Antradienį, vasario 24-ąją, sukanka ketveri metai nuo rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios. Kiekvieni iš tų metų buvo skirtingi nuo ankstesnių. Ukraina susidūrė su naujais iššūkiais.
„Telegraf“ paklausė ekspertų, kokius iššūkius, jų manymu, Ukrainai atneš penktieji plataus masto rusijos ir Ukrainos karo metai.
Daugelis ekspertų minėjo mobilizacijos problemas ir ne tik.
Rizika prarasti subjektiškumą tarptautinėje arenoje
Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centro analitikas Nazarijus Barčuk mano, kad pagrindinis iššūkis šiuo metu yra rizika Ukrainai prarasti subjektiškumą.
„Pagrindinė rizika Ukrainai – subjektiškumo praradimas ir tapimas derybų objektu „dideliame sandoryje“ tarp pasaulinių žaidėjų“, – teigia jis.
Su tuo sutinka ir publicistas, kariškis bei visuomenės veikėjas Evgenas Dykyj. Pasak jo, išorinis išbandymas Ukrainai – tai „siaubingas 47-ojo JAV prezidento administracijos ir, deja, vladimiro putino sąjungininko Donaldo Trumpo spaudimas“.
„Būsime labai griežtai spaudžiami kapituliuoti. Formaliai, žinoma, prisidengiant tariamu taikos susitarimu, bet visi puikiai suprantame, kad sąlygos, kurias rusija pasirengusi pasirašyti – tai ne taikos sutartis, o būtent mūsų kapituliacija“, – sako ekspertas.
„Minskas-3“ ir Donbaso likimas
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų majoras ir politikos mokslų kandidatas Nazaras Kryckaliuk pabrėžia, kad nepaisant akivaizdaus Jungtinių Valstijų ir rusijos spaudimo, Ukrainai reikia ne „Minsko-3“ ir naujosios „Steinmeierio formulės“, o realių saugumo garantijų ir tarptautinės kontrolės rusijos federacijai sistemos, kad būtų išvengta agresijos ateityje.
Todėl ukrainiečiams reikia ruoštis ne tik taikai ir „iliuzinei demobilizacijai“, bet ir galimam naujam mūšio dėl Donbaso tęsiniui, kurio centre gali atsidurti Slavjansko arba Konstantinovkos aglomeracijos.
„Vienas akivaizdžiausių ir labiausiai tikėtinų iššūkių bus Donbaso ir kitų laikinai okupuotų teritorijų teritorinio klausimo sprendimas ir apskritai rusijos ir Ukrainos karo aktyviosios fazės užbaigimo klausimas“, – sako N. Kryckaliuk.
Mobilizacijos ir savavališkų pasišalinimų iš tarnybos klausimai
E. Dykyj mobilizacijos problemą laiko didžiausiu ir grėsmingiausiu vidiniu iššūkiu. Jo nuomone, jei valstybė neišspręs šios problemos per pirmąjį pusmetį, karo perspektyvos bus labai prastos.
„Visa tai galime atlaikyti tik su viena pagrindine sąlyga: jeigu Ukrainos ginkluotosios pajėgos turės pakankamai pastiprinimo“, – pažymėjo jis.
Kariškio teigimu, čia reikėtų įtraukti ir savavališko pasišalinimo iš tarnybos problemą, nes tai labai tarpusavyje susiję klausimai. Nors svarbiausia yra mobilizacija, nes sprendžiant savavališko pasišalinimo iš tarnybos problemą, kalbama apie tų žmonių, kurie jau buvo uniformuoti, sugrįžimą.
„Tačiau mums vis tiek reikia užtikrinti nuolatinį žmonių srautą iš civilinio statuso į karinį. Ir tik tada galėsime, visų pirma, kompensuoti nuostolius“, – aiškino E. Dykyj.
Tai taip pat leistų Ukrainai pagaliau išleisti namo daug tų, kurie kovoja jau penkti metai, užtikrinti normalias rotacijas ir atlikti dalinę demobilizaciją.
„Na, ir galiausiai galėtume užtikrinti rezervų formavimą. Be ko kariauti neįmanoma. Kariauti be rezervų yra labai bloga istorija“, – sako ekspertas.
Jis teigė, kad kai Elonas Muskas išjungė rusams „Starlink“ palydovus ir žlugo jų ryšys bei vadovavimas daliniams, Ukraina galėjo pasinaudoti fantastišku pranašumu, kad perlaužtų karo eigą. Tačiau tam nebuvo jokių rezervų. Todėl Ukraina tą momentą išnaudojo išimtinai gynybiniais tikslais.
Pasak N. Kryckaliuk, mobilizacijos problema tapo sisteminė ir reikalauja visapusiško perkrovimo. 2026-aisiais itin svarbu:
- reformuoti teritorinių komplektavimo centrų darbą ir keisti jų veiklos reglamentus;
- užtikrinti tiek piliečių, tiek kariškių teisinę apsaugą;
- vykdyti informacinę kampaniją prieš rusijos įtaką informacinėje erdvėje;
- pagerinti sąlygas mokymo centruose ir finansinę paramą instruktoriams.
