Spalio 12-osios rytą rusijos-Ukrainos karo veteranas Evgenas Dykyj „Radio NV“ eteryje kalbėjo apie Donaldo Trumpo pareiškimą dėl „energetinių paliaubų“, JAV administracijos sąjungą su putino režimu, smūgius „Yandex“ duomenų centrams ir dėl to sumažėjusį botų aktyvumą, „Starlink“ paslaugų atjungimo grėsmę, riziką prarasti prieigą prie žvalgybinės informacijos bei ginkluotės, taip pat apie dronus-perėmėjus, skirtus kovai su reaktyviniais „šached“ dronais, ir jų gamybos mastų didinimo perspektyvas.
1 skyrius. Įvadas
– Sveiki visi. Pirmadienis, spalio 12-oji. Pradedame rytinę „Radio NV“ transliaciją. Esu Pavlo Novikov. […] Mielieji, „YouTube“ „Radio NV“ bendruomenėje galite dalyvauti mūsų tradicinėje rytinėje apklausoje, kuri vyksta ir portale radio.nv.ua. Šiandien klausimas toks. Donaldas Trumpas paskelbė energetines paliaubas tarp Ukrainos ir rusijos. O kokios jūsų prognozės šiuo klausimu? Pirmas variantas – suveiks ir bus efektyvios. Antras variantas – šiek tiek suveiks, bet galbūt ne iš karto. Na, ir trečias variantas – žlugs. Balsuokite svetainėje radio.nv.ua ir „YouTube“ bendruomenėje. Artėjant 10 valandai apibendrinsime balsavimo rezultatus.
Kaip visada, pradedame nuo padėties mūšio lauke analizės. Štai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenys apie vakar okupantų patirtus nuostolius: minus 1 470 personalo, 6 tankai, 6 šarvuotos kovos mašinos, 51 artilerijos sistema, dar 2 gynybos sistemos bei, pavyzdžiui, 553 motorinės transporto priemonės ir autocisternos. Išsami informacija jau viešai prieinama, prašom susipažinti.
Prie mūsų pokalbiui jungiasi svečias Evgenas Dykyj, rusijos–Ukrainos karo veteranas, buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas, o dabar Nacionalinio Antarktidos tyrimų centro direktorius.
Pone Evgenai, sveiki eteryje. Šlovė Ukrainai!
– Didvyriams šlovė! Labą rytą!
2 skyrius. Energetikos paliaubos – ultimatumas
– Taigi, taip vadinamos energetikos paliaubos. iškart kilo daug abejonių ir daug diskusijų socialiniuose tinkluose. O kalbant apie tą vadinamąjį patikslinimą – na, patikslinimas iš kokio nors neįvardyto šaltinio Baltuosiuose rūmuose dar nereiškia, kad pats Donaldas Trumpas šiandien ar rytoj neprakalbs ir nepasakys ko nors visiškai priešingo. Kad ir kaip ten būtų, atrodo, jog tariamasi neatakuoti naftos perdirbimo gamyklų. Be to, jei ekstrapoliuotume šią situaciją – pagal Donaldą Trumpą, idėja tokia: pirmiausia turime susitarti ir mes, ir rusai, jog neatakuosime rusijos naftos perdirbimo gamyklų, o tada, žinot, galiausiai turėtume susitarti, ir mes, ir rusai, jog nešaudysime į rusų kareivius. Na, būtent taip ir atrodo [atsakymas] pagal rusų požiūrį į šį klausimą.
– Būtent tikrai taip. Na, vadinkime daiktus tikraisiais vardais. Donaldas Trumpas – vladimiro putino sąjungininkas – išrideno dar vieną ultimatumą. Ultimatumas labai paprastas: mes privalome vienašališkai atsisakyti daryti tai, kas išties yra viena veiksmingiausių mūsų kovos su rusija priemonių.
Va mes užčiuopėme silpnąją rusijos vietą – tą jų „šventąjį angliavandenilį“, tą gyvybinį kraują, maitinantį visą imperiją, ir maitinantį visomis prasmėmis – tiek logistine, tiek finansine.
