2022 m. rugsėjo 15 d. Seimas vakariniame posėdyje po pateikimo pritarė Valstybės apdovanojimų įstatymo keleto straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIVP-1873 (dokumento tekstas, susiję dokumentai, detali informacija) ir nutarė pradėti jo svarstymo procedūrą. Balsavimo rezultatai: už – 75, prieš – 0, susilaikė 0 (užsiregistravo 75 Seimo nariai).
Iš Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos 2022 m. rugsėjo 15 d. vakarinio posėdžio Nr. 201 stenogramos
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai J. SABATAUSKAS ir P. SAUDARGAS
15.34 val.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS). Toliau pagal darbotvarkę buvo Valstybės apdovanojimų įstatymo keleto straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-1873. Kviečiu gerbiamą P. Kuzmickienę į tribūną pateikti Valstybės apdovanojimų įstatymą. Prašau.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiuo projektu siūlome sugrąžinti galimybę nusipelniusius Lietuvos kariuomenės kūrėjus savanorius bei Šaulių sąjungos narius apdovanoti valstybiniais apdovanojimais. Šiuo įstatymo projektu būtų atkuriamas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalio, Šaulių žvaigždės ir Šaulių žvaigždės medalio valstybinių apdovanojimų teisinis statusas. Turiu pasakyti, kad nuo 2002 metų šiuos apdovanojimus nusipelniusiems asmenims skyrė krašto apsaugos ministras.
Šių apdovanojimų atkūrimas reikalingas tam, kad dar sykį primintume visuomenei, kokį svarbų vaidmenį atlieka šauliai ir Lietuvos kariuomenės savanoriai. Būtent jie, duodami savo priesaiką Lietuvai, visuomet ateina į pagalbą ten, kur jos reikia labiausiai. Žinoma, šių apdovanojimų… Kitaip tariant, Ukrainos įvykių kontekste šie apdovanojimai turi dar didesnę reikšmę. Labai svarbu tinkamai pagerbti ir įvertinti tuos žmones, kurie aukoja savo laiką stiprindami Lietuvos saugumą.
PIRMININKAS. Dėkui už pristatymą. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Gerbiamas A. Pocius klausia pirmas. Prašau.
A. POCIUS (TS-LKDF). Ačiū. Aš noriu paklausti, kaip bus su tai apdovanotaisiais, kuriems buvo įteiktas šis apdovanojimas jau po jo išėmimo iš valstybinio statuso į žinybinį, ministerijos? Jeigu dabar mes svarstysime tuos pakeitimus ir naujai bus priimamas, ir vėl tas apdovanojimas taps valstybinis, kaip bus su tuo 20 metų laikotarpiu, per kurį kariai, kariuomenės kūrėjai savanoriai, kurie 1991 metais gynė valstybinius objektus, kontroliavo sovietinę kariuomenę ir viską darė, kad ją išvestų iš Lietuvos teritorijos? Kaip bus su šiais apdovanotaisiais, ar jų statusas bus prilygintas valstybiniam, ar taip ir liks žinybinis? Ačiū.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Man atrodo, tie, kurie pagal siūlomas šio projekto nuostatas nusipelnė gauti tokį apdovanojimą, tikrai galės teikti, pavadinkime taip, galės pretenduoti ir turės būtų įvertinti atitinkamos Valstybės apdovanojimų komisijos. Man atrodo, kad ir kada priimtume įstatymą, nuopelnai, dėl kurių turėtų būti apdovanoti tie žmonės, neprapuola. Manyčiau, kad jie turėtų būti apdovanoti, tai būtų teisinga.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiamas V. Rakutis. Posėdžiui toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas gerbiamas J. Sabatauskas.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, labai džiaugiamės, kad šis įstatymo projektas pasiekė Seimo posėdžių salę ir kad yra atstatomas istorinis statusas šitų labai svarbių apdovanojimų, kurie buvo įsteigti dar mūsų prieškarinės valstybės, jais tikrai labai daug garbingų žmonių buvo apdovanoti. Ar šis sprendimas yra suderintas su prezidentūra ir ar tas pasirengimas visos mūsų valstybės atstatyti šitą teisybę yra įvykęs? Kaip Krašto apsaugos ministerija žiūrėjo į šį pasiūlymą?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Matyt, šis projektas ir bus geras laikas ir suderinti, ir atsakyti į kai kuriuos klausimus, kuriuos iškėlė ir Teisės departamentas, manau, kad kai kurie momentai pataisytini ir galima juos atliepti. Man atrodo, krašto apsaugos ministrui šis pasiūlymas atrodė gana tinkamas, o, kaip ir minėjau, svarstant projektą bus laikas įsitraukti visoms institucijoms, pasvarstyti ir prieiti prie paties kokybiškiausio, geriausio sprendimo ar formuluočių.
