Liepos 1 d. ELTA pranešė apie įregistruotą Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisų projektą, inicijuotą Seimo nario Arvydo Pociaus.
Siūloma įstatyme numatyti galimybę suteikti Lietuvos kariuomenės veterano vardą kariams, kariams savanoriams ar kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, atliekantiems krašto apsaugos savanorių karo tarnybą.
Projekte apibrėžta Lietuvos kariuomenės veterano sąvoka, numatyti atvejai ir nustatyti reikalavimai, kada suteikiamas Lietuvos kariuomenės veterano vardas.
Pagal siūlomą teisinį reguliavimą, Lietuvos kariuomenės veteranas – Lietuvos Respublikos pilietis, profesinės karo tarnybos karys, atliekantis nuolatinę karo tarnybą kariuomenėje, karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, atliekantis krašto apsaugos savanorių karo tarnybą, ištarnavęs Lietuvos kariuomenėje ne mažiau kaip 20 metų arba nepertraukiamai ne mažiau kaip 30 dienų dalyvavęs tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose, arba garbingai atlikdamas tarnybą paleistas iš karo tarnybos dėl sveikatos sutrikimo, kuris atsirado dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, ar dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos ( SSRS) karinės agresijos laikotarpiu, 1991 m. sausio 11 – rugpjūčio 21 d., tarnaudamas krašto apsaugos sistemoje gynęs Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę ir tarnavęs iki 1993 m. rugpjūčio 31 d. – Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
Lietuvos kariuomenės veterano vardas būtų suteikiamas pagal krašto apsaugos ministro patvirtintus Lietuvos kariuomenės veterano vardo suteikimo nuostatus.
„Kariuomenės veterano vardo suteikimas sustiprintų ne tik kariuomenės potencialą, bet ir paskatintų jaunąją kartą eiti senelių, tėvų pramintais takais, nes pasiaukojimas ir ryžtas ginti Tėvynę ir pagarba tokiam asmeniui yra geriausios pilietiškumo ir patriotizmo pamokos. Kartu bus įgyvendintas 1990 m. Vyriausybės sprendimas dėl Lietuvos kariuomenės veteranų“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte. Jame primenama, kad Vyriausybė, 1990 m. gegužės 17 d. nutarimu, patvirtindama Krašto apsaugos departamento prie Vyriausybės veiklos uždavinius, pavedė rūpintis kariuomenės veteranais, karių ir jų šeimų socialinio aprūpinimo reikalais.
Projekto iniciatoriaus A. Pociaus teigimu, kariuomenės veterano vardo suteikimas išreikš pagarbą Lietuvos valstybės gynėjui ir suteiks Lietuvos kariams galimybę dalyvauti NATO šalių karių veteranų organizacijose ir jų renginiuose.
Šiuo metu įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai nereguliuojami.
Vytautas Račkauskas
… gal ir gerai, kad atsiras toks bent oficialiai įteisintas terminas „Kariuomenės veteranas”, jei jau nesiruošia Valstybės pareigūnai atstatyti į buvusį garbingą valstybinį statusą terminą „Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris“.
Dabar turbūt ateityje turėsime 2 terminus: LAISVĖS GYNĖJAS ir KARIUOMENĖS VETERANAS. O kur dingo ir neatsiranda teisinėje valstybėje teisinis statusas LIETUVOS KARIUOMENĖS KŪRĖJAS SAVANORIS ??? Išnyko kaip dūmas, neblaškomas vėjo… (čia mintyje atgimė liaudies posakis, ne kitaip).
