Kokios yra to, atrodytų, „begalinio“ – 7 mėnesių – pagalbos vėlavimo pasekmės ir ką Ukraina galėtų pasiekti su nauja pagalba.
Miroslavas Liskovičius. Ukrainos nacionalinė informacijos agentūra (Ukrinform)
Neperdedant, 2024 m. balandžio 23-ioji yra labai svarbi diena: 20:00 Kyjivo laiku vyko galutinis Senato balsavimas dėl pagalbos skyrimo Ukrainai daugiau nei 60 mlrd. Joe Bidenas davė žodį nedelsiant pasirašyti dokumentą, kad ilgai lauktas karinės pagalbos paketas pagaliau būtų išsiųstas į Ukrainą.
Įvairiomis prognozėmis, pirmoji ginklų partija gali atkeliauti iki savaitės pabaigos.
Tuo tarpu priešui gerokai „svyla padai“. Ir tai patvirtina ne tik „kauksmas pelkėse“ (Lavrovas vėl prabilo apie „branduolinės konfrontacijos pavojų“), bet ir įvairios publikacijos (rusai moka tai „suorganizuoti“) pasaulio žiniasklaidoje, beje net labai įtakingoje žiniasklaidoje, pvz., „Bloomberg“ balandžio 22 d. paskelbtas straipsnis „JAV pagalba leis Kyjivui atsikvėpti, bet lūžio taškas mūšio lauke dar toli “. Paprasčiau sakant, Maskva visais įmanomais būdais stengiasi sukurti įspūdį, kad net jei Ukraina gaus ginklų iš Amerikos, tai iš tikrųjų vis tiek nieko nepakeis.
Tačiau ekspertų nuomonė šiuo klausimu yra visiškai kitokia.
Pagalba iš JAV: kokios jos uždelsimo pasekmes Ukrainai?
Be to, kad JAV pagalbos uždelsimas kai kuriuos ukrainiečius, ypač tuos, kurie buvo užnugaryje, įstūmė į neviltį ir apatiją, tai taip pat brangiai kainavo Ukrainai fronte.
„Kokios uždelsimo pasekmės? Ir netgi labai didelės. Blokuodami pagalbą D. Trumpas ir jo šalininkai padarė Ukrainai didžiausią žalą, išskyrus, žinoma, asmeniškai Putiną. Jie padovanojo jam tokią dovaną, kurios tas net negalėjo tikėtis. Pagal optimistiškiausius rusų planus D. Trumpas pirmiausia turėtų tapti prezidentu ir tik tada blokuotų pagalbą Ukrainai. Tačiau Trumpas įsigudrino tai padaryti lygiai metais anksčiau. Ir tas blokavimas truko septynis mėnesius. Tiesą sakant, Trumpas yra kaltas dėl tūkstančių mūsų karių žūties. Aš jau nekalbu apie Avdoso praradimą“, – „Ukrinform“ komentuoja buvęs „Aidaro“ bataliono būrio vadas Evgen Dykyj.
Fronto „išlenkimai“ dėl sviedinių ir kitų ginklų trūkumo mums tapo labai skausmingais.
„Neperdedant, pagalbos Ukrainai Trumpo blokavimas – tai bene didžiausia rusų sėkmė šiame kare nuo tada, kai 2023 metų vasarą jiems pavyko išlaikyti vadinamąją „Surovikino liniją“ Zaporižės regione, spaudžiant Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“, – pridūrė ekspertas.
„Informacinio pasipriešinimo“ grupės karinis apžvalgininkas Oleksandras Kovalenko sako, kad dėl pagalbos iš JAV uždelsimo fronte labai trūko amunicijos. O priešlėktuvinės gynybos trūkumas, ne tik didelio nuotolio, bet ir trumpo nuotolio zenitinių raketinių kompleksų, iš ties nustojo kelti mirtiną pavojų Rusijos taktinei priekinės linijos aviacijai, kuri nuolat mėto valdomas bombas ant mūsų pozicijų.
„Deja, visa tai privedė prie to, jog kai kuriuose sektoriuose teko atsitraukti, ypač prie Avdijivkos, ir galiausiai iš paties miesto, kurį praradome“, – pastebėjo karinis apžvalgininkas.
Avdijivką paminėjo ir Karo teisės studijų centro vadovas Oleksandras Musienko. Anot jo, jei nebūtų pagalbos pauzės, Ukraina tikrai būtų sustabdžiusi Rusijos puolimą.
„Bent jau būtų kalbama ne taip, kaip dabar, jog Rusija ruošiasi suaktyvinti puolimo veiksmus kitose fronto srityse, o Rusijos Federacija būtų užsiėmusi savo dalinių pergrupavimu ir perkomplektavimu, kam būtų prireikę atitinkamo laiko“, – pabrėžė ekspertas.
