybos darbui ir už jį atsiskaito Susirinkimui;
2.2. Sąjungos valdybos teikimu atstovauja Sąjungai valstybinėse institucijose ir visuomeninėse organizacijose;
2.3. Sąjungos valdybos teikimu atstovauja Sąjungai sudarant bendradarbiavimo ir kitokias sutartis su kitomis institucijomis ir organizacijomis;
2.4. Sąjungos valdybos teikimu atstovauja Sąjungai tarptautiniuose projektuose, patvirtintuose Sąjungos valdybos susirinkime;
2.5. atsako už Sąjungos materialųjį turtą;
2.6. saugo Sąjungos vėliavą ir antspaudą;
2.67. kontroliuoja lėšų panaudojimą ir savo parašu tvirtina finansines ataskaitas;
3. Negalėdamas eiti savo pareigų dėl pateisinamų priežasčių, Pirmininkas gali atsistatydinti nepasibaigus išrinktai kadencijai, apie tai raštu Pirmininkas turi pranešti Sąjungos valdybai.
4. Jeigu Pirmininkas nevykdo savo pareigų, Sąjungos valdyba pareiškia jam nepasitikėjimą ir šaukia valdybos susirinkimą, kuris 2/3 valdybos narių sprendimu Pirmininką atstatydina ir išrenka naują Pirmininką.
5. Sąjungos valdybos pirmininkas gavęs iš skyriaus protokolą apie išrinktus sąjungos valdybos narius, privalo ne vėliau kaip per 30 dienų šiuos narius įregistruoti registrų centre, o senuosius to skyriaus narius išregistruoti.
6. Sąjungos valdybos pirmininkui nesant ar laikinai negalint vykdyti pareigų, jas vykdo Sąjungos pirmininko pavaduotojas.
9. REVIZIJOS KOMISIJA
1. Sąjungos revizijos komisija (toliau tekste – Revizijos komisija) yra Sąjungos veiklos kontrolės organas.
2. Revizijos komisiją trejiems metams renka Susirinkimas. Revizijos komisiją sudaro 3 nariai. Ji renkama ne mažiau kaip iš 5 kandidatų. Kuriam nors Revizijos komisijos nariui atsistatydinus ar dėl kitų priežasčių nebegalint eiti savo pareigas, į komisiją patenka didžiausią reitingą turintis iš nepatekusių į Revizijos komisiją kandidatas.
3. Revizijos komisija iš savo narių išrenka komisijos pirmininką, kuris vadovauja Revizijos komisijos darbui.
4. Revizijos komisijos funkcijos:
4.1 ne rečiau kaip kartą per metus tikrinti Sąjungos ūkinę ir finansinę veiklą bei raštvedybą, Susirinkimo sprendimų bei Įstatų laikymąsi;
4.2. apie nustatytus pažeidimus raštiškai informuoti Sąjungos valdybą;
4.3. pateikti savo veiklos ataskaitas Susirinkimui.
10. ETIKOS KOMISIJA
1. Sąjungos etikos komisija, (toliau – (Etikos komisija) yra Sąjungos veiklos kontrolės organas.
2. Etikos komisiją trejiems metams renka visuotinis susirinkimas.
32. Komisiją sudaro 3 nariai. Ji renkama ne mažiau kaip iš 5 kandidatų. Kuriam nors Etikos komisijos nariui atsistatydinus ar dėl kitų priežasčių nebegalint eiti savo pareigas, į komisiją patenka didžiausią reitingą turintis iš nepatekusių į Etikos komisiją kandidatas.
4. Etikos komisija iš savo narių tarpo išsirenka komisijos pirmininką, kuris vadovauja komisijos darbui.
5. Komisijos funkcijos:
5.1. remdamasi Etikos komisijos nuostatais sprendžia Sąjungos narių ginčus;
5.2. apie atliktą tyrimą informuoja Sąjungos valdybą;
5.3. už savo veiklą atsiskaito visuotiniame Sąjungos narių susirinkime Susirinkime.