Taigi, pradėjome naikinti to monstro kraują. Jis ėmė kraujuoti angliavandeniliu. Jo būklė tapo jau itin prasta. Ir va jis kreipėsi į savo užjūrio draugą ir sąjungininką. Kreipėsi jau taip sakant, gelbėti draugą vladimirą.
Ir va tas užjūrio sąjungininkas, pats susidūręs su sunkia padėtimi dėl rinkimų savo šalyje, iškėlė mums ultimatumą. Mes turime liautis darę būtent tai, kas šiame kare mums duoda didžiausią efektą. O mainais mums – nieko. Mainais negauname visiškai nieko. Tačiau jei atsisakysime priimti šį ultimatumą, būsime nubausti. Ir baus ne rusija – ji ir taip daro viską, ką tik gali. Tačiau dabar, be viso to, sulauksime ir JAV bausmės už tai, kad kariaujame su rusija.
Tiesą sakant, tos „dyzelino isterijos“, to „dyzelino šou“ metu tas rudaplaukis išsigimėlis prikalbėjo daugybę dalykų ir, na, iš esmės išsidavė. Jis jau tiek atvirai padeda putinui, kad to neįmanoma nei nuslėpti, nei užmaskuoti.
Jis jau nusikalbėjo iki tiek, jog tiesiai šviesiai pareiškė, kad mums reikia pakeisti savo prezidentą tokiu žmogumi, kuris pasirašytų [susitarimą] su putinu. Kitaip sakant, mums reikia pakeisti prezidentą tokiu, kuris pasirašytų mūsų kapituliaciją. Tiesiog puiku.
Jis nusikalbėjo iki to, kad išvis būtent mes – ukrainiečiai – visam pasauliui sudarom daugybę problemų. Na, tiesą sakant, šiuo klausimu jis netgi teisus.
Visam pasauliui būtų buvę daug lengviau, jei 2022-ųjų vasario 24-ąją būtume kapituliavę. Pasauliui būtų buvę lengviau ir tuo atveju, jei būtume buvę tiesiog sunaikinti per tris dienas. Pasaulis būtų nuoširdžiai mūsų gedėjęs – maždaug net tris dienas. Jis netgi būtų priėmęs mūsų pabėgėlius ir išreiškęs didelį pasipiktinimą, kad tokių dalykų neturėtų vykti. Tada būtų atsidusęs, taręs: „Na, gerai, tai jau įvyko“, ir toliau vėl puikiai prekiavęs su rusija.
O mes va trukdom. Sukėlėme pasauliui didžiulę problemą, nes nenorime mirti. Sukėlėme pasauliui didžiulę problemą, nes norime ne tik paprasčiausiai gyventi, bet ir gyventi ne emigracijoje, o ir ne okupacijoje. O mes norime gyventi savo žemėje. Tai viskas, ko mes norime. Tačiau pasauliui tai pasirodė didele problema. Taip.
Ir Donaldas Trumpas pagaliau tai gana tiesmukai įvardijo. Matot, mes esame nepatogūs. Mes norime gyventi savo žemėje; mes priešinamės jau penkerius metus. Ir dėl to pasauliui kyla nepatogumų, nes jam būtų buvę labai patogu prekiauti su rusija. O diktatoriui – tiksliau, išrinktajam prezidentui, svajojančiam tapti diktatoriumi, – būtų labai patogu draugauti ir prekiauti su tuo, kuris jau yra diktatorius.
Štai tokia istorija. Tai, kas su mumis vyksta, iš tikrųjų yra visiškai logiška ir tikėtina.
3 skyrius. MAGA ir kremlius – bendras blogis
Ką gi, blogis vienijasi. Donaldo Trumpo administracija yra toks pat blogis, kaip ir vladimiro putino administracija. Jų bendra pasaulėžiūra, jų bendra tokia globalinė būtent ideologija, nepaisant skirtumų detalėse. Visiškai logiška, kad jos vienijasi būtent prieš laisvąjį pasaulį – pasaulį, kurio likučius šiandien giname praktiškai tik mes vieni.
