Ar neturėtų LKKSS tapti Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos dalyviu?

Gegužės 9 d. šauktame visuotiniame LKKSS narių susirinkime nebuvus kvorumo, susirinkę Sąjungos nariai pasidalino nuomonėmis, koks galėtų būti LKKSS santykis su LKRKA, kaip rezervo karių bendruomenę vienijančią skėtine organizacija.

 

 

Iš LKKSS 2025 m. veiklos ataskaitos

 

„Krašto apsaugos ministerijos vadovybė, siekdama tęsti KAM ir skėtinės rezervo karių organizacijos bendradarbiavimo ir veiklos stiprinimą, akcentuodama LK rezervo personalo įtraukimo į visuotinės gynybos sistemą svarbą, reguliariai, kas ketvirtį, rengė susitikimus su LK rezervo karių organizacijomis, į kuriuos kvietė ir LKKSS. Susitikimuose aptariami klausimai dėl Krašto apsaugos sistemos renginių ir pratybų planų, dėl rezervo karių socialinių garantijų, dėl įsitraukimo į gynybą (ir dėl įsitraukimo į pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui kursų vedimą), dėl rezervo karių kvalifikacijos kėlimo ir aukštesnių karinių laipsnių (rezerve) suteikimo, dėl rezervo karių organizacijų planų derinimo tarpusavyje ir kt.“

Trumpa priešistorė

Siekiant sustiprinti bendradarbiavimą tarp Krašto apsaugos ministerijos ir rezervo karius vienijančių visuomeninių organizacijų (Krašto apsaugos ministro dar 2024 m. gegužę visuomeninėms organizacijoms išsakytas poreikis) ir atsižvelgiant, jog apie 50 proc. LKKSS Vilniaus apskrities skyriaus (VAS) tikrųjų narių yra atsargos (rezervo) amžiaus, LKKSS VAS valdyba dalyvavo konsultacijose su kitomis organizacijomis (Atsargos karininkų sąjunga (AKS), Pulkininkų asociacija, Pasieniečių klubu) rengiant rezervo  karių organizacijų vienijimosi ir tolimesnės veiklos organizavimo koncepcijos projektą, o 2024 m. spalio 26-ąją KAM organizuotoje tradicinėje konferencijoje, skirtoje aptarti rezervo vaidmenį valstybės gynyboje, pasirašytas rezervo karių organizacijų tarpusavio bendradarbiavimo memorandumas, turėjęs sustiprinti bendradarbiavimą tarp rezervo organizacijų ir padėti efektyviau siekti užsibrėžtų tikslų. Memorandumą pasirašė Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos (LKRKA) prezidentas, AKS pirmininkas, Pulkininkų asociacijos direktorius, LKKSS VAS valdybos pirmininkas ir Tauragės apskrities laisvės gynėjų asociacijos pirmininkas.

Vis tik 2026 m. kovo 28 d. pakartotiniame visuotiniame LKKSS VAS narių susirinkime nutarta nepritarti, kad LKKSS VAS taptų Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos dalyviu, siūlant šį klausimą apsvarstyti visos LKKSS mastu…

LKKSS narys, LRKA generalinis sekretorius ats. ltn. Arturas Gailius specialiai LKKSS susirinkimui apie LRKA

 

Gerbiami vadai, sveiki delegatai, sveiki kolegos ir susirinkimo svečiai,
Kaip minėjo Sąjungos ir susirinkimo pirmininkas, yra tokia organizacija, apie kurią jau ir jūs diskutavote savo rate. Ir labai dažnai kyla klausimas, kas tai per organizacija? Ką ji veikia, kaip veikia ir kodėl veikia?

Tai gal pradėkime nuo tokios labai elementarios statistikos. Susikūrė ji 1999 metų kovo 9 dieną Vilniuje Viršuliškių g. 36. Manau, šitas adresas, na, jau kam, kam, bet vilniečiams tikrai girdėtas ne vieną kartą. Taigi, jai susikūrus 1999 metų balandžio mėnesį tuometinis Krašto apsaugos viceministras Jonas Kronkaitis jau iš karto suteikė įgaliojimus, nes per mėnesį laiko ji prasisuko jau kaip pakankamai stipri organizacija. Tų pačių metų gegužės 21 d. organizacija jau buvo pristatyta užsienio šalių kariniams atašė.