Jei ne delsimas, būtume galėję prognozuoti ir planuoti savo kampaniją antrajam 2024-ųjų pusmečiui: „Ir, galbūt, Ukrainos ginkluotosios pajėgos netgi būtų turėję galimybę imtis kontrpuolimo veiksmų, bent jau vietinio pobūdžio“.
Tačiau net ir pagal dabartinį scenarijų yra sąlygų, kurios mums gali palankiai susiklostyti.
„Juk vis tik matote, kas nutiko? Pasikeitė sąlygos. Rusija ruošėsi suintensyvinti puolimą, būdama 100% įsitikinusi, jog Kongresas nebalsuos už pagalbą Ukrainai, o taip pat, kad Europa, kol Amerika „pakibo“, nespės tuoj pat įsijungti į procesą. Na ką, Rusija apsiskaičiavo, jos skaičiavimai sužlugo. Ir dabar perieš jus iškilo sunki dilema, – sako O. Musienko. – Viena vertus, jie negali atsisakyti puolimo, nes Putinas yra apsėstas karo prieš Ukrainą, Ukrainos valstybingumo likvidavimo ir neoimperinių ambicijų. Nors galvą į sieną daužyk, bet Putinas nori rezultato“.
Tuo pačiu metu, pasak „Ukrinform“ pašnekovo, netgi susidaro įspūdis, jog Rusija dabar tiesiog lenda į spąstus.
„Tai yra, rusai puls nesulaukę rimto pastiprinimo, ir mūsų galimybės atremti tą puolimą žymiai pagerės“, – pabrėžė Oleksandras Musienko.
Paskutiniai jo žodžiai yra padrąsinantys, ypač minėto „Bloomberg“ paskelbto straipsnio fone. Bet ką apie tai galima pasakyti objektyviai?
JAV pagalba atveria galimybę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrapuolimui
„Ukrinform“ paklausė ekspertų, kodėl staiga pasirodė toks straipsnis ir kaip JAV pagalba iš tikrųjų paveiks karo veiksmus, ar yra tikimybė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos nuo aktyvios gynybos pereis prie kontrpuolimo?
Oleksandras Kovalenko pirmiausia atkreipė dėmesį į tai, kad panašios publikacijos pasirodo ne pirmą kartą: „Tai, kas skelbiama „Bloomberg“ puslapiuose – vienareikšmiškai, Kremliaus apmokėta kampanija“.
Ekspertas tvirtina, kad JAV pagalba Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms suteiks ne kažkokį „atokvėpį“, o visavertes galimybes stabilizuoti gynybos liniją. Tai visų pirma. Bet ne tik.
„Taip, išties, per pastarąjį pusmetį, kol nesulaukėme pagalbos iš JAV, praradome pozicijas ir lokacijas. Tačiau gynybos linija nesutrupėjo, frontas nebuvo pralaužtas, kaip prognozavo kai kurie „žinovai“. Nors buvo tikrai sunku. Tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos sulaikė Rusijos puolimą“, – pažymi apžvalgininkas.
O dabar kyla klausimas: jei sulaikėme tą antplūdį nepalankiomis sąlygomis (didele kaina ir stokodami ginklų), kas bus, kai pradėsime gauti viską, ko reikia – amuniciją, techniką?
„Nereikia būti genijumi, kad atsakytum į šį klausimą. Ženkliai padidinsime savo veiksmų efektyvumą tiek gynyboje, tiek puolime. Pirmasis etapas – gynybos linijos stabilizavimas, pabrėžė O. Kovalenko. – Antrasis – rezervų formavimas kontrpuolimo ar kontratakos veiksmams. Tiksliai nepasakysiu, kur, kokia perspektyvia kryptimi veiksime, nes jau žinoma, iki ko buvo prisikalbėta 2023-aisiais, kai visi aptarinėjo kokioje lokacijoje vyks mūsų kontrpuolimas. Kur reikės, ten ir bus. Kai prasidės – visi tai pamatys, o kai kurie pajus tai savo kailiu“.
Tokios publikacijos pasirodymo faktas nestebina ir Oleksandro Musienko: „Kieno ausys kyšo – aišku“. Kiek procentų tiesos tokiose žinutėse? Manau, kad aktyvi gynyba iš esmės ir toliau išsilaikys visuose fronto segmentuose. Tai ypač pasakytina apie karščiausius taškus, kur priešas dabar aktyviai bando pulti“.
Būtent ir apie Časiv Jaro, , Vuhledaro, Avdijivkos kryptis. „Ukrinform“ neseniai savo apžvalgoje rašė apie šias karštas vietas.
Be to, eksperto teigimu, prisideda dar viena potencialiai pavojinga zona – Charkivo sritis, kurią rusai gali bandyti pulti ne tik iš Kupjansko pusės, bet ir iš Belgorodo srities.