Gedimino nuomonė
Palaikau Vytauto nuomonę. Tačiau man nesuprantamas politikų užsispyręs nusistatymas prieš Lietuvos istorijos tęstinumą, bet- palankus jos nutylėjimui. O tai prilygsta jos klastojimui. Nesuprantamas, švelniai tariant, abejingas požiūris į ankstesnių kadencijų Seimo narių nuveiktus gerus, bet nebaigtus darbus. O juk per užpraeito Seimo kadenciją, per Seimo posėdį buvo svarstyta Apdovanojimų įstatymo pataisa, kurią priėmus būtų ištaisytas 2002 m. Seimo padarytas akibrokštas. Jį ištaisius, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliui būtų buvęs grąžintas valstybinio apdovanojimo statusas. O kol taip nėra, Lietuvos Prezidentai yra pastatyti į Konstitucijos pažeidėjų poziciją. LR Konstitucijos 82 str. sako, kad LR Prezidentas privalo „sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas”. O tai reiškia, pagal mane, kad privalo neleisti jog už tuos pačius nuopelnus būtų apdovanojama nevienodai teisingai. Mat už tuos pačius nuopelnus šiai dienai yra apdovanotų valstybinio lygmens medaliu ir KA lygmens to paties pavadinimo medaliu. Todėl nesuprantu kaip kariuomenės kūrėjui, Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medalio kavalieriui, generolui leitenantui- svarbiau karys, kuris pvz. „nepertraukiamai ne mažiau kaip 30 dienų dalyvavęs tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose”, negu visi pirmos, antros ir trečios kartos kariuomenės kūrėjai savanoriai. O juk iš jų- trečios kartos kariuomenės kūrėjai, kuriuos šiuo medaliu apdovanojo ne Prezidentas, bet KA ministras, kariuomenės priešams (mano tokia asmeninė nuomonė) pakeitus Apdovanojimų įstatymą, nors kario priesaiką- davę iki pučo, nėra kariuomenės kūrėjai savanoriai. Pateiksiu tik keletą tokių. Tai Artūras Sakalauskas,Gintaras Žagunis, Algirdas Meškauskas, Vytautas Čepukas, Vidas Zabiela ir daugelis kitų. Manau, kad kol nebus medaliui grąžintas valstybinio lygmens statusas su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, generolo siūlomas naujas Įstatymas sukels painiavą ir medalio reabilitacija bus palaidota galutinai. Todėl jo priėmimo procedūra, bent laikinai, privalo būti sustabdyta. Ir tai privalo padaryti LKKSS, turinti iškilų savo narį generolą leitenantą Algirdą Pocių. Valdybų vyrai, galų gale pradėkite dirbti su valdžios atstovais.
Artas
Pritariu Gediminui. Aiškiai ir argumentuotai. Deja, niekas nepasikeis.
Silvestras
Karys veteranas – Lietuvos Respublikos pilietis, ginklu gynęs Lietuvos valstybę Lietuvos ginkluotųjų pajėgų sudėtyje 1991 01 13 -1991 08 21d. taip pat karys ar karys savanoris, tarnybos metu netekęs dalies ar pilno darbingumo.
Kariuomenės veterano statusas neturėtu būti suteikiamas SSRS (Rusija de jure ir de facto yra Sovietų Sąjungos teisių perėmėja) bet kokia forma asmenims įgijusiems karininko (praporščiko , mičmano) karinio laipsnio kurie neatsisakė okupacinės kariuomenės karininko (praporščiko , mičmano) laipsnio iki 1990 m. kovo 11d. (imtinai) ,nes „Ženevos konvencijos „51 str.skelbia ,kad: „Okupuojanti valstybė negali versti Konvencijos saugomų asmenų tarnauti savo ginkluotosiose pajėgose ar pagalbinėse jos dalyse. Draudžiamas bet koks spaudimas ar propaganda, agituojanti savanoriškai stoti į karo tarnybą”.
Jeigu tokie apribojimai nustatomi civiliniams gyventojams, nedera net kalbėti apie okupacinės kariuomenės kariškių ar kitų represinių struktūrų darbuotojų teisę į okupuotos valstybės pilietybę.
Sutinkamai su tuo ,kad siekiant tapti SSRS karininku (praporščiku , mičmanu) asmuo turėjo baigti karinius, kursus , karine katedrą prie aukštųjų mokyklų , ar įstoti į specializuota karine mokykla laikoma laisvu pasirinkimu .
Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. gruodžio 10 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ 4 punktas, nustatęs terminus (iki 1992 m. kovo 1 d.) karinei bei kitokiai tarnybai svetimos valstybės institucijose nutraukti.
1989 m. Pilietybės įstatymo 1 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytus asmenis) ir toliau tęsė karinę tarnybą, buvo du kartus pažeisti įstatymai: 1) jie neteisėtai gavo Lietuvos pilietybės pažymėjimą, nes minėti kariškiai pagal Pilietybės įstatymo 1 straipsnio 3 punktą negalėjo tapti Lietuvos piliečiais; 2) jie neteisėtai įgijo dvigubą pilietybę, nes Lietuvos Respublikos įstatymais šiai asmenų kategorijai dviguba pilietybė nenumatoma.
SSRS (Rusijos Federacijos) kuri buvo okupavusi Lietuvos valstybę , okupaciniai kariniai laipsniai – niekiniai ir jų Lietuva neturėjo teisės konvertuoti ir juos prilyginti prie Lietuvos kariuomenės karinių laipsnių , atitinkami neužskaityti savanoriškos tarnybos laiką SSRS (Rusijos Federacijos ) kariuomenėje ir ji prisilyginti prie Lietuvos kariuomenės tarnybos stažo („Vž” 1993 09 17 LRV nutarimo Nr.46-923) tokiu būdu sukelta diskriminacija politiniu pagrindu ir toliau išlieka.
Vytautas R.
Silvestrai Jūs esate teisus… Deja čia yra „Marijos žemė”… Arba „Kas galima Jupiteriui, tas negalima jaučiui”…