Žiūrint į tuos vėlgi visus veiksmus, vienas lauke, kaip sakoma, ne karys. Ir jūs, kaip kariuomenės kūrėjai, jungiatės į vieną struktūrą. Rezervistai jungiasi į vieną struktūrą. Lygiai taip pat ir valstybinės struktūros jungiasi į tarptautines struktūras. Tarptautinė struktūra tai būtų NATO šalių rezervo karininkų organizacija. Į ją, aišku, jungiasi ir Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacija. 2000-aisiais buvome priimti asocijuoto nario teisėmis. Po tam tikro laiko, 2004-aisiais, kai tik Lietuva tapo NATO nare, mes tapome pilnateisiais šitos organizacijos nariais.

Na, turbūt pulkininkas leitenantas Jonas Kliauza tikrai visiems girdėtas? Jis – pirmasis organizacijos vadovas, atidavęs labai daug laiko, labai daug energijos, kad organizacija atsirastų, kad organizacija užaugtų, kad ji veiktų.

Kalbant apie, sakykim, tuometinius krašto apsaugos sistemos santykius su rezervu ir lyginant su dabartiniais, tai aš pasinaudosiu proga, sukaupsiu visą įžūlumą ir labai paprašysiu, kad mūsų Kariuomenės vadas, gerbiamas generolas, radęs laiko, o tikrai tikiuosi ir ras, parašytų lygiai tokį patį raštą, kokį kažkada 1999-aisiais parašė tuometinis Kariuomenės vadas brg. generolas Jonas Kronkaitis.
Gink Dieve, nenoriu pasakyti, kad santykiai su kariuomene yra blogi. Ką tik vyko susitikimas su Alytaus įgulos vadais. Labai neseniai, balandžio mėnesį vyko susitikimas su Klaipėdos įgulos karinių dalinių vadais. Mes labai džiaugiamės tuo bendravimu ir bendradarbiavimu, bet mes norėtume dar tokio, kaip aš sakau, didesnio aktyvumo šitame reikale.

Kalbant apie tai, ką mes planuojame veikti, tai gal net visko neskaitysiu. Čia, manau, galima greitai akimis permesti, nes didžiausias turbūt klausimas šiai akimirkai yra, ką mes nuveikėm per tuos metus nuo, sakykim to pirmojo memorandumo pasirašymo, kuris buvo 2024-ais, va, paskui 2025-ųjų balandį. Tai suformuota strategija, suformuotos misijos, vizijos.

Čia pulkininkai Arūnas Dudavičius ir Albertas Dapkus labai, labai stengiasi, labai tą daro ir jiems labai neblogai sekėsi. Numatyti veiklos tikslai, numatytos priemonės. Pastoviai nuolatos ir sistemingai vyksta susitikimai su krašto apsaugos sistemos vadovybe. Kaip ir minėjo vėlgi pirmininkas, su krašto apsaugos viceministru, tai kiekvieną ketvirtį, o kartais gaunasi dar ir šiek tiek dažniau. Gaunasi dar ir šiek tiek dažniau.

Kalbant apie organizaciją, kas ją sudaro, kiek ten ko yra ir kaip viskas vyksta? tai kai kaip aš kartais juokiuosi, iš istorijos paraščių rezervo karių asociacija buvo ištraukta į dienos šviesą, taip tiesiai šviesiai gal pasakysiu, nors gal ir ne visai mandagiai. Tai turėjome aštuonis skyrius. Per tuos metus laiko atsikūrė dar du, matote, pažymėti žaliom raidėm, Šiauliai ir Utena.

Kaip irgi jau visi girdėjote, vyko memorandumo pasirašymas. Vyko memorandumo pasirašymas, nes bandome sujungti į vieną krūvą, į vieną kumštį visas organizacijas, susijusias su kariuomenės rezervu.

Turbūt pasakojau apie tai, kaip laužyti šluotą. Visiems teko girdėti. Po vieną virbą sulaužysim bet ką, bet kai iš tų virbų surišite šluotą ir turbūt tos šluotos perlaužti neis.