„Tačiau nėra ko kalbėti apie milijoninio miesto užgrobimą. Greičiau kalba suksis apie tai, kad priešas bandys apeiti Charkivą, siekdamas apsuptų jį tokiu dideliu pusžiedžiu, nukertančiu logistikos kelius. Ukrainos pajėgos tam ruošiasi. Todėl dar kartą: aktyvi gynyba bus išlaikyta“, – pabrėžė O. Musienko.
Bet kai tik mūsų pajėgumai pradės didėti, kai tik bus atkurtas nenutrūkstamas amerikietiškų ginklų tiekimas…
„Neatmetu, kad tam tikroje fronto dalyje Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms atsiras galimybių surengti sėkmingas lokalines kontratakas. Mūsų vadovybė tikrai neužsiims vien tik gynyba, o įvykių eigoje priiminės tinkamus sprendimus. Sąlygos pradėjo keistis. Ir keistis tikrai ne priešo naudai. Po balandžio 20-osios rusų perspektyvos jau nebe tokios optimistinės, kaip jie galėjo manyti anksčiau… Dar viena mūsų sąjungininkė – Didžioji Britanija – paskelbė apie didžiausią istorijoje pagalbos paketą Ukrainai. Taigi dėl to ir visas smurtas. Dėl to ir atsirado įvairių publikacijų Vakarų žiniasklaidoje“, – mano Karo teisės studijų centro vadovas.
Dar pozityviau apie Amerikos pagalbą atsiliepia Evgen Dykyj: „Su ja galime tikėtis net tik lokalių kontrpuolimų, bet ir rimtesnių puolimo veiksmų bei labai rimtos žalos priešui. Nekalbėsiu apie Rusijos grupuotės sutriuškinimą bent jau šiais metais, bet su tokiu numatomos pagalbos dydžiu šiemet galėtume bent jau pasiekti persilaužimą kare. Ir kad karas toliau klostytųsi ta pačia kryptimi kaip 2022-ųjų pabaigoje – 2023-ųjų pradžioje. Kitaip sakant, mūsų suplanuotos pergalės kryptimi“.
Betgi ne be „bet“. „Amerika duos mums ginklų, bet ginklai patys nekovoja“, – pabrėžė E. Dykyj. – Šiuo metu įvairiose fronto vietose žmonių santykis yra 1:10 arba 1:7 priešo naudai. Niekas kitas už mus neišspręs mobilizacijos problemos“.
Ekspertas primena, kad prasidėjus plataus masto invazijai turėjome pakankamai žmonių, bet neužteko kitų resursų.
„O dabar, kaip ir matematikoje, yra būtinos sąlygos ir pakankamos sąlygos sampratos. Taigi tų amerikietiškų ginklų, o pirmiausia amunicijos, buvimas yra būtina mūsų pergalės sąlyga. Tačiau ji nepakankama be atitinkamo žmonių kiekio. Mūsų gynėjų lieka vis mažiau: dalis jų „iškrenta“, dalis tiesiog „nusidėvi“. Tuo tarpu užnugaryje toliau tebesitęsia galinga Rusijos informacinė kampanija prieš mobilizaciją. Stačiai pastarosiomis dienomis Užgorode sumušti teritorinio komplektavimo centro darbuotojai, Černivcuose surengtas išpuolis bandant paimti ginklus. Nepakanka vien laukti pagalbos ginklais iš sąjungininkų – turime daryti savo „namų darbus“ su mobilizaciniu rezervu“, – pabrėžė Evgen Dykyj.
Ko tikrai Ukraina laukia iš JAV, kokios ginkluotės tikisi?
Pakartotinio balsavimo Senate išvakarėse pasirodė dar vienas straipsnis, tačiau kitame leidinyje – „Politico“ – su antrašte: „Kitas JAV pagalbos Ukrainai paketas bus daug didesnis nei įprastai“.
Straipsnyje rašoma, kad JAV patieks mūsų šaliai naują partiją šarvuotų transporterių „Bradley“, visureigių „Humvee“ ir šarvuotų transporterių M113. O dar – artileriją ir oro gynybos priemones. Ar šiame pakete bus tolimojo nuotolio ATACMS? Politico nepraneša, tačiau remdamasi savo nepriklausomais šaltiniais pažymi, kad raketų tikrai bus.
Beje, po pokalbio su Joe Bidenu balandžio 22 dieną prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad „sutartyse dėl ATACMS Ukrainai visi taškai jau sudėti“.
Tuo tarpu, „Ukrinform“ paklausė ekspertų, kokių konkrečiai ginklų Ukraina tikisi gauti iš JAV?
