Mėnulis tikras tėvas jo, sesuo dangaus žydrynė

Įspūdžiai iš naktinio pėsčiųjų žygio „Valkų kalvų mūšiui 75“

1945 metų gegužės 6–18 d. Šakių aps. Barzdų, Jankų ir Paežerėlių vls. (dabar – Šakių r. sav. ir Kazlų Rūdos sav.) NKVD daliniai, gavę iš šnipų ir išdavikų informaciją apie partizanų būrių dislokacijos vietas, pradėjo didelio masto karinę operaciją. Be mažesnių partizanų būrių buvo užpulta ir kapitono Jurgio Valčio-Tundros vadovaujamo partizanų junginio stovyklavietė. Gegužės 12 d. čia buvo susirinkę apie 100 Šakių apylinkių partizanų. Prie partizanus buvo mesta 250 NKVD pasienio kariuomenės kareivių. Išlikusiuose NKVD dokumentuose nurodoma, kad buvo nukauti 52 partizanai (dalis stovyklavietėje, dalis persekiojant). Pagal liudininkų pasakojimus žuvo 19 partizanų: Pranas Bubelaitis, Antanas Čereškevičius (Čečeras), Antanas Kriaučiūnas, Juozas Kuosaitis, Bronius Latvaitis, Petras Mačiulaitis, Pranas Mačiulaitis-Perlas, Juozas Mockus, Kajetonas Mozūraitis, Jonas Paukštys, Ignas Pinkus, Pranas Rėčkaitis, Augustinas Rutkus, Antanas Ruzgys, Kazimieras Stračkaitis, Antanas Širvaitis, Juozas Vaičaitis-Kėkštas, Vincas Vaičaitis-Eglė ir Juozas Vizgirda. Dalis partizanų iš apsupties išsiveržė, bet netrukus vėl buvo apsupti NKVD kariuomenės. Kautynėse Staliorių ir Rugienių kaimuose žuvo 18 partizanų. Šiandien žinomos pavardės tik šešių: Antanas Adomaitis, Vladas Bliuvas, Antanas Jakštys, Pranas Mikalauskas, Vladas Sprindžiūnas ir Aleksas Valiukas. NKVD pranešime buvo rašoma, kad nukauta 115 partizanų. Archyviniuose dokumentuose nukautų partizanų pavardės neminimos.

Minint šių kautynių 75-as metines ir pagerbiant žuvusius Lietuvos didvyrius, Pėsčiųjų žygių asociacija organizavo naktinį pėsčiųjų žygį „Valkų kalvų mūšiui 75“. Dėl pasaulinės Covid-19 pandemijos žygis negalėjo įvykti gegužės mėnesį, todėl buvo nukeltas į liepą.

Į žygį pagerbti žuvusiuosius už Lietuvos laisvę suvažiavo keli šimtai pėsčiųjų žygių entuziastų. Nepraleidau progos ir aš. Kadangi bendro starto dalyviams nebuvo, tai kiekvienas užsiregistravęs, galėjo iškart eiti nužymėtu maršrutu. Kiekvienas dalyvis galėjo pasirinkti jam tinkamą atstumą, nes buvo pasiūlyti 3 maršrutai 16, 23 ir 39 km. Nežiūrint skirtingų atstumų, visi dalyviai aplankė Valkų mūšio ir Partizanų žūties vietas. Daugumas žygeivių stengėsi nesinaudoti žibintuvėliais ir eiti mėnulio šviesoje. Tik įėjus į eglynus ar tankesnį mišką, vienas kitas įsijungdavo žibintuvėlį. Žygiuojant mėnulio šviesoje, mintyse kartojau dainos žodžius „Mėnulis tikras tėvas jo, sesuo dangaus žydrynė…“. Taip mintyse kartojant dainos žodžius, 23 kilometrų maršrutas neprailgo.

Ilsėkitės ramybėje Lietuvos didvyriai! Mes jūsų nepamiršim ir už jus neatleisim!

Arturas Čiras
LKKSS VAS narys