2025 m. lapkričio 15 d. Šiauliuose vyko Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės vadovybės ir Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos organizuojama kasmetinė konferencija „Rezervas: papildanti ar esminė Lietuvos gynybos grandis?”, kurios tikslas – plėtoti bendradarbiavimą su rezervo karių bendruomene, siekiant stiprinti rengimąsi valstybės gynybai. Renginyje dalyvavo Lietuvos kariuomenės vadas, krašto apsaugos viceministras, LR Prezidento patarėjas, Lietuvos kariuomenės vadovybės ir pajėgų atstovai, Lietuvos šaulių sąjungos atstovai, rezervo karius vienijančių organizacijų nariai ir kiti dalyviai. Iš viso apie 120 dalyvių.
Konferencija prasidėjo Šv. Mišiomis Šiaulių Šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje už Lietuvos kariuomenę ir rezervo karius. Oficialiosios konferencijos dalies Šiaulių vyskupijos Pastoraciniame centre pradžioje buvo sugiedotas Lietuvos Respublikos himnas, pasakytos įžanginės kalbos bei Lietuvos kariuomenės karo kapeliono invokacija.
Lietuvos kariuomenės vadas gen. Raimundas Vaikšnoras akcentavo, kad nuo 2026 m. įsigalioja naujas Karo prievolės įstatymas, kuris ilgina aktyviojo rezervo tarnybos trukmę iki 15 metų ir vėlina dimisijos amžių iki 65 metų. Pabrėžta rezervo svarba valstybės gynybai bei tikslai didinti rezervo karių skaičių, dalyvaujantį kartotiniuose mokymuose. Taip pat akcentuota Mokymų ir doktrinų valdybai deleguojama užduotis ir atsakomybė vystyti Lietuvos kariuomenės rezervo pajėgumą. Vadas minėjo aktyvaus, parengtojo ir neapmokyto rezervo galimybes kelti savo kvalifikaciją, turimą karinį laipsnį, tai susiejo su Ukrainos kariuomenės ir rezervo patirtimi mūšio lauke ir rengiamo personalo apmokymu. Labai svarbu rengti skyriaus ir būrio lygmens vadus, kurie gyvybiškai reikalingi padalinių vadovavimui ir mokymui bei esant reikalui, mūšio lauke kariuomenės praradimų papildymui.
Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas džiaugėsi konferencijos tradicijos tąsa ir per metus pasiektais rezultatais: Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacija (LKRKA) šiandien vienija jau penkias rezervo organizacijas, dar kelios organizacijos prisijungs artimiausiu metu. Atstatyta Lietuvos narystė NATO rezervo karių konfederacijoje CIOR, parengta dešimtys rezervo karių instruktorių, bendromis pastangomis organizuotas Rusijos kariuomenės išvedimo atminimo ženklų suteikimas. Pabrėžta rezervo karių svarba rengiant kitus rezervo karius bei vedant Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mokymus visuomenei. Akcentuota visuotinės gynybos svarba ir poreikis keisti požiūrį į rezervo klausimus, kurie neturėtų būti suvokiami tik kaip socialinės rūpybos klausimas.
LKRKA prezidentas dim. kpt. Bronius Zaronskis pabrėžė, kad rezervas – tai stuburas, leidžiantis kariuomenei būti gyvai, užtikrinti valstybės gynybos tęstinumą. Akcentavo, kad LKRKA šiandien vienija penkias organizacijas ir siekia, kad rezervo pajėgumas nebūtų vertinamas vien statistiniais duomenimis ar rezerve esančių karių sąrašais, bet būtų vystoma gyva, veikianti, stipri Lietuvos gynybinė bendruomenė. Pabrėžta, kad rezervas tampa tvirtu gynybos atramos tašku – tiek mobilizacijos, tiek visuomenės atsparumo sistemoje. Svarbu kalbėti ne tik apie struktūrą ir mokymus, bet ir apie kultūrą – rezervo sampratą, vaidmenį kariuomenės ir visuomenės sąmonėje.
