LRT laidoje „7 Kauno dienos“ 2019-12-15 pasakojo LKKSS narė istorike dr. Aušra Jurevičiūtė ir karys savanoris Gediminas Sūdžius
Po Pirmojo pasaulinio karo Didžioji Britanija susirado britų nežinomo kario kūną Prancūzijos laukuose ir palaikus parsigabeno namo. Vėliau taip pasielgė Prancūzija, Vokietija ir Belgija. Taip gimė nežinomo kareivio kapo idėja. Paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę pastatytas 1921 metais, tuometinėje sostinėje, Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, generolo Vlado Nagevičiaus iniciatyva. Paminklas surinktas iš akmenų, rastų kovų už Lietuvos Nepriklausomybę vietose: Radviliškyje, Utenoje, Ukmergėje. Po dešimtmečio Karo muziejaus sodelyje buvo iškilmingai palaidotas ir nežinomas kareivis, kurio palaikai buvo rasti netoli Lietuvos – latvių ūkininkų laukuose, kovų su bolševikais vietose. Per iškilmes prezidentas Antanas Smetona Nežinomą kareivį apdovanojo Vyčio Kryžiumi.
Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, Laisvės paminklas buvo nugriautas, kareivo kapas išniekintas. Paminklo vietoje buvo pastatytas sovietų čekisto Felikso Dzeržinskio biustas. 1990-aisiais metais, atgavus Nepriklausomybę, Karo muziejaus karo darbuotojų iniciatyva vėl buvo surinkti akmenys iš Nepriklausomybės kovų vietų ir paminklas buvo atstatytas. Ieškota ir nežinomo kareivio kūno perlaidojimo vieta.