Lygiai tas pats principas, lygiai tas pats darbas. Taip bent jau turėtų būti. Bent jau va aš taip įsivaizduoju.

Na ir kalbant apie memorandumą, tai vėlgi pasirašė memorandumą, jeigu teisingai atsimenu, ar aštuonios organizacijos. Septynios, meluoju. Iš jų iš karto prisijungė trys: Atsargos karininkų Vilniaus skyrius, prisijungė Tauragės apskrities laisvės gynėjų asociacija. Tai čia tie patys pirmieji, dar pernai. Šiemet prie rezervo karių asociacijos prisijungė Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjunga (pirmininkas kpt. Zigmas Gulbinas) ir Lietuvos kariuomenės sužeistų karių fondas. Jie irgi ilgai galvojo, mąstė ir galutinis rezultatas tas sprendimas buvo toksai. Mes, sako, matome, ką mes galime padaryti gero Lietuvos tautai, valstybei ir kariuomenei. Ir be jokių diskusijų štabo seržantas Mindaugas Kolbinas sutvarkė popierius ir jie suvažiavime tapo mūsų nariais.

Liūdna pripažinti, bet iš tų organizacijų, kurios pasirašė memorandumą, kad įsipareigojo ginti, jungtis ir daryti, mes iki šiol dar turime tris, kurios neprisijungia ir viena iš jūsų, tai yra Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus skyrius. Na, bet aišku čia, kaip aš sakau, tai yra kiekvienos organizacijos teisė jungtis arba ne.

Kodėl tą bandome daryti? Kodėl apie tai šnekam? Aš jau ką tik pasakojau. Aš manau, kad jeigu mes būsime kaip kumštis, mes būsime jėga.

Kalbant apie pačią organizaciją, apie rezervų karių asociaciją, nekalbant apie skėtinę, tai vėlgi klausimas, ką organizacija nuveikė per tuos metus? Nes praktiškai toksai intensyvus laikotarpis tai buvo praeiti metai.

Taigi pirmu veiksmu atkūrėme savo tinklalapį, ko nebuvo labai ilgai ir labai seniai. Atsirado mūsų Facebook‘o paskyra. Na, tiesa, yra tekę, kalbant apie Facebook‘o paskyrą, yra tekę girdėti, kad sako, bet kuri OnlyFans mergiotė turi daugiau sekėjų negu jūs. Pilnai priimu šitą pastabą, betgi OnlyFans turbūt visiškai kita sritis, taip?

Kalbant apie mus ir apie ir jas. Bandome darytis šiuolaikiški. Ir jeigu dar yra bent vienas iš čia esančių, „nepalaikinęs“ kariuomenės rezervo Facebook‘o paskyros, labai kviečiu išsitraukti telefoną, greitai nusifotografuoti, prisijungti prie mūsų paskyros ir tada žinosite visas naujienas, kas vyksta, kaip vyksta, kodėl vyksta.

Va, na, tokia dar iš šių šviežesnių naujienų. Tai šiemet paleidome savo foto-albumų paskyrą Flickr, ko dar irgi nebuvo, bet po truputį bandom judėti.

Pati paskutinė naujiena, tai prieš pat suvažiavimą balandžio vidury paleidome savo naujienlaiškių sistemą. Ji dar stringa, bet išsuksiu, kaip įsukau visą šitą, išsuksiu ir naujienaiškių sistemą.

Sėkmingai pakeitėme nario pažymėjimus, kurie galiojo 25 metus. Padarėme šiuolaikinius, kompaktiškesnius, manau, gražesnius, patogesnius ir tuo pačiu, kaip pasakau, susiinventorizavome ką mes turime iš tikrų gyvų organizacijos narių.

Sėkmingai šią akimirką dirbame toje srityje, kalbant apie apdovanojimus ir, sakykime, pagarbos ženklus rezervo karių asociacijos nariams ir prisijungusioms organizacijoms.