11. SĄJUNGOS LĖŠOS, TURTAS IR PAJAMOS
1. Sąjungos lėšas sudaro:
1.1. stojamasis ir nario mokestis Sąjungos skyrių pervestos lėšos;
1.2. fizinių ir juridinių asmenų, labdaros organizacijų ir labdaros fondų pervestos, dovanotos (paaukotos) lėšos, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose;
1.3. nevalstybinių organizacijų, tarptautinių visuomeninių organizacijų dovanotos (paaukotos) lėšos;
1.4. kredito įstaigų palūkanos už saugomas Sąjungos lėšas;
1.5. skolinta kapitalo lėšos;
1.6. kitos teisėtai gautos lėšos.
2. Sąjunga turi paramos gavėjo statusą, įregistruotą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre.
3. Sąjungos lėšas, gautas kaip paramą, taip pat kitas negrąžintinai gautas lėšas ir kitą turtą naudoja juos davusio asmens nurodytiems tikslams, jeigu asmuo tokius tikslus nurodė. Sąjunga šias gautas lėšas privalo laikyti atskiroje sąskaitoje, taip pat sudaryti išlaidų sąmatą, jei tai numatyta teisės aktuose arba lėšas davęs asmuo to reikalauja. Sąjunga negali priimti lėšų ar kito turto, jei duodantis asmuo nurodo juos naudoti kitiems, negu Sąjungos įstatuose yra nustatyta, veiklos tikslams.
4. Sąjungos skyriai iki kalendorinių metų pabaigos perveda į Sąjungos atsiskaitomąją sąskaitą Susirinkimo nustatytą metinio mokesčio dalį nuo visų skyriaus tikrųjų narių ir rėmėjų skaičiaus, įskaitant ir kalendoriniais metais atleistuosius nuo nario mokesčio narius 20 procentų per metus surenkamo nario mokesčio iki kalendorinių metų pabaigos.
5. Sąjungos lėšos laikomos kredito įstaigose atsiskaitomosiose sąskaitose iš kurių gali būti paimamos Sąjungos valdybos sprendimu, kredito įstaigai pateikus grynųjų pinigų išdavimo čekius su Sąjungos valdybos pirmininko arba Sąjungos valdybos vicepirmininko pavaduotojo ir Sąjungos valdybos iždininko parašais.
6. Sąjungos turtas ir lėšos turi būti naudojamos tik įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti.
7. Sąjungos valdyba atsako už tinkamą ir racionalų Sąjungos lėšų ir turto panaudojimą.
12. INFORMACIJOS APIE SĄJUNGOS VEIKLĄ PATEIKIMAS VISUOMENEI
Informacijos apie Sąjungos veiklą pateikimo visuomenei pobūdį, apimtį ir formą nustato Sąjungos valdyba. Informaciją teikia Sąjungos valdybos Ppirmininkas arba įgaliotas valdybos narys. Informacija apie Sąjungos reorganizavimą ar likvidavimą skelbiama dienraštyje „Lietuvos žinios“ Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
13. DOKUMENTŲ IR KITOS INFORMACIJOS APIE SĄJUNGOS VEIKLĄ PATEIKIMAS SĄJUNGOS NARIAMS
1. Kiekvienas Sąjungos narys (tikrasis, garbės ir rėmėjas) turi teisę susipažinti su Sąjungos veiklos dokumentais: Sąjungos įstatais, metinėmis finansinėmis ataskaitomis, Sąjungos valdybos, Revizijos ir Etikos komisijų veiklos ataskaitomis, audito išvadomis bei ataskaitomis, Susirinkimų protokolais, Sąjungos valdybos posėdžių protokolais bei sprendimais, kitais Sąjungos dokumentais, kurie turi būti vieši pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
2. Nariui pareikalavus raštu, Sąjungos valdybos pirmininkas privalo išduoti prašomų dokumentų kopijas per 30 kalendorinių dienų nuo reikalavimo gavimo dienos. Dokumentų kopijos ar kita informacija Sąjungos nariams pateikiama nemokamai.
14. SĄJUNGOS ĮSTATŲ KEITIMO TVARKA
1. Sąjungos įstatus, jų pakeitimus ir papildymus priima Susirinkimas atviru balsavimu, ne mažiau kaip 2/3 Susirinkime dalyvavusių turinčių teisę balsuoti narių balsų dauguma.