Savo ruožtu N. Barčuk mano, kad rekrutingas išspręstų žmonių rinkimo į kariuomenę ir savavališkų pasišalinimų iš dalinių problemas. Pasak jo, valdininkai jau skelbia apie ruošiamus stojimo į kariuomenę principų pakeitimus.
„Savavališkai pasišalinusių iš tarnybos skaičius tarp mobilizuotų karių yra didesnis nei savanorių, kurie į Gynybos pajėgas įstojo per rekrutingo procesą“, – aiškina jis.
Energetinis saugumas ir politinis šantažas
Energetika išlieka viena pažeidžiamiausių sričių. Nepaisant dalinių susitarimų, rusija ir toliau naudoja smūgius energetikos infrastruktūrai ir politinį spaudimą per Europos politikus, pažymi N. Kryckaliuk.
2025-ųjų pabaigos skandalai paveikė Ukrainos įvaizdį (tai susiję su Mindičo byla ir vėlesne kaltinimų bei atleidimų serija), tačiau personalo kaita vedančiose valstybės įstaigose akivaizdžiai turėjo teigiamos įtakos partnerių pasitikėjimui.
2026-aisiais Ukrainai būtina sustiprinti energetikos objektų apsaugą ir parengti antikrizinę politiką prieš energetinį šantažą.
Karinio-pramoninio komplekso ir technologinio pranašumo didinimas kaip strategijos pagrindas
N. Barčuk nuomone, dėmesys technologijoms ir dronams tebėra alternatyvus būdas sukurti asimetrišką atsaką priešo skaitliniam pranašumui. Šiuo metu daugiau nei 60 proc. atakų fronto linijoje atliekama dronais – jie išlieka pagrindiniu Ukrainos gynybos pajėgų ginklu ir yra sritis, kurią reikia žymiai išplėsti.
„2026 metais Ukraina planuoja pagaminti daugiau nei 7 milijonus dronų. Jei 2024–2025 metais bepiločiai orlaiviai leido sukurti iki 20 km gylio smūgio zoną, tai 2026 metų tikslas – išplėsti šią zoną iki 100 kilometrų smūgiams į rusijos taikinius operaciniame gylyje“, – pažymi jis.
Omenyje taip pat turima ir dronai perėmėjai, antžeminės robotų sistemos, tolimojo nuotolio ginklai ir kt.
E. Dykyj įsitikinęs, kad 2026-ieji bus ne tik Ukrainos masinių dronų atakų prieš rusiją metai, bet ir masinių „Flamingo“ bei „kitų panašių paukščių“ antskrydžių metai.
„Pamatysime, ar tai bus „Grom-Sapsan“, ar kažkas iš „Fire Point“, ar iš vis trečiosios šalies, apie kurią dar neužsiminta. Pamatysime, kada tai nuskris, kada išgirsime klyksmus iš už „porebriko““, – prognozavo jis.
Karo ekspertas, istorikas ir žurnalistas Mychailas Žyrochov taip pat tikisi karinio-pramoninio komplekso plėtros ir raketų gamybos didinimo.
„Akivaizdu, kad Generalinis štabas šiam pavasario-vasaros laikotarpiui, kaip ir ankstesniais metais, turi ir puolimo, ir gynybos planą. Tačiau nėra akivaizdu, kad bus kokių nors puolimo veiksmų. Labiausiai tikėtina, kad viskas apsiribos vangiu karu, raketų gamybos didinimu, gynybos pramonės plėtra, taip pat ir eksporto pajamų sąskaita. Tačiau aš asmeniškai nesitikiu jokių proveržio momentų“, – sako jis.
Modernizuotų rusijos atakų atrėmimas
Ukraina susiduria su rusijos tolimojo nuotolio atakos dronų iššūkiu, pažymėjo N. Barčuk. rusijos federacija modernizuoja ir plečia jų naudojimą: veikia bent 15 „šachedų“ paleidimo aikštelių, kai kurios iš jų praėjusiais metais buvo atnaujintos, o tai leidžia per vieną ataką paleisti daugiau nei 800 dronų ir sutrumpinti pasiruošimo laiką. Patys bepiločiai orlaiviai taip pat tobulinami – jie aprūpinami infraraudonųjų spindulių prožektoriais ir FPV transportavimo bei paleidimo įrenginiais.
Reaguodama į tai, Ukraina pertvarko savo oro gynybos veiklą regionuose, aktyviai naudodama dronus perėmėjus ir kurdama naujas technologijas, kaip antai „priešdroninį kupolą“, kuris anot žiniasklaidos priklauso lazerinių ginklų klasei.
Pagal telegraf.ua parengė LL