– Taigi. Ir yra dar viena įdomi detalė. Kai Ukrainos gynybos pajėgos iš rikiuotės išvedė trečiąjį didelį duomenų centrą, žmonės juokais pradėjo jį vadinti „vatacentru“. Galiu netgi paaiškinti, kodėl šis pokštas iš tiesų taiklus.
4 skyrius. Atakos prieš „Yandex“ duomenų centrus
Taigi Europos Parlamento narys Tomáš Zdechovský pastebėjo 49 proc. sumažėjusį tam tikrų interneto vartotojų aktyvumą; iš tikrųjų tai greičiausiai buvo idėjas propaguojantys botai – pavyzdžiui, susiję su partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) Vokietijoje ar MAGA judėjimu JAV. Šis informacinis sambūris taip pat pradėjo byrėti po to, kai nustojo veikti daugybė „Yandex“ paslaugų. Taigi, atitinkamai klostosi tokia padėtis, jog be „Yandex“ Donaldui Trumpui gali būti sunkiau bendrauti su MAGA elektoratu. Manau, kad šie sutapimai gali būti ne šiaip sutapimai; Ir tai nebuvo tiesiog įvykis, nutikęs po tam tikrų aplinkybių, o veikiau pasekmė.
– Ir aš šiek tiek pridursiu apie šių sutapimų geografiją. Tikėkite ar ne, bet visiškai panaši statistika buvo užfiksuota net Japonijoje. Net ir ten botų, ypač populistinių bei kraštutinių dešiniųjų pakraipos, aktyvumas sumažėjo 30 proc. po mūsų smūgių „Yandex“ infrastruktūrai.
Na žinot, vieną kartą gali būti atsitiktinumas, du kartus – sutapimas, bet tris kartus – tai jau dėsningumas. Po kiekvieno smūgio vis kitam „vatacentrui“ botų aktyvumas staigiai krenta. Bus įdomu pamatyti, kas liks, kai pribaigsime dar du duomenų centrus.
Priminsiu, kad „Yandex“ jų iš viso turi tik penkis, o esant dabartiniam sankcijų režimui, juos atkurti praktiškai neįmanoma. Na, o net ir be sankcijų jie būtų atkurti, sakykim, maždaug per pusmetį. Taip, kiekvienas toks. Taigi, mums liko pribaigti paskutinius du. Manau, tai artimiausių dienų ar galbūt savaičių klausimas.
Bus įdomu pamatyti, kiek šito, na, mėšlo liks internete. Gali būti, kad tai, kas liks, nebus botai. Juk yra visiškai tikrų, gyvų žmonių , pavyzdžiui, MAGA blogerių ar tikrų partijos „Alternatyva Vokietijai“ aktyvistų, – tačiau pašalinę „Yandex“ veiksnį iš lygties galėsime įvertinti, kiek iš tikrųjų yra tų realių, gyvų žmonių – tų, kurie niekur nedings.
5 skyrius. Trumpo retorika apie dyzeliną
Beje, kaip tik visa ta daugybė MAGA blogerių dabar pila purvą ant Ukrainos. Jie dabar skleidžia tą visiškai melagingą tezę. Betgi būtent su ja Trampulis sieja paskutines savo viltis prieš JAV kadencijos vidurio rinkimus. Priminsiu: teigiama, kad pasaulinės naftos produktų kainos (o kartu ir pasaulinės žalios naftos bei vidaus degalų kainos JAV) šoktelėjo ne dėl to, kad Trumpas pradėjo nevykusį karą su Iranu, kurio net nesugebėjo laimėti, o vien todėl, kad Ukraina bombarduoja rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Ta tezė neatlaiko jokios kritikos, jokio patikrinimo tiesiog skaičiais. Taigi.
Tačiau būtent ant šitos tezės viskas ir laikosi, tai faktiškai dabar esminė tezė, ant kurios Trampulis dar tikisi kažkaip išvažiuoti kadencijos vidurio rinkimuose. Ir todėl ji taip agresyviai eskaluojama. Priminsiu, kad Trumpo perspektyvos šiuose kadencijos vidurio rinkimuose atrodo, na, ne tiesiog niūriai – ore tvyro netgi apkaltos grėsmė.
