Niekada nenustosime tikėti ir visomis išgalėmis remti Jūsų laisvę ir šviesią ateitį – prie šio Lietuvos krašto apsaugos ministerijos pažado besąlygiškai jungiamės ir mes, Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai
LKKSS VAS garbės narys, Ukrainos karo veteranas Evgen Dykyj
Su švente, ukrainietės ir ukrainiečiai!
Šiais metais ji ypatinga, ir ne tik tuo, kad tūkstančiai mūsų draugų ir draugių sutinka ją baisiausio XXI amžiaus karo fronte.
Man ši šventė visada buvo tikra – nes turėjau laimės ir garbės priklausyti tai marginalinei „Ukrainos buržuazinių nacionalistų“ (c) mažumai, kuri iš tikrųjų ir padėjo pagrindus šios dienos šventei, arba vieno monstro žodžiais, sukėlė „didžiausią geopolitinę katastrofą“ praėjusiame amžiuje.
Tačiau visus tuos metus buvo kažkoks netikrumas, dviprasmiškumas, nes šalia mūsų gyveno milijonai žmonių, kuriems mūsų nepriklausomybė atrodė labiau kaip istorinis atsitiktinumas, o ne Ukrainos patriotų kartų kovos rezultatas. Tuo pačiu metu daugelis šių žmonių patys buvo patriotai ir iš principo tarsi džiaugėsi nepriklausomybe – bet vis tiek tikėjo, kad mums, regis, tiesiog pasisekė, „žvaigždės sėkmingai išsidėstė“.
Tai, kas įgyjama kvailai ar pigiai, mažai vertinama ir gali taip pat lengvai išnykti kaip lengvai ir atsirado. O per okupacijos kartą susiformavusi „auksinės žuvelės atmintis“, neleido prie tos tikrai labai mažos kainos, kurią sumokėjome 1991-aisiais, pridėti visos tos baisios kainos, kurią mokėjo ankstesnės trys kartos.
Milijonai ukrainiečių, kurie dėl įvairių priežasčių asmeniškai neprisijungė prie kovos už nepriklausomybę, nuoširdžiai tikėjo, kad jos nereikėjo iškovoti, kad ji buvo vos ne padovanota.
Šį stereotipą uoliai palaikė rusiška ir mažarusiška žiniasklaida bei politikai, jis tapo kone pagrindiniu ramsčiu kiekvienam, pateisinančiam rusijos agresiją prieš mus.
Tačiau būtent ši agresija galutinai pavertė mūsų nepriklausomybę tikra, be pustonių, abejonių ir klausimų.
Dabartinio karo išdavoje akivaizdu, kad nepriklausomybė iš tiesų yra mūsų tautos pasirinkimas, o ne istorinis atsitiktinumas. Jau aštuonerius metus primokame už tai, ko nesumokėjome 1991-aisias, o šiemet mokame daugiau nei pilnutinai. Tai, kas ginama už tokią didelę kainą, yra ne atsitiktinumas, o pats vertingiausias bendras turtas.
Taigi su pačia tikriausia iš visų mūsų Nepriklausomybės dienų, pagaliau subrendusi ir vieninga šalie!
Tikiu, kad kitais metais švęsime jau nugalėtojų statuse.
Слава Україні (Šlovė Ukrainai)!
Vytautas Račkauskas
Švęskite ukrainietės ir ukrainiečiai širdyse ir šeimose savo šalies, UKRAINOS, Nepriklausomybę, jei dėl Rusijos agresijos ir jos raketų negalite švęsti bendruose renginiuose… Po karo ir jūsų pergalės, mieli ukrainiečiai, didelė tikimybė, kad ši šventė taps pagrindine vienijančia tautą švente, nes bus tai siejama, deja su didžiule kaina, jai apginti. Slava Ukraine, herojam slava…