2. Sąjungos įstatų pakeitimus ir papildymus gali inicijuoti valdybos pirmininkas arba Sąjungos valdyba. Visų narių ir Sąjungos skyrių pasiūlymai dėl įstatų pakeitimo ir papildymo teikiami Sąjungos valdybai. Pakeistus įstatus pasirašo Sąjungos valdybos pirmininkas.
3. Sąjungos įstatai ir jų pakeitimai bei papildymai įsigalioja juos įregistravus Juridinių asmenų registre LR įstatymų nustatyta tvarka.
15. SĄJUNGOS SKYRIAI FILIALAI IR ATSTOVYBĖS
1. Sąjunga turi teisę steigti skyrius filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
2. Sprendimus dėl skyrių filialų ir atstovybių steigimo, filialų ir atstovybių veiklos nutraukimo ir nuostatų tvirtinimo, priima Susirinkimas.
3. Skyriams Filialams ir atstovybėms vadovauja Sąjungos valdybos išrinkti pirmininkai.
4. Skyriai Filialai ir atstovybės nėra savarankiški juridiniai asmenys, neturi savo rekvizitų ir veiklos reglamentų, savo darbe vadovaujasi Sąjungos įstatais.
16. SĄJUNGOS PRANEŠIMŲ IR SKELBIMŲ TVARKA
1. Vieši pranešimai, kai viešo skelbimo reikalauja imperatyvios įstatymų normos arba šie įstatai, skelbiami Lietuvos dienraštyje „Lietuvos žinios“.
2. Sąjungos pranešimai nariams įteikiami asmeniškai arba išsiunčiami registruotu laišku.
17. SĄJUNGOS LIKVIDAVIMO IR REORGANIZAVIMO TVARKA
1. Sąjunga gali būti likviduota ar reorganizuota LR Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Sprendimą dėl likvidavimo ar reorganizavimo priima Susirinkimas 2/3 susirinkime dalyvavusių balsavimo teisę turinčių narių dauguma.
2. Sąjungos veikla gali būti sustabdyta arba nutraukta teismo sprendimu LR Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
3. Sąjungą likvidavus, jos turtas ir lėšos panaudojamos likvidavimo komisijos sprendimu įstatymų nustatyta tvarka.
4. Informacija apie Sąjungos likvidavimą ar reorganizavimą paskelbiama dienraštyje „Lietuvos žinios“.
Įstatai priimti _____________________
Įgaliotas asmuo
______________
LIETUVOS KARIUOMENĖS KŪRĖJO SAVANORIO STATUSO PRIPAŽINIMO
TEISINIŲ PAGRINDŲ IR PROCESŲ
LIETUVOS KARIUOMENĖS KŪRĖJŲ SAVANORIŲ SĄJUNGOJE
RAIDOS APŽVALGA
Šioje apžvalgoje norminiais dokumentais pateikiu informacijos apie Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio statuso (toliau tekste – Lkk savanoriai ir jų statusas) teisinį įforminimą ir jo sąsajas su Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (toliau – LKKSS) narystės apibūdinimu.
Siūlomi dokumentai sunumeruoti bei aptariami chronologine seka ir pagal tarpusavio sąsajas.
1. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalio taisyklės. Tai – pirmasis dokumentas (1928 m.!), įteisinantis Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalį (toliau – medalis), ir įvardijantis Lkk savanorius, apibrėžiant jų apibūdinimą pagal tarnybos pobūdį, terminus ir pan. Manau, niekam negali kilti abejonių, kad toks apibūdinimas – ir yra apdovanojimo medaliu bei pripažinimo Lkks savanoriais kriterijų bendrumo patvirtinimas (nors tiesiogiai tai ir nenurodoma – vėliau tai rasime – o rašoma „Medalis duodamas visiems … savanoriams“(žr. 2 paragr.). Labai norintiems priekabiauti prie parašytų žodžių ar neužrašytų bet suprantamų sąlygų gali kilti norų aiškinti kitaip, bet tai būtų tik aiškinimas dėl aiškinimo ir bandymas polemizuoti dėl akivaizdžių dalykų.
Pastaba. Šį ir kitus dokumentus, publikuotus „Vyriausybės žiniose“, galima rasti: epaveldas.lt „Vyriausybės žinios“, pasirenkant reikiamus metus ir Nr.
2. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalio statutas, patalpintas Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatyme (1930 m.). Statute iš esmės tie patys kaip ir medalio taisyklėse kriterijai (kiek papildyti ir patikslinti) išvardijami apdovanojimo medaliu sąlygose. Tai papildomai patvirtina pripažinimo Lkk savanoriais ir apdovanojimo medaliu kriterijų tapatumą. Dar daugiau: įstatyme tiesiogiai apibrėžiama, kad „Asmen(y)s, apdovanoti šiuo medaliu, laikomi Lietuvos kariuomenės kūrėjais savanoriais…“.
Be to įstatyme tiesiogiai nurodyta tai, kas po Nepriklausomybės atkūrimo pakartota 1995 m. ir galioja iki šiol, jog medaliu apdovanojama (taigi, ir Lkk savanorio statusas pripažįstamas), „remiantis dokumentiniais įrodymais“.
3. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos istorijos apžvalginiame straipsnyje („Karo archyvas“ XIV dalis) nurodoma, kad vos daugiau kaip metai iki medalio įsteigimo ir Lkk savanorio apibūdinimo prasidėjus visuomeniniam savanorių judėjimui ir steigiantis sąjungai, „… nariais buvo visi, kas save laikė savo noru įstojusiu į kariuomenę …“ (paryškinta ir pabraukta mano, V.D.). Bet jau 1928 m. kovo mėn. paskelbus „… apdovanojimo „Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu“ taisykles, jos „ir nustatė, ką laikyti savanoriu kūrėju.“
Neaiškumo (arba sąmoningo ignoravimo) periodas, tuomet užtrukęs apie metus laiko ar kiek ilgėliau (negaliu pateikti pirmosios anuometinių įstatų redakcijos narystės apibūdinimo), dabartinėje mūsų sąjungoje vis dar trunka nuo pat jos atsikūrimo. Yra pavojaus, kad tai gali užsitęsti ir toliau, nes tokia padėtimi atkuriant sąjungą buvo ir tebėra nemažai suinteresuotų arba tik pagal savo asmeninę nuomonę kriterijus traktuojančių įtakingų asmenų.
4. Laikas pažvelgti į prieškariniuose LKKSS įstatuose (1936 m redakcija) apibrėžtą nario sąvoką: „Tikraisiais sąjungos nariais gali būti visi Lietuvos kariuomenės savanoriai, kuriems pripažintos savanorio kūrėjo teisės.“ (paryškinta ir pabraukta V.D., atsiprašau dėl dokumento kopijavimo kokybės – tai daryta vos veikiančiu kopijavimo aparatu būstinėje Pilies g., kas kopijavo – supranta). Ar begalima pasakyti aiškiau? Nereikia nė tarnybos pobūdžio, nei kitokių nuorodų. Jie yra įstatymuose ir poįstayminiuose norminiuose dokumentuose, kurie iškilus poreikiui, įgaliotų institucijų gali būti iš dalies pakeičiami (teisėtai ir dažniausiai – pagrįstai). Netvirtinu, kad įstatuose neturėtų būti detaliau išvardijami LKKSS narystės kriterijai. Tik reikia laikytis teisinio pagrindo, turinčio jau 90 metų tradiciją, t.y. vadovautis norminiu dokumentu, apibūdinančiu Lkks statusą. Su istoriniu paveldu reikia elgtis pagarbiai.
