Kanale „Seičas“ – aštrus Olenos Kyryk interviu su karybos ekspertu ir analitiku Evgenu Dykyj. Pokrovskas – ties praradimo slenksčiu: Diversinės žvalgybinės grupės jau jame. rusijos „mėsos“ puolimai. Kinija tiekia dronus, o JAV bejėgiškai stebi. Kodėl ES sankcijos nesugriauna rusijos ekonomikos? Ir kaip Trumpo ultimatumas atveria duris putinui? Apie tai ir daugiau vaizdo įraše.
– Sveikinu visus „Seičas“ kanalo žiūrovus ir prenumeratorius. Aš esu Olena Kyryk ir džiaugiuosi galėdama jus pasveikinti transliacijoje. Su manimi yra ponas Evgenas Dykyj, karinis politikos analitikas, ATO veteranas, buvęs „Aidaro“ bataliono būrio vadas, Nacionalinio Antarktidos tyrimų centro vadovas.
Pone Evgenai, malonu jus matyti. Dėkojame, kad radote laiko ir galimybę pabendrauti su mumis. Sveiki. ir šlovė Ukrainai.
– Didvyriams Šlovė. Laba diena.
Diversinės žvalgybinės grupės jau Pokrovske – kaip jos ten prasiveržė ir ką tai reiškia
–Kalendorius rodo liepos 24 d., ketvirtadienį. O tema, nuo kurios siūlyčiau pradėti – tai, kas dabar vyksta Pokrovske, nes prieš kelias dienas tapo žinoma, kad ten skverbiasi rusijos diversinės žvalgybinės grupės. Jos yra neutralizuojamos, bet iš publikacijų mūsų kariškių forumuose aišku, kad tas valymas gana sudėtingas dėl to, kad mieste yra daug civilių gyventojų.
Taigi, kaip vertinate tai, kas ten vyksta? Dėl ko tapo galima tokia diversinių žvalgybinių grupių veikla? Ir ar tokių grupių skverbimasis į Pokrovską nėra ženklas, kad priešas dabar planuoja dar labiau sustiprinti puolimo operacijas šia kryptimi?
– Na, pradėsiu nuo galo. Taip, diversinės grupės nėra siunčiamos šiaip sau, kad ten didvyriškai žūtų. Diversinės grupės visada yra, sakykime, toks trumpalaikis dalykas. Jų užduotis – paruošti miestą pagrindinių pajėgų puolimui. Jų užduotis – susilpninti miesto gynybą, rasti ir apčiuopti jos silpnąsias vietas. Na, idealiausiu priešui variantu būtų, jei kažkokios diversinės grupės įstengtų sulaukti dar vieno puolimo ir smogti gynėjams į nugarą. Taigi, diversinių grupių pasirodymas visada yra ženklas, kad rusai mano, jog jų dar laukia pagrindinis mūšis dėl miesto.
Kaipgi tapo įmanoma toms grupėms prasiskverbti? Na, aš nesu ten, kaip suprantate. Taigi, informacija bus ganėtinai netiksli, sakykim, iš antrų ar trečiųjų lūpų.
Na, bet panašu, kad, visų pirma, ir pats miestas dabar yra visai ne toks, koks buvo gana didelis miestas prieš karą. Taigi, duok Dieve prisiminti, berods prieš karą buvo 60 tūkstančių gyventojų. Vyrauja daugiaaukščiai pastatai. Ir šiame mieste, viena vertus, teisingai sakote, kad, dar pakankamai daug civilių gyventojų, jog tai, sakykim, trukdytų mums vykdyti kovinius veiksmus, nes tai yra mūsų civiliai, tai mūsų piliečiai ir kovotojai yra priversti su tuo skaitytis. Jie turi į tai atsižvelgti, kad išvengtų atsitiktinių aukų. Bet tai, kad vietinių gyventojų dar yra pakankamai daug, jog sukeltų problemų, dar nereiškia, kad ten yra pakankamai civilių, jog miestas išrodytų kaip gyva populiacija. Dabar miestas išrodo lyg vaiduoklis., kaip tam tikra dykynė.
Taigi, daugybė tuščių namų, daugybė tuščių rūsių. Tad idealios sąlygos slapstytis. Jei jau ten įlindai, tai gali lindėti kaip žiurkė, na, ypač, neduok Dieve, jei tai tikrai gerai parengtos diversinės grupės ne iš „mobikų“ o iš kokių nors jų ,,specialiųjų‘‘ padalinių. Na, išties, diversinės grupės tokiomis sąlygomis gali slapstytis mėnesius. Taigi pats miestas dabar tiesiog idealiai tinka jame veikti įvairioms grupėms. Būtent tokia negyvenamų namų kombinacija, na, tiksliau, apleistų namų. O priešingai, tam tikras kiekis civilių, kurie vis dar, rūpiai sakant, maišosi po kojom ir trukdo vykdyti kovinius veiksmus. Na, bet svarbiausia, kad pats miestas dabar labai patogus diversinėms žvalgybinėms grupėms. Bet kuris miestas tokioje būklėje būtų patogus tokioms grupėms.