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, komisijos pirmininke, iš karto pasakau, kad neabejoju ir pritarsiu šitam projektui. Tačiau norėčiau pasitikslinti. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalį teikia krašto apsaugos ministras – vienas segmentas ir antras – teikia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorius. Ar čia reikėjo taip išskirti, kad būtų tie du teikėjai? Man tai truputį kelia abejonių, ar nebus nesusipratimų.
Antras dalykas. Šaulių žvaigždės medalis, parašyta, yra skiriamas Lietuvos piliečiams, asmenims be pilietybės ir užsienio piliečiams, nusipelniusiems Lietuvos valstybei. Kas čia turima minty – asmenims be pilietybės? Ačiū.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Gal pradėsiu nuo antrojo klausimo. Matyt, yra įvairiausių situacijų suprantant, kad laisvės kovotojai, kariuomenės savanoriai galėjo per tam tikrą laikotarpį galbūt ir netekti pilietybės, tačiau dėl to jų nuopelnai nėra prapuolę. Manau, kad tą galės įvertinti, atitikimus, kuriuos turėtų atitikti teikiamas apdovanoti. Manau, kad šiuos niuansus galės įvertinti komisija, bet tai, tiesą pasakius, vertinčiau kaip dar vieną aplinkybę. Nemanau, kad ji turėtų kažkokią blogą įtaką.
Dabar pirmasis klausimas. Gal primintumėte, tiesą pasakius.
PIRMININKAS. Ačiū kolegei.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Ne, ne. Aš atsiprašau, neatsakiau į klausimą.
PIRMININKAS. Ar dar neatsakėte?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Stasy, gal jūs galėtumėte?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Pirmininke, prašo pakartoti. Kokios priežastys, kad ir krašto apsaugos ministras teikia, ir Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras? Dvi galimybės yra.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Man atrodo, vienas dalykas, kad Gyventojų genocido ir rezistencijos centras tyrinėja tą laikotarpį ir yra surinkęs informaciją, medžiagą, kuri leidžia įvertinti pretendentų atitinkamumą ir nuopelnus. Tai vienas dalykas. Krašto apsaugos ministras ir, žinoma, ministerija, ypač kalbant apie nusipelniusius šaulius ar kitas asmenybes, matyt, irgi yra būtent šioje temoje ir tikrai gali ir turi būti kaip tokių nominantų teikėjai. Man rodos, šiuo atveju nesuderinamumo tikrai nėra. Tikrai abi tos institucijos gali ir turi vertinti, matyti, ką reikia apdovanoti, ką reikia įvertinti, kuriuos žmones ir kuriuos tuos nusipelniusius reikėtų vis dėlto pagerbti medaliais ar žvaigždėmis.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolege, atsakėte į visus kolegų klausimus. Dabar dėl balsavimo motyvų S. Tumėnas kalba už.
S.TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kadangi visi užsirašė pasisakyti už, tai aš trumpai. Jau ne pirmą kartą apie tai šneku Seime, ne pirmą kadenciją tai vyksta, tačiau savanoriai, šauliai jau daug metų išgyvena, kad nesutvarkoma visų šitų apdovanojimų teisinė bazė. Deja, ne vienas ir ne du jau yra iškeliavę į anapilį taip ir neišgirdę to sutvarkyto įstatymo.
Aš kviečiu pritarti, nes tai yra žingsnis į priekį ir tai yra teisingumo, tiesos atkūrimas. Nepakanka vien to, kad mes priimame sprendimus, kad šitie savanoriai, šauliai per įvairias metų šventes, minėjimus turėtų galimybę patekti į Seimą be atskirų leidimų. To, aišku, nepakanka. Taigi, pasisakau už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėl balsavimo motyvų prieš nėra norinčių pasisakyti. Balsuosime, kai bus balsavimo laikas.
15.45 val.
[…]
16.19 val.
