Artėja iškilminga 1863–1864 metų sukilimo vadų laidojimo ceremonija

Lapkričio 22 d. (penktadienį) 1863–1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių valstybinės laidotuvės

(papildyta 2019-11-20)

Sukilėlio ženklas. 1863 m. LVIA, f. 1135, ap. 4, b. 380, l. 5 v.

Sukilėlio ženklas. 1863 m. LVIA, f. 1135, ap. 4, b. 380, l. 5 v.

1863–1864 m. sukilimas iki pat šių dienų tebėra mokslininkų tyrimų, visuomenės ir politikų diskusijų, muziejininkų ir menininkų veiklos objektas. Svarbiausia sukilimo idėja – kova už Laisvę – turi ypatingą reikšmę visoms tautoms, kovojusioms prieš Rusijos imperiją. Pabrėždama, kad organizuojamas ypatingos svarbos istorinis įvykis – valstybinės sukilėlių laidotuvės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija maloniai kviečiame prisijungti ir palydėti Didvyrius.

8:30     1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių karstų išnešimas iš Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų vidinio kiemo. Iškilminga rikiuotė Katedros aikštėje
8:40     1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių karstų įnešimas į Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedrą baziliką
9:00–11:30 Visuomenė kviečiama atsisveikinti su sukilimo dalyvių palaikais Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedros bazilikoje. 
11:45     Oficialių asmenų ir užsienio delegacijų atvykimas į Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedrą baziliką

12:00    Šv. Mišios Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje. Šv. Mišias aukoja arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, dalyvauja Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos vyskupai ir kariuomenių kapelionai
(Įėjimas į Arkikatedrą baziliką bus ribojamas, vaizdas bus retransliuojamas ekrane Katedros aikštėje (LRT tiesioginė transliacija))
Po šv. Mišių valstybių atstovų atsisveikinimo kalbos

13:40 laidotuvių procesija Vrublevskio, Šventaragio, Pilies, Didžiąja, Aušros Vartų, Drujos, Rasų gatvėmis pajudės į Senąsias Rasų kapines.
Prie eisenos gali prisijungti visi pageidaujantys. Visuomeninės organizacijos, bendruomenės ir piliečiai kviečiami dalyvauti laidotuvių procesijoje su vėliavomis, kita istorine patriotine atributika.

Kauno gubernijos karinis vaivada Zigmantas Sierakauskas (1826 – 1863). Pakartas Vilniuje 1863 m. LVIA, f. 439, ap. 1, b. 147, nr. 123.

Kauno gubernijos karinis vaivada Zigmantas Sierakauskas (1826 – 1863). Pakartas Vilniuje 1863 m. LVIA, f. 439, ap. 1, b. 147, nr. 123.

~ 14:25  Laidotuvių procesijos sustojimas prie Aušros Vartų. Giesmės lietuvių, lenkų ir baltarusių kalbomis.

~ 15:00   Laidotuvių procesijos atvykimas į Senųjų Rasų kapines
(Įėjimas į Senųjų Rasų kapines bus ribojamas, vaizdas bus retransliuojamas ekrane (LRT tiesioginė transliacija)

1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių karstų įnešimas į Senųjų Rasų kapinių koplyčią, baigiamasis atsisveikinimas
Laidotuvių oficialios dalies pabaiga
Valstybinių laidotuvių pabaiga: atminimo salvės 1863–1864 m. sukilimo vadų, dalyvių ir visų kovojusių ir žuvusių už Laisvę garbei Senųjų Rasų kapinėse

~ 16:00 – 24:00 Senųjų Rasų kapinių koplyčia, kurioje palaidoti 1863–1864 m. sukilimo vadai ir dalyviai bus atvira visuomenės lankymui .
Lapkričio 23–24 d. koplyčia bus atvira nuo 9 iki 21 val. 

Kartu atsisveikinkime ir pagerbkime 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių bei visų kovojusių ir žuvusių už Lietuvos laisvę ir garbę atminimą

Daugiau informacijos www.lrv.lt


2017 m. sausio 3 d. pradėjus Gedimino kalno šlaitų tvarkymo darbus, kalno aikštelėje atsitiktinai buvo rasti palaidojimai. Įsitikinus, kad tai 1863–1864 m. sukilimo dalyvių, nužudytų Vilniaus Lukiškių aikštėje, palaikai, buvo pratęsta paieška ir atkasti 20-ies asmenų palaikai. Nuspręsta 1863–1864 m. sukilėlių vadų ir dalyvių valstybinių laidotuvių ceremoniją, bendradarbiaujant su Lenkija, surengti po mėnesio 2019 m. lapkričio 22 d. Palaikai bus laidojami Vilniaus Rasų kapinėse.
XVIII a. pabaigoje Rusijai, Prūsijai ir Austrijai pasidalijus Lenkijos ir Lietuvos valstybę, buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės atiteko Rusijos imperijai. Per visą XIX a. įvairiose buvusios valstybės žemėse ne kartą kilo sukilimai prieš pavergėjus. Vienas iš paskutinių bandymų atkurti nepriklausomą valstybę buvo 1863–1864 m. sukilimas.