6 skyrius. JAV kadencijos vidurio rinkimai
Na, pagal praėjusios savaitės pabaigos statistiką Atstovų Rūmų rinkimuose prognozuojami balsavimo rezultatai: 93 proc. už demokratus ir 7 proc. už respublikonus. Na rinkimuose į Senatą padėtis Trumpui kiek palankesnė: 77 proc. už demokratus ir 23 proc. už respublikonus. Tai – tiesiog triuškinanti statistika.
Be to, priminsiu, kad iki kadencijos vidurio rinkimų, kurie vyks lapkričio pradžioje, liko, regis, vos dvi ar trys savaitės. Per tokį trumpą laiką pakeisti tokias aiškiai nusistovėjusias visuomenės nuotaikas nepaprastai sunku.
Ir va Trampulis bando būtent tai padaryti – pakeisti nuotaikas, pasitelkdamas šią dyzelino aferą, šį „dyzelino šou“. Be to, būtent šis „dyzelino šou“ neatlaiko jokio patikrinimo skaičiais, nes visų pirma, Jungtinės Valstijos yra būtent dyzelino eksportuotojos, o ne importuotojos.
– Didžiausia pasaulyje grynojo dyzelino eksportuotoja.
– Tad kyla klausimas: kodėl gi staiga prireikė importuoti dyzeliną vidaus rinkai gelbėti, jei patys esate didžiausi eksportuotojai? Juk reikėtų būti visiškai bukagalviu, primityviu „raudonsprandžiu“ iš Teksaso užkampio, kad tokio klausimo neužduotum. Tačiau, sprendžiant iš visko, jo „MAGA elektoratas“ būtent toks ir yra. Juk jie pažįsta saviškius, tiesa? Tai viena istorijos pusė.
Kita vertus, net jei jie neeksportuotų, o kliautųsi importu, kiekiai, apie kuriuos jis paskelbė pagal tą „amžiaus sandorį“ su savo bičiuliu vladimiru, iš tikrųjų sudaro vos pusės dienos JAV vidaus rinkos poreikio.
Kitaip tariant, kad ir kaip į tai bežiūrėtum, tai tiesiog neveikia. Žvelgiant iš bet kurios pusės, ši istorija su rusišku dyzelinu niekaip negali padėti Amerikos degalų rinkai.
Vienintelis žmogus, kuriam tai gali padėti, yra vladimiras putinas. Tad iš esmės visa ši operacija – tai bandymas „išgelbėti eilinį vladimirą“. Visgi įtariu, kad ir „eilinis Donaldas“ nuoširdžiai tiki, jog tai taps išsigelbėjimu ir jam – ne ta prasme, kad tai iš tikrųjų ką nors pakeis rinkoje, o ta, kad šiuo manevru jis galės suklaidinti rinkėjus ir kaip nors įveikti kadencijos vidurio rinkimus.
– Būtent. Be to, „Axios“ iškėlė dar vieną klausimą – kad JAV pagrasino arba davė suprasti (tikslios formuluotės nežinau). Amerikiečių šaltinis praneša, jog derybininkai priminė Ukrainai, kad JAV yra patikima partnerė, tiekianti ginkluotę ir žvalgybinę informaciją. Ir va dabar rodytų taip, jog ultimatumas neatakuoti rusijos naftos perdirbimo gamyklų, kitaip, jeigu ką, amerikiečių žvalgybinė informacija…
Kalbėjausi su žmonėmis, kurie, savaime suprantama, apie tai žino kur kas daugiau nei aš, nes nesu šios srities ekspertas.
Tačiau esmė tokia: yra ir kitų duomenų, įskaitant palydovinę žvalgybos informaciją, gaunamų iš Didžiosios Britanijos bei Europos Sąjungos šalių. Tad kyla klausimas: jei amerikiečiai apribotų prieigą, kaip jau yra nutikę anksčiau, ar mums tai būtų visiškai pražūtinga, ar visgi pavyktų rasti kokį nors alternatyvų sprendimą? Be to, yra ir „Penkių akių“ („Five Eyes“) aljanso – pažangiausių NATO valstybių grupės – klausimas: jei amerikiečiai nustotų dalytis informacija ir su jomis, kaip reikėtų vertinti ir suprasti tokią istoriją?