„Artimiausiu metu – tai 155 ir 105 milimetrų artilerijos sviediniai, taip pat „Patriot“ ir NASAMS oro gynybos sistemų raketos. Tai gali būti mums pristatyta greičiausiai“, – mano Oleksandras Musienko.
Toliau – tolimojo nuotolio raketos ATACMS.
„Mums jų tikrai reikia, kad būtų galima sugriauti Krymo tiltą, smogti giliai į Rusijos užnugarį. Tiek raketos, tiek sviediniai yra itin svarbūs“, – sako ekspertas.
Be to, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms labai reikia tiek skeveldrinių fugasinių, tiek ir kasetinių šaudmenų: „Ten, kur rusai puola labiau gyvąja jėga, reikalingos „kasetės“, o ten, kur daugiau dirba jų artilerija – skeveldriniai fugasiniai sviediniai“.
Būtų gerai iš JAV gauti atakos sraigtasparnių, pavyzdžiui, „Apache“.
„Kiek žinau, atitinkamas prašymas iš Kyjivo dėl „Apache“ buvo. Su tais sraigtasparniais mūsų karinė smogiamoji aviacija gerokai sustiprėtų“, – tikina O. Musienko.
O čia – Evgen Dykyj: „Mums kritiškai reikalingos net ne papildomos artilerijos sistemos, kurių daugiau ar mažiau turime, o būtent sviediniai joms. Dabar, dėl stygiaus artilerija gauna du sviedinius per dieną, taigi, švelniai tariant, ji nėra efektyviai naudojama. Todėl į pirmą vietą statyčiau artilerijos sviedinius ir manau, kad jų mums pristatys tikrai daug ir greitai“.
Antroje vietoje pagal svarbą – oro gynyba. Čia mums tiesiog trūksta visko.
„Kalbame ir apie papildomą raketų skaičių, ir apie paleidimo įrenginius. Europiečiai, gal būt, suras mums „atliekamų“ „Patriot“ oro gynybos sistemų, bet toms oro gynybos sistemoms skirtų raketų tikrai „ne vagonais vežti“. Bet pagaliau prabudusiose JAV jų pakankamai“, – sako ponas Dykyj.
Aleksandras Kovalenko kaip vieną iš prioritetų taip pat įvardijo raketas. Bet ne tik oro gynybos sistemoms „Patriot“ ir NASAMS, ne tik M142 HIMARS ir M270 MLRS (kalbama apie ATACMS), bet ir F-16.
„Amerikos naikintuvų ginklų nomenklatūra gana plati – yra dešimtys priemonių atakuoti oro, antžeminius ir jūros taikinius“, – pažymėjo apžvalgininkas.
Ukraina siekia gauti:
- AIM-120 AMRAAM klasės raketų „oras-oras“, kurios, priklausomai nuo modifikacijos, gali smogti iki 100 km ar didesniu atstumu. Tai leistų ne tik kovoti su Rusijos aviacija, pavyzdžiui, priešakinės linijos bombonešiais Su-34, metančiais sklendžiančias bombas už dešimčių kilometrų iki kovos linijos, bet ir teikti paramą oro gynybai perimant sparnuotąsias raketas ir Shahed-136 dronus kamikadzes su AIM-9 raketomis ir ne tik;
- AGM – 154 Joint Standoff Weapon sklendžiančių valdomų aviacinių bombų, kurių taikinio nuotolis yra nuo 100 iki 500 km, priklausomai nuo modifikacijos, o taip pat sparnuotųjų raketų AGM – 158 JASSM, savo charakteristikomis labai panašių į Storm Shadow ir Scalp EG (visos tos raketos antžeminiams taikiniams naikinti);
- priešlaivinių raketų AGM-119, leidžiančių pataikyti į objektus ant vandens paviršiaus iki 55 km ir didesniu atstumu. Jos buvo sukurtos kartu su Švedija, o švedai savo saugyklose tokių raketų turi neišmatuojamą kiekį.
išlieka aktualus valdomųjų aviacinių bombų klausimas.
„Amerikiečiai turi tokių bombų, mums jų davė, bet nepakankamai. Reikia daugiau. Juk rusų okupantai turi daug daugiau tokių priemonių, o taip pat daug daugiau tokių priemonių nešėjų nei mes“, – pabrėžė A. Kovalenko.
Apskritai Ukrainai aktualu praktiškai viskas.
„Patvirtintas 60 mlrd. paketas yra didesnis nei ankstesnieji, kurie mums buvo skirti 2022 ir 2023 metais. Žinoma, nemaža dalis ginkluotės nomenklatūros bus skelbiama atvirai, kaip ir anksčiau, tačiau bus ir uždaroji dalis, apie kurią sužinosime tik po pasekmių – kai atakuos rusus“, – reziumavo „Informacinio pasipriešinimo“ grupės apžvalgininkas.