Pirmojoje sesijoje svarstyti rezervo vaidmens valstybės gynyboje klausimai, moderatorius ats. plk. ltn. Liudas Gumbinas. Dr. ats. mjr. Gintautas Jakštys (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija) pristatė istorines pamokas rezervo pajėgų kūrimui, analizuodamas Lietuvos ir regiono patirtį. Ats. plk. ltn. Liudas Gumbinas (Krašto apsaugos ministerija) aptarė NATO rezervo politiką ir jos pritaikymo Lietuvos kontekste ypatumus. Brg. gen. Žilvinas Gaubys (Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdyba) pristatė rezervo pajėgų Lietuvos gynyboje poreikius ir iššūkius.
Parengtasis rezervas – tai aukso gysla, maitinanti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas. Jūs esate geriausi kariai, kurie atkūrėte Lietuvos kariuomenę ir dabar darbuojatės kariuomenės stiprinimo bei visuomenės integravimo į visuotinę gynybą klausimais, – teigė brg. gen. Ž. Gaubys.
Po pranešimų vyko diskusija, kurioje dalyvavo pranešėjai, krašto apsaugos viceministras ir LR Prezidento patarėjas gynybos klausimais Marius Česnulevičius. Diskusijoje buvo aptarti aktualūs rezervo sistemos tobulinimo klausimai, rezervo karių rengimo ir aprūpinimo aspektai, bei rezervo bendruomenės įsitraukimo į valstybės gynybos stiprinimą galimybės. Kiekvienas rezervo karys turi turėti savo vietą Lietuvos gynybos sistemoje. 2026 m. planuojama tobulinti LK rezervo koncepciją, kvalifikacijos kėlimą ir mokymą, spręsti rezervo karių motyvacijos bei socialinių garantijų klausimus.
Antrojoje sesijoje svarstyti rezervo organizacijų veiklos ir perspektyvų klausimai, moderatorius ats. plk. Arūnas Dudavičius.
Kpt. Ieva Mocienė, laikinai einanti Šiaulių regiono komendantūros komendanto pareigas, pristatė parengtojo kariuomenės rezervo karių tarnybos galimybes. Pranešėja iškėlė probleminius klausimus dėl aktyvaus rezervo karių pašaukimo į kartotinius mokymus ir kitas užduotis – į pašaukimus atsiliepė tik apie 20 proc. atsargos karių, kuomet jiems skambinama ar siunčiamas kvietimas. Siūlė parengtojo rezervo kariams registruotis prie komendantūrų ir dalyvauti įvairiuose mokymuose atnaujinant turimą kvalifikaciją.
Ats. plk. Albertas Dapkus (LKRKA) aptarė tarptautinio bendradarbiavimo, ypač NATO rezervo karių konfederacijos CIOR, galimybes Lietuvos rezervo kariams. Taip pat pranešėjas pristatė numatomą LKRKA struktūrą pagal NATO CIOR šalių patirtį, 2026 m. veiklos plano matmenis.
Ats. plk. Gintaras Bagdonas (Pulkininkų asociacija) kėlė jaunimo įtraukimo į rezervo veiklą klausimus ir pasidalino įžvalgomis, kaip pritraukti jauną kartą prie rezervo karių bendruomenės. Kvietė dalyvaujančius karius apsilankyti savo mokyklose ir pabrėžė būtinybę lankytis mokymo įstaigose bei diskutuoti su jaunuomene, nes jų žinios, anot pranešėjo, valstybės gynybos klausimais yra nepakankamos, gimnazistai stokoja pilietinio pasipriešinimo žinių ir įgūdžių.
Po pranešimų vyko diskusija, buvo nagrinėjami rezervo organizacijų bendradarbiavimo, jaunimo įsitraukimo bei tarptautinių ryšių plėtros klausimai. Iškeltas klausimas dėl per aukštų medicininės sveikatos reikalavimų komendantūrų kariams, siūlyta peržiūrėti ir sumažinti šiuos reikalavimus, kad, vykdant tarnybą kitame rezerve, turėtų pakakti šeimos poliklinikos išduodamos medicininės pažymos.