7 skyrius. „Starlink“ ryšio nutraukimo rizika
– Pradėkime nuo to, kad tai labai rimta istorija. Labai tikėtina, kad jie iš tiesų tai įgyvendins. Taip pat turėčiau pabrėžti, kad ši istorija susideda iš dviejų dalių. Pirmoji grėsmė susijusi su žvalgybos duomenimis, o antroji – su saugumo paramos programa.
Priminsiu, kad Donaldas Trumpas nedelsdamas, stačiai inauguracijos dieną, sustabdė amerikietiškų ginklų tiekimą mums kaip paramą. Vis dėlto po kurio laiko mūsų partneriams iš Europos pavyko jį įtikinti – jei ne tiekti ginklus nemokamai, tai bent jau parduoti juos mums naudojant Europos lėšas. Galiausiai nugalėjo godumas. Taigi Trampulis sutiko nusileisti mums ir europiečiams už solidžią sumą. Ir būtent taip šiuo metu įsigyjame tuos ginklus. Va taip.
Kalbant apie antrąją grėsmės dalį – kad pardavimas galėtų būti sustabdytas net ir tuo atveju, jei už jį būtų mokama iš Europos fondų, – laikyčiau tai visiškai realia galimybe. Visgi, turint omenyje, kad svarbiausias mums ginkluotės elementas yra raketos „Patriot“ sistemoms, kurių šiaip ar taip negauname (nepriklausomai nuo kainos), nes Trampulis jas iššaudė Persijos įlankoje, iš esmės niekas nepasikeistų.
Kitaip tariant, tokių tiekimų sustabdymas, žinoma, būtų nemalonus dalykas, tačiau ne toks katastrofiškas, koks galėjo būti anksčiau. Tai būtų skaudus smūgis ir žvalgybos duomenų srityje, tiesą sakant, tikrai skaudus, tačiau gelbsti tai, kad, ačiū Dievui, ne visą žvalgybinę informaciją gauname iš JAV.
Tai viena problemos pusė; kita – JAV būtų itin sunku nustoti dalytis žvalgybos informacija su savo sąjungininkėmis. Teisingai paminėjote vadinamąjį „Penkių akių“ aljansą. Yra ir kiti NATO mechanizmai. JAV galėtų nustoti tiesiogiai dalytis informacija su mumis, tačiau norėdamos užtikrinti, kad ji vis tiek nepasiektų mūsų netiesiogiai, per kitas šalis, jos faktiškai turėtų nutraukti tokios žvalgybos informacijos perdavimą bet kuriai JAV sąjungininkei Europoje. O tai jau visai kito masto sprendimas, nors, tiesą sakant, Trampulis galėtų ryžtis ir tam.
Vis dėlto manau, kad šis sprendimas galiotų ilgiausiai tik iki kadencijos vidurio rinkimų. Mat po jų, mano įsitikinimu, demokratų dauguma abiejuose JAV Kongreso rūmuose ką jau ką, bet jau šį nedelsdama panaikintų, priimdama atitinkamą teisės aktą. Taigi.
Tačiau toks laikinas sutrikimas yra visiškai įmanomas. Be to, jie turi dar vieną svertą. Apie jį kol kas neužsiminė, tačiau čia yra vienas iššūkis.
Deja, tą visiškai absurdišką tezę, tą nesąmonę, esą būtent Ukraina sukėlė kainų kilimą savo smūgiais į naftos perdirbimo gamyklas, deja tą nesąmonę tviteryje paskelbė ir Elonas Muskas. Tiesą sakant, tai buvo netikėta; nors jis savaip ekscentriškas, visgi nėra kvailys ar degradavęs asmuo – kitaip nei Trumpas.
Tačiau akivaizdu, jog jis taip suinteresuotas, kad Trumpas išlaikytų Kongreso kontrolę, jog yra pasirengęs atvirai skleisti melą, puikiai suprasdamas, kad tai melas. Juk, kaip jau sakiau, turint omenyje jo intelektą, jis tiesiog negali to nesuprasti. Ir vis dėlto jis pasidalijo šiuo akivaizdžiu melu.
