„Medvilninis“[1] sezonas tęsis – sprogimų toli nuo Ukrainos sienos esančiuose Rusijos kariniuose objektuose priežastis vardijo LKKSS (ir LKKSS VAS) garbės narys Evgen Dykyj
Ukraina turbūt jau turi techninių galimybių tolimojo nuotolio nepilotuojamais orlaiviais atakuoti karinius taikinius Rusijos teritorijoje.
Tokią nuomonę portale „Telegraf“ išsakė karo ekspertas Evgen Dykyj, vertindamas Engelso aerodromo, esančio Rusijos Saratovo srityje apie 800 km atstumu nuo Ukrainos sienos, ir aerodromo prie Riazanės, esančio apie 200 km nuo Maskvos, atakas.
„Pirma, jei klausiate, ar esame techniškai pajėgūs grynai Ukrainos jėgomis sukurti droną, kuris nuskristų, pavyzdžiui, 1,5 tūkst. km ir sąlyginai pasiektų Engelsą, tai taip, tokios galimybės yra. Dar daugiau, galiu pagrįstai teigti, kad ta linkme bent jau nuo šios vasaros dirbama. ir tuo užsiima ne viena komanda. Tos komandos daugiausia privačios (vienos susibūrusios savanoriškais pagrindais, kitos privačiose įmonėse). Tačiau šios užduoties aktualumas yra labai akivaizdus. Ir todėl vyksta realūs darbai. Kiek laiko dar tęsis projektavimas? Tokios informacijos pateikti negaliu. Suprantama, jog to niekas nereklamuoja. Bet galiu tvirtai pasakyti, kad ta linkme dirbama ir ten nėra nieko neįmanomo“, – sako E. Dykyj.
Jis aiškino, kad jei Iranas gali sukurti dronus kamikadzes Shahed, tai Ukrainos pramonė nėra prastesnė nei Irano, „priešingai, jos neriboja sankcijos įsigyjant komponentus“. Jau nekalbant apie Ukrainos specialistų inžinerinį lygį. „Taip, net turimi tų pačių „Shahedų“ pavyzdžiai jau sudaro galimybes projektavimui. Aišku, tai nėra paprastas uždavinys, bet visiškai realus“ – pabrėžia ekspertas.
Juk, kaip priminė karinių reikalų ekspertas, Ukrainos gynybos pajėgos anksčiau sėkmingai susidorojo su užduotimi atitraukti karinius karinio jūrų laivyno taikinius tam panaudodamos tolimo nuotolio jūrinius dronus. O oro dronų panaudojimas, anot jo, yra daug paprastesnė užduotis nei jūrinių bepiločių aparatų.
„Antra, – tęsia jis, – o kas sakė, kad tas dronas būtinai nuskrido apie 1000 km. Niekur nedingo galimybė, kad tam nepilotuojamam skraidančiam aparatui reikėjo nuskristi ne 1000 km, o 500 km ar tik 50 km. Juk nepamirškite, kad rusijos federacija nėra ta šalis kur Ukrainos diversinėms žvalgybinėms grupėms būtų sunku „prapulti“, ištirpti. Ten atsidūrusi tokia grupė gali gana laisvai judėti per visą plačią Rusijos teritoriją. Todėl tai, kad nuo Ukrainos iki „Engelso“ yra daug kilometrų, nebūtinai reiškia, kad būtent tokį atstumą nuskrido paleistas dronas. Buvo visiškai įmanoma nemažą atstumo dalį tiesiog nuvažiuoti, o kai kur netgi ir nueiti ir ten jau paleisti nepilotuojamą skraidantį aparatą.
Dykyj pripažino, kad ateityje panašios „bavovnos“ Rusijos kariniuose objektuose toli nuo Ukrainos sienos ir fronto tęsis.
„Taip, yra didelė viltis, kad tai tik pirmosios kregždės. Jau pačios savaime labai svarbios psichologiškai. Ir kol kas rezultatas labiau psichologinis. Nežinome, kaip smarkiai apgadinti tie du strateginiai bombonešiai Tu-95. Net jei jie stipriai apgadinti ir išvesti iš rikiuotės, rusai jų vis tiek turi dešimtis. Bet jei ir toliau pakankamai reguliariai juos atakuosime, tai bus reikšminga. Pagaliau įsitikinome, kad mums nebus duodama toliašaudė oro gynyba, kuri galėtų tuos taikinius numušti ore. Tegu, strateginis bombonešis daugiau laiko praleidžia ne ore, o ant žemės“, – argumentuoja ekspertas.
[1] Žodis „medvilnė“ arba „bavovna“ tapo memu Ukrainos socialiniuose tinkluose dėl to, kad Rusijos žiniasklaida nevartoja žodžio „sprogimas“, pakeisdama jį kitais sinonimais).