Konferencijos pabaigoje buvo priimta rezervo karius vienijančių organizacijų rezoliucija (pridedama), kurioje suformuluoti pagrindiniai rezervo bendruomenės siūlymai ir lūkesčiai KAS vadovams. Rezoliucija pateikta Krašto apsaugos ministrui, viceministrui ir Lietuvos kariuomenės vadui.
Pagal ats. plk. ltn. Liudo Gumbino (KAM) ir ats. plk. Arūno Dudavičiaus (LRKA) informaciją
Konferencijos ,,Rezervas – papildanti ar esminė Lietuvos gynybos grandis‘‘
REZOLIUCIJA
Mišrus kariuomenės komplektavimo modelis taikos ir karo metu reikalauja sistemiškai spręsti personalo trūkumus, gerinti karių pritraukimo į karinę tarnybą, išlaikymo, motyvavimo priemones bei tobulinti Lietuvos kariuomenės (toliau – LK) personalo rezervo sistemą.
LK rezervo bendruomenė kviečia krašto apsaugos sistemos (toliau – KAS) vadovybę realiais darbais stiprinti LK rezervo pajėgumų vystymą:
- Deleguoti LK personalo rezervo politikos funkcijas ir skirti reikalingus išteklius naujam arba vienam iš Krašto apsaugos ministerijos (toliau – KAM) struktūrinių padalinių (pavyzdžiui, KAM Karo tarnybos ir personalo departamentui), kuris užtikrintų LK rezervo politikos vystymą, bendradarbiautų su rezervo karių organizacijomis bei spręstų atsargos karių, veteranų ir sužeistų karių socialinės rūpybos klausimus.
- Sudaryti darbo grupę LK rezervo koncepcijai parengti. Parengti rezervistų karjeros koncepciją ir spręsti kitus klausimus, apibrėžtus LK karinėje doktrinoje D-LK-1/1-3, 4-3 (2025 m.).
Pastaba: KAM ministro 2022-02-18 įsakymas Nr. V-144 „Dėl LK personalo rezervo koncepcijos tvirtinimo“ reikalauja peržiūros. - Stiprinti LK bendradarbiavimą su NATO rezervo komitetu (toliau – NCR) ir NATO valstybių rezervo karininkų, karių konfederacija (toliau – CIOR). Pasinaudojant kitų NATO šalių gerąja patirtimi, rasti galimybę iš KAS asignavimų apmokėti Lietuvos kariuomenės rezervistų atstovavimo CIOR organizacijoje narystės mokestį ir komandiruoti LK rezervo atstovus į CIOR renginius.
- Didinti aktyviojo ir parengtojo rezervo karių įtraukimą į visuotinę gynybą, stiprinti jų rengimą ir aprūpinimą, atsižvelgiant į krizių valdymo, taikos ir karo užduočių vykdymo poreikius.
- Suformuoti oficialią užduotį Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijai (toliau – LKRKA) ir skirti atitinkamus resursus vykdyti skėtinės organizacijos administravimo funkcijas. Priskirti skėtinės LKRKA karius LK vienetams, aprūpinti juos lauko uniformomis, kario ekipuote ir priskirti atitinkamą ginkluotę pagal patvirtintą dalinio (padalinio) struktūrą.
- Supaprastinti, pakeisti į žemesnį, sveikatos patikrinimo lygmenį ir KMEK pakomisės sveikatos grupės išvadas – Tinkamas tarnybai kitame rezerve, regioninėje karo komendantūroje, formuluoti pagal parengtojo rezervo karių sveikatos vertinimą arba jiems nurodyti pristatyti šeimos gydytojo sveikatos pažymą apie asmens sveikatos būklę.
Parengė LKRKA
______________