Betgi kaip jos ten prasmunka? Jei atvirai, tai rimtas klausimas. Ir sakau jums, neturiu informacijos, kurią laikyčiau absoliučiai patikima. Tačiau tai, kas aprašyta mūsų kariškių forumų publikacijose, atrodo gana liūdna, kad diversantai ten pateko paprasčiausiai dėl nepakankamo mūsų gynėjų skaičiaus perimetre, kurio jie neturėjo kirsti. O jiems pavyko pro jį prasibrauti, nes tiesiog nebuvo kam fiziškai kontroliuoti kiekvieno tos atskyrimo linijos linijinio metro.
Taigi, atsiremiame į savo nuolatinę problemą. Tiesą sakant, poste nepakanka personalo. Na, suprantu, kad visiems dėl to įkyrėjau. Primenu ir jums apie tai. Betgi, deja, tai, kad visiems įkyrėjau, iki šiol niekaip nepadėjo išspręsti problemų. Žmonių trūkumas fronte, kaip ir buvo taip ir tebėra. Tai vis dar pagrindinė mūsų silpnoji vieta. Tai pati kritiškiausia mūsų problema. Ir ši situacija su Pokrovsku tik dar kartą įrodo, kad taip.
Diversinės žvalgybinės grupės ir toliau prasmukinės, o tada teks ieškoti, kur būtų galima nuimti, pritraukti dar daugiau gynėjų tų grupių sunaikinimui, nes pradžioje paprasčiausiai nebuvo pakankamai žmonių, kad tinkamai išlaikytų perimetrą, ir pro jį nebūtų prasiskverbta. Deja, bet yra taip. Neturime pakankamai žmonių. Priešas tuo aktyviai ir nuolat naudojasi. O norėdami ištaisyti, kas nutiko, turime nuolat perkėlinėti tuos turimus žmones iš vienos vietos į kitą. Nuolat darome tai, kas vadinama gaisrų gesinimu, kamšymu skylių, kurių ten tiesiog neturėjo būti, tų gaisrų, tų skylių, jei būtų pakankamai mūsų gynėjų.
Padėtis su personalu Pokrovsko kryptyje
– Pone Evgenai, dar viena informacija, kuri, beje, sklandė mūsų kariniuose forumuose, yra ta, kad kaip jūs sakote, pirmiausia trūksta reikiamo skaičiaus žmonių. O antra, vadovybė nežinojusi, kad ten trūksta gynybai reikiamo skaičiaus žmonių.
– Na, vėlgi, nežinau, kaip jūs, bet aš asmeniškai ten nebuvau. Jei ten buvote ir galite… Ne. Aš remiuosi informaciją, pagarsinta kariniuose forumuose. Tai tiesiog labai rimtas kaltinimas. Todėl aš. neturėdamas patikimų faktų iš vietos, jo nei paneigsiu, nei palaikysiu. Tai labai rimtas kaltinimas.
Jei tai pasitvirtintų, tuomet to visiškai pakaktų sakykim, kad nulėktų pakankamai aukšti antpečiai. Nes jei taip nutiko, o aš pripažįstu, kad taip galėjo nutikti, jog kažkas iš vadų paprasčiausiai aukštesniojo vado neinformavo, kad turi problemą, nusprendė, kad kažkaip ji išsispręs.
Bet, beje, įdomu, kodėl nepranešė, juk jie tikrai praneša apie nuostolius. Tokiu atveju jų buvo tiek daug, jog vadui buvo gėda pranešti. O kadangi jam buvo gėda, tuo pasinaudojo priešas.
Negaliu tiesiog pasakyti, ar taip buvo, ar ne, nes tai labai rimtas realus kaltinimas, bet, deja, galiu užtikrintai pasakyti, kad taip galėjo būti, nes panašių situacijų, deja, mums jau yra nutikę.
Aš tai gerai žinau, nes asmeniškai teko susidurti su pirmomis korupcijos apraiškomis. Buvo atvejų, kai, pavyzdžiui, net nubūdavo informuojama, jog kai kurie atraminiai punktai jau nebe mūsų, o perimti specialiosios karinės operacijos grupuotės. Kai, pavyzdžiui, vieną dieną, ne dabar, o prieš metus, kai buvo rusijos puolimo pikas, aš asmeniškai žinojau atvejų, kai per dieną buvo prarandama 10–12 mūsų atraminių funkcijų, o pranešama apie dvi.
Na, žinoma, išties šiuo atveju kalbame ne apie aplaidumą, o apie nusikaltimą, nes toks informacijos nepranešimas tiesiogiai kelia pavojų kitų karių gyvybėms. Va tu nuslėpei tikrąją savo padėtį, kad nenukentėtų tavo karininko karjera, ir tu padidinai tikimybę, kad ir ne tavo, bet kažkieno kito, tarsi jie visi nebūtų mūsų, kažkieno kito kariai būtų tiesiog užmušti. Todėl taip, yra tokie informacijos nepranešimo atvejai, kurie yra labai sunkūs nusikaltimai. Ir tikiuosi, kad jie bus ištirti.