5. Kaip yra atkurtos LKKSS įstatuose? Visose redakcijose (žr. pateikiamą, tikriausiai pirmąją po atkūrimo, 2003 m. išleistą knygelės forma), taip pat ir šiuo metu veikiančioje, įregistruotoje 2011-11-18, narystė apibūdinama daugeliu nuorodų, iš kurių dalis labai neapibrėžtos – „saugoję įvairius valstybinius objektus“, „kūrę krašto apsaugos struktūras“, „prisiekę iki … (vėl nesibaigiantys variantai ir diskusijos nuo rugpjūčio 21 iki 23 d.), o dar kai punktas baigiamas „… ir kt.“ (žr. veikiančių įstatų 3 skyr. 2.2. p.)… Na ir visose šiuolaikinių įstatų redakcijose įrašyta priesaikos sąlyga (dėl kurios atkakliai ir LABAI PAGRĮSTAI kovoja vienas gerbiamas sąjungos narys). Nepriimtina, kai TIKRĄ priesaiką, LKKSS nario įforminimo dokumentu (Pareiškimas – anketa) galima pakeisti „LIUDIJIMAIS“ (kitaip nei kabutėse to rašyti tinka, nes per daug yra melagingų ir šiuo atveju visai beprasmių, kai (beveik) visais atvejais, tikrai prisiekus, egzistuoja duotos priesaikos dokumentas. Ir prisiminkime 1930 m. įstatymo nuostatą dėl statuso patvirtinimo „remiantis dokumentiniais įrodymais“). Gali būti ir „suvaidintų“ priesaikos ceremonijų (tokių prielaidų esama), turinčių tokią pat teisinę, ne mažiau svarbu – ir moralinę galią, kaip ir neteisingai paliudytoji. Ta tema net diskutuoti nelabai yra prasmės. Tokiame „drumstame“ narystės apibūdinime prieinama iki to kad vienas sąjungos skyrius, išleidęs knygą apie skyriaus narius, Lietuvos kariuomenės kūrėjais savanoriais (ne sąjungos nariais, bet būtent nurodytu statusu, pažodžiui – „Kūrėjas savanoris“, o atkurtoje LKKSS tai nėra tapatu ir teisiškai labai melaginga!) įvardijo asmenis, kurie „… Atgimimo pradžioje, 1991-09-18 įstojo į Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą“ (41 psl.), „… 1991-11-13 įstojo į KAS“ (124 psl.), „… į LŠS … rinktinę įstojo 1992-07-06 …” (83 psl.), arba „1939 metų(!) rugpjūčio pabaigoje … saugojo Lietuvos pasienį … Po to dirbo inžinieriumi … elektros tinkluose“ (96 psl.), kitas „… Represuotas … (ne už rezistenciją). Po Atgimimo bendravo su Nepriklausomos Lietuvos kariuomene, skaitė paskaitas“ (65 psl.) (citatų kalba ir turinys nekeisti, praleisti vietovių įvardijimai ir neesminė dalis teksto).
Štai tokia mūsų sąjungos narystė, kai nuo pat jos atkūrimo vieniems to proceso dalyviams veikiant savanaudiškai, kitiems – perdėtai pasitikint pastaraisiais ar nežinant norminių dokumentų (nežinojimas neatleidžia nuo pareigos sužinoti ir vadovautis), kai kuriais atvejais nariais pripažinti su Lkks statusu ar ir LKKSS nario statusu nieko bendro neturintys asmenys.
6. Taigi, sąjunga turėjo vienyti :
1) LIETUVOS KARIUOMENĖS KŪRĖJUS SAVANORIUS, apibrėžtus kriterijais, nustatytais norminiu dokumentu;
2) nusprendus nariais priimti dar ir labai konkrečiai apibūdintus VALSTYBINIŲ OBJEKTŲ GYNĖJUS, būtinai ir nedviprasmiškai PRISIEKUSIUS Lietuvos valstybei.
Pirmuoju atveju toks norminis REGLAMENTAS „Dėl Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalio komisijos darbo“, tiesiogiai nurodantis (8. p.), kad „Komisija pripažįsta asmenį Lietuvos kariuomenės kūrėju savanoriu ir pristato jį apdovanoti Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu“, atkuriant LKKSS ir ruošiant jos įstatus, egzistavo paruoštas dar 1993-11-02, o patvirtintas (paskelbtas) poįstatyminiu 1995-11-13 KA ministro įsakymu Nr.747. Jokių kitokių kriterijų variacijų, nei nurodyti REGLAMENTE (vėliau jau kitame norminiu dokumente papildytų ir patikslintų), neturėjo būti. Skeptikams dėl įsakymo veikimo visuomeninei organizacijai – LKKSS reikėtų atsižvelgti, kad jo preambulėje nurodytas priėmimo pagrindas (citata) „Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 93 str.“ (1991-09-12 Nr. I-1799). O įstatymas yra įstatymas, juoba, nurodytas straipsnis kalba apie LKKSS narystės simbolį – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalį ir ministrui (KAD gen. direktoriui) suteikiamus įgaliojimus.
