Netekome bendražygio

PRO MEMORIA

2014 m. gruodžio 23 d., po sunkios ir ilgos ligos, mirė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, 1944 metų Tėvynės apsaugos rinktinės karys, Linas Gediminas Janulionis.

Velionis gimė 1925 metais Lietuvos karo gydytojo, pulkininko Lino Janulionio ir Liucijos Janulionienės šeimoje. Tėvas, kaip nepriklausomybės kovų 1918-1919 m. dalyvis, buvo apdovanotas Kūrėjų savanorių medaliu.

1944 m. vasarą, Linas Gediminas Janulionis, kaip savanoris, įsijungė į Tėvynės apsaugos rinktinę, kad galėtų kovoti prieš grįžtančius sovietinius okupantus. Pirmojo savanorių pulko antrojo bataliono ketvirtos kuopos sudėtyje buvo fronte prie Ventos. Spalio mėn. dalyvavo kautynėse prie Sedos, vėliau ties Barstyčiais, vėliau kitose Žemaitijos vietovėse, kuriose vyko priešo stabdymas. 1945 m. kovo mėn. Vokietijoje pateko į sovietų kariuomenės nelaisvę. Paleistas iš nelaisvės 1947 m. rudenį.

Pabaigęs Lietuvos žemės ūkio akademiją daugiausiai dirbo pedagoginį darbą įvairiose Lietuvos vietovėse. Nuo 1963 m. iki išėjimo į pensiją 1985 metais, dirbo Vilniaus žemės ūkio buhalterinės apskaitos technikume pavaduotoju administracijos-ūkio reikalams.

Linas Gediminas Janulionis 1996 metais buvo apdovanotas Šaulių ženklo III-čio laipsnio ordinu už nuopelnus 1944 metais ginant Lietuvos garbę ir nepriklausomybę. 1999 metais buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, 2008 metais – Sedos kautynių medaliu.

Velionis, kartu su žmona Leontina, užaugino sūnų Liną ir dukrą Vitą.

Amžiną atilsį duok Linui Gediminui, Viešpatie!

LKKSS VILNIAUS SKYRIAUS SAVANORIŲ ATSISVEIKINIMAS

Lino Gedimino Janulionio palaikai buvo kremuoti, ir urna su palaikais artimųjų atsisveikinimui buvo atvežta į J. Matulaičio bažnyčios laidojimo namus gruodžio 26 dieną. Į atsisveikinimą ir paskutinį LKKSS Vilniaus skyriaus KASP 8 rinktinės karių savanorių būrio nario pagerbimą atvyko šio būrio vadas Dalius Butkauskas ir kiti savanoriai kūrėjai – Rimantas Liudvikas Čeburnis, Gasparas Genzbigelis, Antanas Kurpavičius, Giedrutis Laucius, Vytautas Račkauskas ir Algimantas Švegžda. Gražiai su velioniu, antrosios kartos savanoriu, Linu Gediminu Janulioniu atsisveikino trečios kartos savanoriai. Vainikas, Trispalvė ir Garbės sargyba su juodomis beretėmis – viskas kaip priklauso. Urna buvo išvežta palaidoti į Kauną, į Janulionių šeimos kapavietę. Velionio žmona, duktė ir anūkas, kiti draugai ir artimieji labai nuoširdžiai dėkojo Vilniaus apskrities skyriaus savanoriams kūrėjams. Savanorių dalyvavimas tikrai buvo labai svarbus velionio artimiesiems.

Informaciją parengė LKKSS VAS

---

„Savanoris” 2015 m. sausis Nr. 1 (469)