O Eloniukas – tai, kaip žinome, „Starlink“. Neatmesčiau galimybės, kad kitame draugo vladimiro gelbėjimo operacijos etape Elonas gali atjungti mums prieigą prie „Starlink“ – ar net įjungti ją rusams.
Nemanau, kad tai įvyktų iškart – šiandien ar rytoj. Viena vertus, toks sprendimas reikštų, kad pradiniame etape Elonas prarastų labai dideles sumas, kurios yra reikšmingos net ir pagal jo standartus. Tačiau, tiesą sakant, visiškai neatmesčiau tokio scenarijaus, nes dabartinė JAV administracija ir visa MAGA [stovykla] yra siaubingai suinteresuota išgelbėti putino režimą, kad nepražaistų šio karo.
8 skyrius. JAV perėjimo į rusijos pusę scenarijus
Dabar nesiaiškinsime, na ar rusai juos, atleiskit, jau taip laiko už tam tikros vietos, ar atvirkščiai, pažadėjo jiems bandelių, sakykim, kažką labai reikšmingo. Apie tai neseniai taip pat buvo rašoma Amerikos žiniasklaidoje – pavyzdžiui, kad jiems buvo pažadėtas visas „Lukoil“ turtas (o tai milijardai); žinoma, ne pačioms JAV kaip valstybei, o privačiam verslui, tiesiogiai susijusiam būtent su Trumpo šeima. Taigi.
Ir galiausiai trečiasis veiksnys, kuris niekur nedingo, kuris buvo visą laiką – tai išties realus ideologinis giminingumas MAGA ir rusijos režimo. Kaip jau minėjau, nežinau, kuris iš šių motyvų jiems yra svarbiausias.
Va, ar išties jis kažkuo susaistytas, kad jis esą „agentas Krasnovas“, ar jį tiesiog vilioja rusiški milijardai? O gal tai visų pirma tiesiog nuoširdi meilė ir nuoširdi blogio sąjunga su blogiu prieš gėrį?
Kad ir kuris veiksnys bebūtų lemiamas, matome rezultatą. Matome, kad Donaldas Trumpas padarys viską, kas įmanoma, kad išgelbėtų vladimirą putiną. O putino padėtis iš tikrųjų blogėja su kiekviena diena; ji – išties kritinė.
Atėjo laikas gelbėjimo veiksmams. Ir Donaldas Trumpas dar nepadarė visko, ką galėtų dėl to. Turime būti pasirengę tam, kad jis imsis tolesnių veiksmų. Kraštutinis iš jų, mano akimis, būtų mūsų atjungimas nuo „Starlink“ ir prieigos perdavimas rusams. Taip. Tikrai nenoriu įsivaizduoti tokio scenarijaus, nes tai būtų nepaprastai skausminga.
Vis dėlto patirtis rodo, kad geriau iš anksto įsivaizduoti tokį scenarijų ir dabar jau apgalvoti veiksmus, užuot vėliau gaišus laiką, pirmiausia išgyvenant šoką ir bešaukiant, kaip tai galėjo nutikti, o tik tada ieškant atsako strategijos. Reikia jau dabar rengti reagavimo planą tam atvejui, jei Jungtinės Valstijos visiškai palaikytų rusiją, išskyrus ginkluotą įsikišimą – tai, mano įsitikinimu, yra iš esmės neįmanoma.
– Gerai. Ir pabaigai – įvyko Ukrainos gynybos ministro Evgeno Chmaros susitikimas su žurnalistais. Tada buvo pateikta informacijos, kurios negalima viešinti (tai vadinamasis „off the record“ formatas, kai informacija nėra oficialiai fiksuojama ar įrašoma), tačiau buvo aptarta ir tikrai svarbių dalykų. Visų pirma, pranešta, kad vienas iš dronų-perėmėjų, skirtų kovai su reaktyviniais „šachedais“, jau rodo neblogus rezultatus – užfiksuoti penki iš penkių sėkmingi taikinio numušimo atvejai. Gerai, tai aptarta.