Antruoju atveju jau viskas pasakyta ir nėra ko pridurti. Priesaika (įforminta) arba yra ir prie pareiškimo (prašymo) pridedama, arba jos nėra. Ji negali būti pakeičiama jokiais trafaretiniais „liudijimais“ (išskyrus labai išimtinius ir pagrindžiamus atvejus) bei jokiomis išgalvotomis neteisėtomis ceremonijomis.
7. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalio statutas (toliau – medalio statutas) yra veikiantis dokumentas, apibūdinantis Lkk savanorio statusą šiuo metu. Atsižvelgiant į pirmiau išsakytus samprotavimus ir į sąjungos deklaruojamą istorijos tęstinumą, juo reikia be išlygų vadovautis, formuluojant įstatuose nekeisti konkrečių sąlygų.
Kol nebus laikomasi norminio dokumento nuostatų, tol bus erdvės subjektyvizmui, nesibaigiantiems ginčams dėl traktuočių bei savivaliavimui. Tokie ginčai neveda prie jokio teisingumo. Paneigsiu porą teiginių, bandančių ignoruoti dar 1995 m. nustatytą 1991 m. rugpjūčio 23 d. Lkks statuso ribą, dabar veikiančią pagal medalio statutą, ir siūlyti, kaip veikiančiuose įstatuose nepagrįstai jau yra įrašyta, rugpjūčio 21 d.
Teiginys, kad Artūro Sakalausko auka kovoje su agresija buvo paskutinė todėl simboliška, yra netikslus. Buvo ir vėlesnių aukų, nesvarbu nuo kokios priešiškos jėgos. Tai Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Normundas Valteris – 1996 m., KAM pareigūnė Dalia Kalibatienė – 1998 m.).
Diskutuojant ta tema 2018-12-16 neįvykusiame LKKSS visuotiniame susirinkime iš salės mesta frazė, kad rugpjūčio 23 d. „stovėjo eilės norinčių užsirašyti savanoriais“ visiškai nepagrįsta. Iš mano turimų savanorių priėmimo į SKAT Vilniaus rinktinę duomenų apie tarnavusius 1997 m. (tada buvo įforminti savanorių priėmimo įsakymai), galima orientuotis apie jų mastus 1991-aisiais. Taigi, 1997 m. dar tebetarnavo priimtų 1991 m. kovo 11 d. (šventinė rikiuotė ir masinė savanorių priesaika) – 16, priimtų liepos 3 d. (masinis Vilniaus rinktinės savanorių komplektavimas) – 29 savanoriai. O štai rugpjūčio Maskvos pučo dienomis, neskaitant Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatų, masiškai prisiekusių ir priimtų į SKAT rugpjūčio 19 d. (J. Gečo sudarytame leidinyje „Parlamento gynėjai“ 24 psl. nurodyti 29 tokie savanoriai), Vilniaus rinktinėje priimtų, dar tebetarnavusių 1997 m. skaičiai buvo tokie: priimtų rugpjūčio 20 d. – 1, rugpjūčio 21 d. – 3, rugpjūčio 23 d. – 1, rugpjūčio 22, 24 ir 25 dienomis priimtų nebuvo.Tad kalbos apie savanorių eiles pučo formalios pabaigos bei artimiausiomis dienomis po jo yra subjektyvios ir niekuo nemotyvuotos.
Yra dar vienas argumentas kodėl nereikėtų nustatyti skirtingos priėmimo į LKKSS datos su ribine apdovanojimo Lkks medaliu. Sakykime rugpjūčio 23 d. priimtas į tarnybą KAS asmuo, vadovaujantis medalio statutu, apdovanojamas Lkks medaliu ir taip pagal istorinę tradiciją pripažįstamas Lkk savanoriu (tiksliau – prilyginamas, nes formaliai, kaip žinoma, tokia sąvoka teisiškai nebeegzistuoja, bet šiuo atveju esmė ne ta) išreiškia pageidavimą tapti LKKSS nariu. Pagal įstatų rugpjūčio 21 d. ribinį terminą negali būti priimtas, bet jis juk yra teisėtas Lkk savanoris. Kodėl sąjungoje sukuriamas toks nesuderinamumas?