Jei tai nutiko Pokrovske, tai, už tai bent jau turėtų būti atimtas laipsnis, pareigos ir kaltė atperkama prasikaltusių šturmuotojų gretose. Na, o galbūt ir tokia galimybė neturėtų būti suteikiama, o iš karto sodinama už grotų. Bet vėlgi, tik tuo atveju, jei tokie faktai pasitvirtins.
rusų grupė „Centras“ – masė, o ne kokybė
– Na, dar kartą pabrėžiame, kad tokią informaciją mes šiuo metu gauname iš publikacijų kariškių forumuose, ir to, ką praneša karo korespondentai. Sakykit, pone Evgenai, ar ta Centro grupuotė, kuri veikia toje Pokrovsko kryptyje, rusijos grupuotė, kiek ta grupuotė yra rimta?
– Jie, atleiskite, pertrauksiu. Jie čia ir ten mėgdžioja nacius. Taigi armijų grupė „Centras“ šiose vietose buvo pavaldi generolui Guderianui. Na, ačiū Dievui, jie neturi savo rusiškų guderianų, kitaip mums…
– O ten Gerasimovas, rodos, praeitą savaitę, na, bent jau rusų propaganda platino vaizdo įrašą, jog tas inspektavo tą grupuotę. Tai, na, toks stiprus, žinote, priešo kumštis, jei kalbame apie tą grupuotę.
– Taip, tiesą sakant, priešas neturi silpnųjų, nes jų stiprybė yra būtent jų pranašumas gyvąja jėga. Pabandysiu apibūdinti taip. Jei naudosime analogiją su kumščiu, tai čia ne karatisto kumštis, ne brolių Kličko kumštis, tai yra, ne koks nors treniruotas kumštis, gebantis smogti į tinkamą tašką, o tik tokie didžiuliai kumščiai, kurie viską traiško tik vien mase. Taigi, į kažkur smūgiuoja tik dėl savo dydžio.
Tas pat pasakytina ir apie grupuotę. Tai ne kokia nors super-duper grupuotė, kurioje sutelkti specialiai apmokyti daliniai ar kokia speciali technika. Bet tai didelė grupuotė, kur jie subūrė pakankamai žmonių, ir kiekybinis pranašumas prieš mūsų gynėjus yra bent tris kartus, o daugelyje sektorių jis siekia net penkis kartus.
Na, tuo šis kumštis ir stiprus. Tai yra, tai pagrindinis rusų pranašumas, jie nieko geresnio taip ir neišrado. Tad tai, kad jie tiesiog turi daugiau kareivių ir jiems tų kareivių negaila. Tai tie du faktoriai – kai jų yra nusveriantis kiekis, ir kai jiems visiškai nesvarbu, kokius jie patiria nuostolius. Taigi ir Centro grupuotė, kurią inspektavo Gerasimovas, šia prasme visiškai nesiskiria nuo jų grupuotės, pavyzdžiui, Sumų srityje, nuo jų grupuotės Charkivo srityje.
Na, lygiai taip pat, bet jų ten tikrai daug surinko, ir net aišku kodėl. Reikalas tas, kad ta iki galo neokupuota Donecko sritis yra vienas didžiausių dalykų, kuris tikrai erzina rusus. Na, jokiu būdu nereikėtų to suprasti, kad nesusidarytų klaidinga mintis, jog rusams tereikia tik Donecko srities ir jie ties tuo ir apsistotų. Kalbama visiškai ne apie tai. Donecko sritis yra tarpinis tikslas, vienas iš tarpinių tikslų. Tačiau būtent Donecko sritis jiems yra politiškai jautri. Tai yra, jie nori daug daugiau. Jie neketina sustoti ties tuo. Bet tai, kad jie negali net jos pasiekti, jiems yra labai skaudu.
Jiems tai realu, na, tai yra galingiausias dirgiklis – nesugebėjimas praryti Donbaso, tai net jų visuomenei pernelyg aiškiai įrodo, kiek daug ši specialioji karinė operacija nevyksta kaip planuota. Jau ketvirti karo metai, o jie negali pribaigti tos pačios srities. Tai jiems realu, bet tai per daug atskleidžia. Tai rodo, ką išties sugeba ta antroji kariuomenė pasaulyje.
Todėl gana logiška, kad tarp artimiausių tikslų, tai yra, šios vasaros –- rudens tikslų, jie turi, užduotį, na, sakyčiau, su beveik 100 % tikimybe, artimiausiame puolime, per ateinančius porą mėnesių pribaigti Donecko sritį. O realiai jie yra labai toli nuo to.
Taip yra todėl, kad kol laikosi Pokrovskas, Časiv Jaras, na nepasiekiama visa ta didelė Kostiantynivkos, Družkivkos, Slavjansko, Kramatorovsko konglomeracija. Kol laikosi Časiv Jaras ir Pokrovskas, jie juos beveik tiesiogine prasme mato, bet užimti neįstengia.
Parengė LL, redagavo VK.