Amžinybėn iškeliavo Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, partizanas, politinis kalinys, garbės šaulys, dim. vyr. ltn. Stasys Dovydaitis-Vaidila (1933–2026)
– praneša Lietuvos šaulių sąjunga
Velionis buvo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) narys Kauno apskrities skyriuje.
Amžinąjį atilsį duok mirusiam, Viešpatie.
Nuoširdi užuojauta velionio artimiesiems ir bendražygiams.
LKKSS valdyba
Atsisveikinimas su velioniu laidojimo namuose „Tylos Namai“, Jonavos g. 220, Kaunas
sausio 24 d., šeštadienį, 15:00–21:00
sausio 25 d.. sekmadienį, 09:00–12:00
Laidotuvės sausio 25 d., sekmadienį, Petrašiūnų kapinėse
Stasys Dovydaitis – Aušra gimė šeimoje, kurioje tarnystė valstybei buvo savaime suprantama vertybė. Jo tėvo brolis – profesorius Pranas Dovydaitis, Vasario 16-osios Akto signataras, „Aušros“ gimnazijos direktorius, Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakulteto dėstytojas. Kitas dėdė – Vincas Dovydaitis, 1920 m. žuvęs pirmasis Lietuvos šaulių būrio vadas, gynęs Valkininkus nuo lenkų.
Nuo 1945 m. Pakaunėje, Stasio tėvų namuose, veikė partizanų bunkeris. Kartu su tėvu jis pirmą kartą į užsienį išlydėjo Juozą Lukšą-Skirmantą – dienos metu, paprastame vežime, padarius dvigubą dugną, kuriame buvo gabenami dokumentai, nuotraukos, o kartu slėpėsi pats Lukša ir du ginkluoti partizanai.
Dar besimokydamas Stasys Dovydaitis įkūrė pagrindinę antisovietinę „Aušros“ organizaciją, platino atsišaukimus, ypač Kauno Botanikos sode. Tėvui nerimaujant dėl sūnaus gyvybės, su mokytojos pagalba jam buvo sutvarkyti dokumentai ir jis išsiųstas mokytis į ryšių mokyklą Kaune. Gavęs paskyrimą į Kaišiadoris, jis atkūrė kovinę organizaciją „Aušra“. Tuo metu jo tėvai jau buvo areštuoti.
1952 m. vasario 19 d. buvo suimtas. Atsisakęs bendradarbiauti su okupacine valdžia ir šnipinėti, jis buvo nuteistas 10 metų griežto režimo lagerio. Kalėjo lageryje netoli Permės 7 metus.
Grįžo į Lietuvą 1956 m. Tais pačiais metais dalyvavo Kauno Vėlinių protestuose, palaikiusiuose Vengrijos sukilimą.
Kelis metus studijavo ekonomiką Kauno politechnikos instituto vakariniame skyriuje, paskui perėjo į Vilniaus inžinerinį statybos institutą.
Atgimimo laikais tapo aktyviu Sąjūdžio dalyviu, 1990 m. gegužę – Lietuvos šaulių sąjungos nariu, 1991 m. sausio įvykių metu stojo ginti Aukščiausiosios Tarybos rūmų.
Nuo LKKSS atsikūrimo 1993 m. buvo jos narys Kauno apskrities skyriuje.
Buvo Lietuvos šaulių sąjungos garbės šaulys.
1991 m. rugsėjo 8 d. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje dalyvavo pirmojoje atkurtos Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonijoje. Buvo vienas iš tos ceremonijos atgaivinimo iniciatorių. Daugelį metų pats keldavo šią vėliavą valstybinių švenčių ir savaitgalių metu, tapdamas gyvu laisvės tradicijos simboliu.
Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi (2012 m.), Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2005 m.), Sausio 13-osios atminimo medaliu (2001 m.).