Paprasčiausiai nereikia nukrypti nuo įteisintų norminių nuostatų ir nesukelti teisinių kolizijų nė vieno asmens atžvilgiu net teoriškai. Teisėtai nustatytų normų reikia laikytis, ypač – nustatytų savo sistemoje, o dėl nepriimtinų normų veikia ginčijimo ir keitimo tvarka. Pagal ją, kai yra rimto bei argumentuoto pagrindo, ir reikia veikti.
Tad turime vertinti savo garbingos organizacijos veiklos ilgalaikį paveldą ir veikimo principus, būti pareigingi ir sąžiningi. Tokių nuostatų pagrindais vieną kartą reikia nustatyti aiškią ir pagrįstą savo bendruomenės organizavimo tvarką.
Paruošė
Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, LKKSS narys nuo 1996 metų Vytautas Dilys
______________
REIKALAVIMO PROJEKTAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTEI (UI)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKUI
REIKALAVIMAS
Dėl Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalio statuso
Priimta Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos 2019 m. vasario 23 d. visuotiniame susirinkime Kaune
Lietuvos Respublikos piliečiams, užsienio valstybių piliečiams, asmenims be pilietybės už nuopelnus Lietuvos valstybei gali būti skiriami Lietuvos valstybės apdovanojimai – ordinai, medaliai ar kiti pasižymėjimo ženklai (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas). Valstybinius apdovanojimus steigia Seimas (Konstitucijos 67 straipsnio 18 punktas), o juos skiria Respublikos Prezidentas (Konstitucijos 84 straipsnio 22 punktas). Valstybiniais apdovanojimais valstybės vardu yra pagerbiami asmenys, turintys nuopelnų Lietuvos valstybei, t. y. atlikę išskirtinius darbus, kuriems buvo reikalingos ypatingos pastangos ar net pasiaukojimas ir kurie Lietuvos valstybei, visuomenei ar tam tikroms šalies gyvenimo sritims davė ypatingą naudą.
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis įsteigtas dar 1928 metais, o 1930 metais įteisintas kaip valstybės apdovanojimas.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 metų rugsėjo 12 dieną atkuriant Lietuvos valstybės apdovanojimus atkurtas ir valstybinis apdovanojimas – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis.
1991 m. rugsėjo 12 d. LR Aukščiausios tarybos pirmininkas pasirašė Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymą Nr.I-1799, kurio tikslas nurodytas šio įstatymo 1 str. Lietuvos valstybės ordinai, medaliai ir kiti pasižymėjimo ženklai skirti taikos ir karo metu nusipelniusiems asmenims pagerbti bei Lietuvos piliečiams skatinti atsidėjus dirbti Lietuvos valstybės ir visuomenės gerovei.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, atkurdama visus Lietuvos valstybės apdovanojimus, priima šį įstatymą, kuris yra Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo, galiojusio Lietuvos Respublikoje nuo 1930 metų rugsėjo 1 dienos, nauja redakcija.
Šio įstatymo 4 str. Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų vyresniškumo eilė: 23 p. nurodomas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis.
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu apdovanojami asmenys, pasižymėję 1918-1920 metais kuriant Lietuvos kariuomenę, ginkluoto pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyviai bei asmenys, pasižymėję nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. kuriant ir stiprinant Lietuvos Respublikos krašto apsaugą.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis yra krašto apsaugos sistemos apdovanojimas, teikiamas krašto apsaugos ministro. Iki 2002 metų birželio 18 dienos tai buvo valstybinis apdovanojimas.
Karių savanorių įvertinimo moralinė devalvacija buvo įvykdyta 2002-06-18 priėmus LR valstybės apdovanojimų įstatymą, kuriuo nustatyta, kad medaliu apdovanoja krašto apsaugos ministras (42 str.), o pats Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis išbrauktas iš valstybinių apdovanojimų sąrašo. Tokiu būdu už tuos pačius nuopelnus kariai savanoriai vertinami skirtingai ir tai yra neteisėta, nes apdovanojamųjų sąrašas nėra baigtinis.
Reikalaujame kuo skubiau atstatyti Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalio statusą į pradinę jo padėti, nustatant, kad Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis yra valstybinis apdovanojimas, nepriklausomai nuo jų apdovanojimo laiko.
Pagarbiai,
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos valdybos pirmininkas
______________