In memoriam Linui Gediminui Janulioniui

2014 m. gruodžio mėn. 23 d. mūsų gretas paliko Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) Vilniaus apskrities skyriaus (VAS) narys, Sedos kautynių dalyvis Linas Gediminas Janulionis. Linas Gediminas Janulionis gimė 1925 m. kovo 23 d. Kaune, karininko gydytojo Lino Janulionio (1888–1940), Lietuvos karo gydytojo, sanitarijos pulkininko, įstojusio į Lietuvos kariuomenės eiles 1918 m. gruodžio 1 d., apdovanoto 1 laipsnio Vyties Kryžiaus ordinu (Nr. 67, 1926), Kūrėjų savanorių medaliu (Nr. 359, 1928), III-ojo laipsnio Vytauto Didžiojo ordinu (1933) ir Liucijos Janulionienės-Stasiūnienės (1901–1997) šeimoje. Motina 1944 m. pasitraukė į Vakarus, buvo aktyvi lietuvybės, vėliau ir tremtinių grįžimo fondo rėmėja, 1993 m. grįžo į Lietuvą. Sesuo Liucija (1923–1944) 1941 m. birželio sukilimo metu slaugė sužeistuosius, vokiečių okupacijos metais pagelbėjo pogrindinio laikraštuko leidėjams, pakliuvusiems į Gestapo nagus, palaikyti ryšį su likusiais laisvėje bendraminčiais, žuvo 1944 m. Erfurto apylinkėse subombardavus traukinį. Linas Gediminas Janulionis 1943 m. baigė Kauno 6-ąją gimnaziją, 1943–1944 m. studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijoje, kuri tuo metu buvo Dotnuvoje. 1944 m. liepos viduryje, išlydėjęs šeimą (motiną, patėvį ir seserį) į Vakarus, pats pasitraukė į Žemaitiją. Prie Sedos įsijungė į savanorių gretas, kad kovotų prieš grįžtančius sovietinius okupantus. Tėvynės apsaugos rinktinės pirmo savanorių pulko antro bataliono ketvirtos kuopos sudėtyje (kuopos vadas – leitenantas Jurgis Jurkūnas, būrio vadas j. leitenantas Zabkus) buvo fronte prie Ventos. Spalio 7 d. sunkiųjų minosvaidžių vieneto sudėtyje dalyvavo Sedos kautynėse, kitą dieną – ties Barstyčiais, o vėliau ir kitur, kovojo pristabdant persekiojantį priešą. Per Neringą atsitraukė į Rytprūsius, lietuviškų pulkų, perorganizuotų į statybos pionierių batalionus (80-ojo bn.), sudėtyje dalyvavo kasant gynybinius įtvirtinimus. 1945 m. kovo mėnesio pabaigoje Heilegenbeilio (Šventapilė) miesto apylinkėse Rozenbergo prieplaukoje pateko į sovietų armijos nelaisvę. Belaisvių lageriuose (Tilžėje, Pamletuose, Istenburge) buvo kalinamas iki 1946 m. vidurio. Vėliau atgabentas į Vilnių, po patikrinimo filtracijos punkte 1947 m. rudenį buvo amnestuotas, galėjo tęsti studijas LŽŪA agronomijos fakultete (jau Kaune) ir 1951 m. Akademiją baigė. 1952 m. vedė LŽŪA studentę Leontiną Januševičiūtę, 1953 m. gimė sūnus Linas, 1955 m. – duktė Vita. Po studijų buvo paliktas aspirantūroje, darbavosi augalininkystės katedroje, bet po kelių metų marksizmo katedros iniciatyva buvo pašalintas „kaip nuslėpęs praeitį”. Toliau dirbo Dotnuvoje Akademijoje, vėliau – Šiaulių agrozootechnikume, dėstė agronomines disciplinas. Minėtas mokyklas likvidavus, 1961 metais pakviestas dirbti direktoriumi vienoje iš daugelio tada kurtų naujų įstaigų – Bartkuškio žemės ūkio technikumą. Tačiau Širvintų, vėliau ir Vilniaus „raikomams” nepalankiai žiūrint į nepartinį vadovą bei vietinei partinei organizacijai nuolat ieškant priekabių, 1963 m. perėjo dirbti į Vilniaus žemės ūkio buhalterinės apskaitos technikumą pavaduotoju administracijos–ūkio reikalams su nedideliu pedagoginiu krūviu. Vėliau dirbo dėstytoju iki šio technikumo nelikvidavo. 1996 m. liepos 15 d. apdovanotas III-ojo laipsnio Šaulių ženklo ordinu už nuopelnus ginant Lietuvos garbę ir Nepriklausomybę 1944 m. 1999 m. lapkričio 22 d. – LR Prezidento dekretu Nr. 680 apdovanotas „Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu“. 2008 m. lapkričio 23 d. apdovanotas Sedos kautynių medaliu. LKKSS narys nuo 2013 metų. Į paskutinę kelionę išlydėjome antrosios savanorių kartos atstovą, amžino poilsio atgulusį Kauno Panemunės kapinėse.