Aš truputėlį prie kolekcijų, prie ženklų įvairių ir, kiek teko domėtis, praktiškai visos rezervo organizacijos, visi jie turi savo penkių metų tarnybos ženklą atminimo. Turi 10 metų, 15-os, kai kurie netgi 20-ies ir dar, pala, dvi valstybės pasauly turi 25 metų ženklus. Kam jos teikia, aš nelabai įsivaizduoju, bet tokių dalykų būna. Tai lygiai toj pačioj srity dirbame ir mes.

Kalbėti apie socialinę paramą, laipsnius, dar kažką turbūt aš nebepradėsiu, nes viską labai sėkmingai pasakė pirmininkas, kad visa tai vyksta. Plk. A. Dudavičius turbūt jau sutrynė ne vieną batų porą vaikščiodamas po ministeriją. Ir manau visa tai irgi įsigyvendins. Visa tai bus.

Kalbant apie jungimąsi prie rezervo karių skėtinės organizacijos, tai kiekvienam iš jūsų aš norėčiau priminti antrojo raudonojo maro atėjimą iš rytų 1944-aisiais. Tada mūsų antroji savanorių kūrėjų karta visi bandė kovoti po vieną. Kiek laiko truko, kol galų gale pavyko suformuoti centralizuotą struktūrą? Dabar pagalvokit apie tą patį ir jūs.

Šiaip mes gyvename tokiame labai, na, švelniai tariant, įdomiam laikotarpyje ir mes turime būti visi krūvoj.

Kaip, kokį sprendimą priimsite jūs, tai jau teisė jūsų. O dabar dėkoju už dėmesį.

Klausimas iš salės. Pirmas, koks nario mokestis organizacijai? Matau, kad kelioms prisijungus jau medalius galit gamint už tai. Ir antras,  kiek yra narių? Na jūs matėt kiek mūsų Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narių. Kiek dabar LKRKA narių?

A.Gailius. Šiai dienai paskutinių tikslių visai milimetrais skaičių nepasakysiu, bet jeigu teisingai pamenu, 456. Šiai dienai 456. Tai čia kaip tik prisijungė Laisvės armija ir prisijungė sužeistų karių fondas.

Replika iš salės. Jūs įsivaizduojat, Lietuvos kariuomenės kūrėjų sąjungai jungtis, kai mūsų yra trigubai daugiau. Tai atvirkščiai reikėtų turbūt ir gal jūs junkitės prie mūsų? Na, gerai, koks mokestis?

A.Gailius. Jungimosi klausimai buvo diskutuojami turbūt metus laiko. Metus laiko, kas prie ko jungsis, kaip viskas vyks. Buvo diskutuojami ministerijų koridoriuose grubiai metus laiko. Manau, šitoj vietoj tie klausimai išspręsti ir gal mes jų nebegrąžinkime į ministerijų.

Replika iš salės. Neteisingai išspręsti, todėl ir nenori jungtis. Taip?

A.Gailius. Taip, kadangi tuos sprendimus, kas prie ko jungsis, priėmiau, ne aš, tai atsakomybės irgi prisiimti nenorėčiau.
O kas liečia medalius, kas liečia ženklus, gal neteisingai supratot, jie yra kuriami.

Replika iš salės. Gerai, klausėme, koks yra mokestis?

A.Gailius. Stojamasis organizacijai yra 200 €, metinis 100 € .

Replika iš salės. Mes asmeniškai mokam 12 € organizacijai.

A.Gailius. Ar tai tikrai yra dideli pinigai organizacijai kuri kaip, kiek pala, kiek minėjote, 500 žmonių jūsų organizacijoje? Apie 100 € metams ir tai yra na,  pabandykit padalint.

Klausimas iš salės. Šita asociacija juridinis asmuo?

A.Gailius. Taip, nuo susikūrimo dienos LKRKA yra juridinis asmuo, nes turbūt jeigu būtų nei juridinis, tai tikrai nei tuometinis Kariuomenės vadas nebūtų su mumis šnekėjęs, tiksliau su tais, kurie tuo metu buvo, nei dabar su mumis nelabai kas kalbėtų, jeigu tai būtų šiaip tokia neformali organizacija,

Iš salės. Tai jūs pasakykit, kad prisijungusi organizacija nepraranda savarankiškumo, turi savo įstatymą, savo įstatus ir niekas nedraudžia dirbti pagal juos prisijungus. Čia tiktai dėl gynybos yra bendradarbiavimas.