PIRMININKAS. Toliau balsuojame dėl Valstybės apdovanojimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo aštuntuoju ir devintuoju skirsniais ir 42 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-1873. Pateikimas.
Užsiregistravo 75, balsavo 75 Seimo nariai: už – 75, prieš ir susilaikiusių nėra. Po pa-teikimo įstatymo projektui pritarta. Pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas, papildomas – Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Siūloma svarstyti lapkričio 22 dieną. Galima pritarti dėl komitetų ir komisijos? Ar norite ką nors pasiūlyti? Per šoninį mikrofoną J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kadangi šiuo projektu uždedame tam tikras papildomas pareigas Prezidentui, aš siūlyčiau fiksuoti, kad prieš svarstant pagrindiniame komitete būtų atsiklausta prezidentūros nuomonės.
PIRMININKAS. Čia koks žanras būtų? Aš manau, kad komitetas gali pakviesti Prezidento patarėją atitinkamais klausimais. V. Rakutis per šoninį mikrofoną.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, atsižvelgiant, kad šis klausimas yra labai artimai susijęs su kova ir su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto svarstomais klausimais dėl karo veteranų ir kitų, siūlytume kaip alternatyvą ar kaip pagalbinį komitetą ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą.
PIRMININKAS. Galbūt kaip papildomą komitetą. Tinka? Ar, kolegos, sutinkate? Bendru sutarimu tada. Pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bei Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Siūloma svarstyti lapkričio 22 dieną. Kaip minėjau, bendru sutarimu pritarta.
16.21 val.
Posėdžio vaizdo įrašas (nuo 15.34 val.)
Posėdžio vaizdo įrašas (nuo 16.19 val.)
Kaip ten judasi? 🙂 10 metų vis juda 🙂
Mano nuomone kai kurie Seimo nariai atrodo kaip iš medžio iškritę. Jie net nesupranta kodėl ir kas vyksta, kad 2002 m. Seimas, išleisdamas naują Apdovanojimų įstatymą, o Prezidentas jį pasirašydamas, padarė didžiausią, švelniai kalbant akibrokštą, o grubiai- durnystę. Mano šeimos pavyzdys. Štai aš su sūnumi dar 1991 metais įstojome tarnauti kariais savanoriais į tuometinį SKAT. Aš seniausiai jau dimisijoje, o sūnus kariuomenėje tarnybą tęsia. Mane dar 2002 metais Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu apdovanojo prezidentas, t.y. iki tol, kol jis dar buvo valstybės lygmens medalis. Sūnus gi buvo apdovanotas jau KA ministro, t.y. KA sistemos lygmens, bet turinčio jau žemesnį lygmenį, medaliu. Mano ir sūnaus nuopelnai- lygiaverčiai, o apdovanoti nevienodai teisingai. Seimai LR prezidentus, kurie neturi supratimo kas vyksta, paverčia LR Konstitucijos pažeidėjais, nes prezidentai prie visko yra ir vyriausi kariuomenės vadai, yra prisiekę visiems būti vienodai taisingais. O neteisingumo tolerancija, mano nuomone, irgi yra LR Konstitucijos pažeidimas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę AT yra išleidusi apdovanojimų įstatymą, kuriame buvo žodžiai, kad tai yra tarpukario apdovanojimų įstatymo tęsinys. Jame kaip valstybės apdovanojimas buvo įvardytas ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis. Išeina, kad 2002 metų Seimas nusispjovė ne tik ant trijų kartų kariuomenės kūrėjų, bet ir ant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo signatarų. Ir dar. Jei kas nors nemano, kad 2002 m. Seimas nepadarė akibrokšto ar durnystės, tai tegul pasaulyje suranda bent vieną valstybę, kuri turi to paties pavadinimo, išvaizdos, bet skirtingo lygmens nors vieną apdovanojimą. Todėl nereikia sapalioti apie tai, kad „siūlome sugrąžinti galimybę nusipelniusius Lietuvos kariuomenės kūrėjus savanorius bei Šaulių sąjungos narius apdovanoti valstybiniais apdovanojimais”. Reikia pripažinti, kad buvo padarytas akibrokštas, kad medaliui gražinamas valstybės apdovanojimo lygmuo, kad visi, kuriuos apdovanojo šiuo medaliu KA ministras- laikomi apdovanotais valstybės lygmens apdovanojimu. Juk taip paprasta.