Taip pat buvo kalbėta keliais kitais svarbiais klausimais. Mano supratimu, dabartės išgyvename kritinį laikotarpį (nesvarbu, ar tai truktų du–tris mėnesius, ar dvi–tris savaites), kai mums trūksta priemonių numušti būtent reaktyvinius rusiškus dronus, kuriuos daugelis jau vadina modifikuotomis arba lengvosiomis sparnuotosiomis raketomis.
Iš esmės ši istorija jau beveik išspręsta. Be to, neseniai gautas signalas iš Suomijos, kad pavyzdžiui, jie tiekia amuniciją naikintuvams F-16. O jie, na F-16 ir „Mirage“, ypač gerai (na bent jau taip sako Oro pajėgos), puikiai kovoja prieš būtent tuos taikinius.
Kaip vertinate šias perspektyvas? Ar labiau teigiamai, ar neigiamai? O gal pagyvensim ir pamatysim?
– Ne, čia kaip tik viskas aišku. Beje, visiškai teisingai paminėjote tą dviejų–trijų mėnesių laikotarpį. Šiame kare tai gana įprastas terminas atsakomajai priemonei prieš bet kokį, sakykim, priešo įdiegtą „supergebėjimą“ rasti. Mes ir rusai paeiliui nuolat svyruojame tarsi švytuoklė. Viena pusė sugalvoja ką nors nauja; tai dvi–keturias savaites daro didelę įtaką karo veiksmų eigai. Per tą laiką kita pusė prisitaiko ir randa sprendimą. Ir viskas kartojasi atvirkštine tvarka.
Va dabar kaip tik esame pačiame įkarštyje to trijų–keturių mėnesių laikotarpio, prasidėjusio rusams padidinus reaktyvinių „šached“ dronų gamybos apimtis, ką mes, tiesą sakant, pražiopsojome; priemonių atsakomiesiems veiksmams pradėjome ieškoti tik tada, kai padėtis prisvilo.
Tačiau dabar esame maždaug ties šio ciklo viduriu; sakyčiau, kad per du mėnesius gamybos mastai pasieks maksimalų lygį. Šią išvadą darau remdamasis savo paties turimais duomenimis, ne informacija iš to neoficialaus instruktažo, o žiniomis iš kur kas žemesnio lygmens šaltinių, tiesioginių galutinių naudotojų.
9 skyrius. Dronų-perėmėjų gamybos pajėgumų didinimas
Pasakysiu taip: visų pirma, galiu visiškai patvirtinti, kad iš tiesų jau turime tuos dronus-perėmėjus ir jie sėkmingai perima taikinius. Visgi dabartės jie pasižymi dviem trūkumais. Pirmasis – gana trumpa skrydžio trukmė; tai reiškia, kad taikinius tenka numušti iš arti, todėl reikia daugybės tokiais dronais ginkluotų grupių. Kol kas tai yra ribojantis veiksnys. Gamintojai stengiasi pailginti skrydžio laiką, o Oro pajėgos – padidinti grupių skaičių, tačiau šis iššūkis išlieka. Beje, tai paaiškina, kodėl kartais tenka numušti taikinius tiesiai virš Kyjivo, ko iš esmės neturėtų būti.
Tai – vienas aspektas. Na, o antra, žinoma, tai perėjimas nuo bandomosios gamybos prie masinės, plečiamos serijinės gamybos. Būtent dėl to šiandien ir dirbama.
Kol kas aviacija išlieka veiksmingiausia. Aviacija taip pat nuolat tobulėja. Jau dabar laikoma standartu „viena raketa – vienas dronas“, t. y. numušti juos pirmu šūviu. Vienintelis ribojantis veiksnys čia yra tas, kad orlaivių nėra labai daug, nors turimieji pasižymi itin dideliu efektyvumu.
– Labai ačiū, kad prisijungėte.
Auditorijai priminsiu, kad su mumis bendravo rusijos-Ukrainos karo veteranas, buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas, dabar Nacionalinio Antarktidos mokslinio centro direktorius Evgenas Dykyj.
Parengė LL, redagavo VK.