Replika iš salės.  Ir mokesčių sumokėjimui, kur buvot skolingi CIOR-ui, kiek iš kariuomenės gavot?

A.Gailius. Išspręsti tie klausimai yra su visom skolom. CIOR-as padarė, kaip aš sakau, akciją.

Replika iš salės. Mes esam senesnė organizacija ir mes nesiruošiam jungtis. Vilniaus skyrius jau diskutavo apie tai.

A.Gailius. Viskas gerai. Aš nieko prieš. Aš tik turiu teisę pasakyti savo nuomonę. Jūs taip pat turite teisę savo nuomonei. Mes abu turbūt nepulsime muštis.  Bet, kadangi proga pasitaikė…

Pirmininkaujantis. Ačiū, ačiū, Arturai. Na, mes su šita kalba metus pavėlavom, bet dabar jau nepasakysit, kad informacijos nebuvo.

LKKSS narys, LK vadas gen. R. Vaikšnoras

 

Dėl rezervo, aplamai įvairių rezervo organizacijų apsijungimo po skėtine kažkokia organizaciją ar po viena iš jau esančių. Na, aš pasakysiu tiktai savo asmeninę nuomonę. Aš šitoj vietoj esu šiek tiek nuotoly. Viceministras Tomas Godliauskas labai daug deda pastangų apjungti visas organizacijas, kurios remia kariuomenę ir kurios turi dar parako, kad neitų po vieną. Aš labai pritariu tam, tai analogijai dėl tų šluotražių. Ir man kaip ginkluotų pajėgų vadui turbūt paprasčiau ir lengviau būtų kalbėti su viena organizacija, na gal dviem, bet ne su visomis atskirai ir taip toliau.

Taip, komendantūros. Komendantūros dabar yra labai naujas darinys. Metai laiko dar tiktai praėjo. Iš tikrųjų jie labai daug jungs regionuose kaip ir šaulių. Ir komendantiniai šauliai, ir pagalba savivaldybėms. Tai jų ir pagrindinė funkcija suklijuoti, suklijuoti visus, kas yra vietoj. Tačiau per centrinę kažkokią tą, vadinkim taip, vadovavimo, valdymo grandinę, be abejo, man lengviau yra su kažkuo vienu šnekėti negu su 10 ar 20.

Tai čia tiktai, na logika labai paprasta. Kaip ten išvirs? Esam visi laisvos šalies, laisvi žmonės. Savo turimą organizaciją, kuri nusprendžia kaip geriau elgtis, tai palieka žmonėms. Bet manau tokia pozicija.

LKKSS narys, Seimo narys, dim. gen. ltn. Arvydas Pocius

 

Sveiki dar kartą mieli bendražygiai ir ginklo broliai ir sesės. Aš noriu keletą žodžių tarti dviem dalykais to, ką  mes šiandien aptarinėjom.

Tai dėl apsijungimo į vieną skėtinę organizaciją, kuri neuzurpuoja kiekvienos organizacijos, taip sakant. ir vardo, ir nuopelnų, ir veiklos, ir taip toliau. Nesgi vieni yra kariuomenės veteranai, kiti nėra kariuomenės veteranai, yra kariuomenės kūrėjai savanoriai, nes yra tam tikros nustatytos normos kiek ištarnavo, kada tarnavo ir taip toliau. Tai čia yra būtent galbūt momentas, kurį aš noriu pasakyti, iš kur atsirado ta Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacija. Čia irgi toks istorinis momentas yra.

Mes puikiai žinom, kai atkūrėm Lietuvos kariuomenę, buvo tokių žmonių, kurie sugrįžo iš sovietinės kariuomenės ir ne visi su gerais tikslais ir norais atėjo į Lietuvos kariuomenę. Bet kai kurie, kurie grįžo 1993, 1994,1995-ais netgi metais su tam tikrom užduotim, taip sakant, ir instrukcijom, matom ir dabar jų veiklą kai kurių destrukcinę ardomąją. Dėl Kapčiamiesčio išlindo, taip sakant, ylos iš maišo.