Šis sukilimas prieš Rusijos imperiją prasidėjo 1863 m. sausį Varšuvoje, Lenkijos Karalystėje. Netrukus jis išplito ir buvusiose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse, dabartinėje Baltarusijos ir Lietuvos teritorijoje bei Ukrainoje. Sukilėliai siekė atkurti nepriklausomą Lenkijos ir Lietuvos valstybę su 1772 m. sienomis, visiems gyventojams suteikti lygias pilietines teises, o valstiečiams duoti žemę. Lietuvoje sukilėliai ypač akcentavo kovą dėl varžomų Katalikų Bažnyčios teisių, o Baltarusijoje sukilimas ir jo lyderis Konstantinas Kalinauskas siejami su modernios baltarusių tautos formavimusi. Sukilime dalyvavo veik 200 tūkst. įvairių socialinių sluoksnių atstovų. Rusijos imperijos valdžia 1864 m. numalšino sukilimą ir ėmėsi represijų prieš sukilimo dalyvius bei jį rėmusius asmenis. Sukilimas jame dalyvavusių tautų atmintyje išliko kaip bekompromisės pasiaukojamos kovos už laisvę, tautų teisę į nepriklausomą gyvenimą ir pilietines teises simbolis.

Vilniaus miesto sukilėlių komisaras Ignotas Zdanavičius (1839 – 1863). Pakartas Vilniuje 1863 m. LVIA, f. 439, ap. 1, b. 147, nr. 122.

Vilniaus miesto sukilėlių komisaras Ignotas Zdanavičius (1839 – 1863). Pakartas Vilniuje 1863 m. LVIA, f. 439, ap. 1, b. 147, nr. 122.

1863 m. birželį – 1864 m. kovą, Vilniaus generalgubernatoriui Michailui Muravjovui patvirtinus, mirties bausmė pakariant arba sušaudant Lukiškių aikštėje buvo įvykdyta 21 asmeniui, tarp jų – dviem pagrindiniams Lietuvos sukilimo vadams – Zigmantui Sierakauskui ir Konstantinui Kalinauskui. Kitiems mirties bausmė buvo skirta už įvairius pasipriešinimo carinei valdžiai veiksmus: Boleslovui Koliškai – už vadovavimą sukilėlių būriui, kunigams Stanislovui Išorai ir Raimundui Zemackiui – už sukilimo manifesto skaitymą bažnyčiose, bajorams Julianui Lesnevskiui ir Albertui Liaskovičiui – už valstiečių raginimą sukilti, Juozapui Jablonskiui, Aleksandrui ir Juozapui Revkovskiams bei Karoliui Sipavičiui – už pasikėsinimo į Vilniaus gubernijos bajorų vadą Aleksandrą Domeiką organizavimą. „Durklininkams“ – Janui Benkovskiui ir Janui Marčevskiui, sukilimo vadovybės atsiųstiems iš Varšuvos nužudyti Vilniaus bajorų vadovą Aleksandrą Domeiką, bei jiems padėjusiam slaptosios policijos nariui Kauno gubernijos bajorui Eduardui Čaplinskiui skirta mirties bausmė visus kartu pakariant Lukiškių aikštėje. Iš sukilimo organizacijos vadovų mirtimi nubausti varšuvietis Mečislovas Dormanovskis bei vilniečiai Ignacijus Zdanavičius ir Titas Dalevskis. Sušaudyti buvo ir prie sukilimo prisidėję buvę Rusijos kariuomenės karininkai ir kareiviai, paimti į nelaisvę įvairiuose sukilėlių būriuose – Henrikas Makoveckis, Vladislovas Nikoliajus, Kazimieras Sičiukas ir Jokūbas Čechanas.
Kovojusieji ir žuvusieji pratęsė ir ateities kartoms perdavė kovų už Tėvynės laisvę tradiciją.

 

T. Dalevskis (1840-1864). Lietuvos provincijų valdymo skyriaus ekspeditorius, Vilniaus miesto viršininkas. LVIA. F. 439, ap. 1, b. 148, nr. 5, 5v.

T. Dalevskis (1840-1864). Lietuvos provincijų valdymo skyriaus ekspeditorius, Vilniaus miesto viršininkas. LVIA. F. 439, ap. 1, b. 148, nr. 5, 5v.

Vincentas Konstantinas Kalinauskas (1838 – 1864). LVIA, f. 439, ap. 1, b. 147, nr. 125.

Vincentas Konstantinas Kalinauskas (1838 – 1864). LVIA, f. 439, ap. 1, b. 147, nr. 125.

Kviečiame dar kartą aplankyti Lietuvos archyvų virtualias parodas  1863 metų sukilimas archyvų dokumentuose ir 1863-1864 m. sukilimas

Paskelbta Naujienos, Skelbimai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.