Tai šitoj vietoj noriu pasakyti tokį dalyką. Kai jau Lietuva pradėjo gauti pirmuosius signalus, jog mus kvies į NATO, pradėjo jie siųsti laiškus, kad jūs turėtumėt tapti tarptautinės rezervo karių asociacijos CIOR nariais. Bet čia, pasirodo, gavosi, kad šitą misiją iš karto norėjo užimti kai kurie mūsų kolegos, buvę sovietiniai kariškiai, tarnaujantys Lietuvos kariuomenėje. Jų veikla buvo įtartina, kai kurie netgi buvo pašalinti iš Lietuvos kariuomenės, bet jie jau ten važinėjo, jau jie prisistatinėjo ir norėjo tapti būtent, kad jie tenai būtų. Matot, jie turėjo užduotį įlysti tenai.

Tai kad to nebūtų, tas raštas, kurį parodė LKRKA sekretorius, J. Kronkaičio pasirašytas, tai mes su J. Kronkaičiu šitą raštą ir parašėm.  O gerbiamą Joną Kliauzą tai mudu su J. Kronkaičiu ir įkalbėjom, kad jis imtųsi va šitos atsakomybės, jam išaiškinom užduotį, kad mes staigiai turim pagal Lietuvos įstatymus įkurti Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociaciją, nes yra asociacijų įstatymas. Mes oficialiai įkūrėm, įregistravom ir išsiuntėm raštą oficialiai į CIOR-ą, kad priimtų Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociaciją į tą tarptautinę, o ne tuos, kurie jau bandė įlysti, reiškia, ten, apsišaukėliai su užduotim, aišku, iš Maskvos. Tai va čia yra pati pradžia.

Ir aš manyčiau, kad tikrai dabar reikia ramiai, be emocijų suprasti patį tikslą, kad Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacija jau yra tarptautinės rezervo karių asociacijos nariai. Nei kariuomenės kūrėjai savanoriai, nei Lietuvos kariuomenės veteranai, nei kitos mūsų visokios patriotinės organizacijos nėra tarptautinių organizacijų nariai. Suprantat? O mums reikia, kaip NATO valstybei, dalyvauti toje veikloje. Tai va čia yra ta vieta, kad būtent tie žmonės, kurie bus tame aktyve, kiek bebūtų tų padalinių, veikiančių, na kaip brigada susideda iš batalionų, ar ne, na tai tas pats yra ir su šita organizacija. Asociacijoje būtų ar ten 9, ar 10, ar 12, ar kiek ten tų atskirų organizacijų. Tai nereiškia, kad jos jau praranda savo, kaip sakant, turinį.

Tai va čia yra esmė, kurią mes turim suprasti ir tas paaiškinimas, kad visi kartu būdami mes esam tikrai stiprūs, o ne, kaip sakoma, atskiri kunigaikštukai. Čia mūsų Lietuvos kunigaikščių bėda yra. Atsimenat, kiek karaliui Mindaugui reikėjo, kad apjungtų į vieną valstybę iš šitų kunigaikštukų. Pas mus visą laiką vis atsiranda kažkaip tai. Tai tiek šituo klausimu.

Klausimas. Dėl asociacijos. Kodėl ji vadinasi skėtinė?

Arturas Gailius. Nors klausimas užduotas gerbiamam Seimo nariui, bet pabandysiu atsakyti aš labai vaizdžiai ir paprastai. (Virš savo galvos išskleidė skėtį). Štai čia yra skėtis ir tai yra skėtinė organizacija. Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos skėtinė organizacija. Kas ją sudaro? Kaip jau rodžiau, tai organizacijos skyriai, kurie yra kiekvienoje apskrityje, ir yra prisijungusios organizacijos, kurios nepraranda nei savo vardo, nei savo veiklos, nei savo pavadinimų, nieko. Tai yra struktūra, kuri jungiasi po vienu skėčiu. Kam to reikia? Mes jau aptarėm šiandieną čia daugybę kartų.

Baigdamas norėčiau padėkoti gerbiamam Kariuomenės vadui, gerbiamam Seimo nariui už šito labai svarbaus klausimo supratimą ir palaikymą. Kumštyje mes jėga. To visiems ir linkiu. Dėkui.