Sausio 14 d. keli Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) nariai kreipėsi į Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisiją dėl būtinybės keisti dabartinį teisinį reguliavimą siekiant panaikinti anksčiau suteiktą laisvės gynėjo statusą.
Taip Seimo nariai reagavo į naujienų portalo „15min” paskelbtą žurnalistinį tyrimą „Kruvinas 1991-ųjų gegužės savaitgalis: G. Žagunio vietoje turėjau būti aš“. Jame teigiama, kad laisvės gynėjo statusą turintis tuometis vidaus reikalų sistemos pareigūnas ir dabartinis Seimo kancleris Algirdas Stončaitis galėjo dalyvauti tardant ir smurtu verčiant tuometį pasienio pareigūną Antaną Stasaitį pakeisti savo parodymus. Šiais veiksmais A. Stončaitis, kuris davė priesaiką Lietuvos Respublikai, galimai pažeidė įstatymus ir diskreditavo pareigūno vardą.

„Paviešinti faktai ir liudijimai leidžia manyti, kad A. Stončaitis galimai talkino priešiškai valstybei, o tai niekaip nesuderinama nei su pareigūno priesaika Lietuvos Respublikai, nei su laisvės gynėjo statusu, taip pat diskredituoja pačią šio garbingo statuso suteikimo idėją ir reikšmę mūsų valstybei ir žmonėms, kurie kovojo dėl Lietuvos laisvės“, – sakė A. Bilotaitė. Jos nuomone, A. Stončaitis ne tik privalo aiškiai atsakyti į viešai iškeltus klausimus, taip pat turi būti sprendžiama ir dėl jo laisvės gynėjo statuso panaikinimo.
Pagal dabar galiojančią tvarką sprendimą dėl laisvės gynėjo statuso suteikimo priima Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisija, o dėl panaikinimo – teismas. Tačiau, parlamentarų manymu, komisija turėtų spręsti ir dėl šio statuso panaikinimo, paaiškėjus naujoms aplinkybėms arba faktams apie asmens veiklą prieš įstatymus ar valstybės interesus.
Kreipimesi į Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisiją prašoma inicijuoti dabartinio teisinio reguliavimo tobulinimą praplečiant laisvės gynėjo statuso pripažinimo kriterijus ir reikalavimus, taip pat numatant galimybę panaikinti šį statusą paaiškėjus faktams, kurie menkina laisvės gynėjo garbę ir paneigia jo nuopelnus valstybei.

Sausio 19 d. „15min“ paskelbė BNS pranešimą, jog Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis nematąs pagrindo, dėl ko iš Seimo kanclerio Algirdo Stončaičio reikėtų atimti laisvės gynėjo statusą.
Pranešime rašoma:
„Vėl toks pigus politikavimas prasideda. Aš pažiūrėjau tą filmuotą medžiagą, kokia yra. Vėlgi, beveik 35 metai yra praėję, ten nėra jokių priekaištų, kad kažkaip netinkamai (A. Stončaitis – BNS) elgėsi. Turbūt sunku būtų ir įžvelgti iš tos medžiagos, kas yra“, – LRT televizijai sausio 19 d. sakė S. Skvernelis.
„Yra kaip yra. Bet, manau, tuos klausimus pats kancleris atsako. Nematau net ir tame tyrime, nei filme, kažkokių aplinkybių, kurios galėtų (leisti – BNS) suabejoti laisvės gynėjo statuso pagrįstumu. Juolab kad tai suteikinėja ne politinės institucijos“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.
Jo teigimu, prieš tris dešimtmečius tokie galimi pareigūnų nusižengimai buvo vertinami prokuratūros, o jų metu nebuvo nieko nustatyta. S. Skvernelis mano, kad tyrimas dėmesio sulaukė dėl to, kad A. Stončaitis praėjusią kadenciją buvo Seimo narys.
[…]
15min išsiaiškino, jog laisvės gynėjo statusą turintis tuometis vidaus reikalų sistemos pareigūnas A. Stončaitis 1991 metais galėjo dalyvauti tardant ir smurtu verčiant tuometį pasienio pareigūną Antaną Stasaitį pakeisti savo parodymus tyrime dėl tų metų gegužę nušauto Baltarusijos milicijos kapitono Aleksandro Fijasio.
A. Stasaitis liudijo, jog ugnį į Lietuvos pareigūnus pirmasis paleido būtent baltarusis, tačiau po tardymo savo parodymus sušvelnino.
Savo ruožtu, A. Stončaitis teigė, kad jo vaidmuo tebuvęs simbolinis, jis A. Stasaičiui negrasinęs ir nematęs, kad prieš jį buvo naudotas smurtas.
Praėjusioje kadencijoje Seimo nariu buvęs A. Stončaitis gruodį paskirtas Seimo kancleriu. Jo kandidatūrą pasiūlė Seimo pirmininkas S.Skvernelis. Jie drauge dirbo Policijos departamente, Vyriausybėje, Seime, įkūrė Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“. Tapęs kancleriu, A. Stončaitis sustabdė narystę partijoje.
Vidmants
Rimtas įrašas. Rimtos aplinkybės aptariamos. Gera antraštė.
Gediminas
Nors nuo tų laikų praėjo virš 30 metų, aš iki šiol netikiu, kad žmogus, daug metų graužęs aukštąjį mokslą, vadovavęs KAD, o vėliau ir ministerijai, buvo beraštis, juridiniais klausimais buvo nulis. Net ir dabar, nesvarbu kokias jis politines pažiūras turi, jis yra puikus analitikas. Todėl aš netikiu, jog jis be reikalo, tam, kad vieną asmenį iš KAD išvytų, buvo parašęs du įsakymus. Kalbama, kad yra dar ir trečias įsakymas, kuriuo, lyg nieko nebūtų įvykę, jį atleido be pasekmių ir be paaiškinimo – paprasčiausiai panaikindamas anuos du. Dabar tam asmeniui, „kozyriuojant“ trečiu įsakymu, buvo suteiktas laisvės gynėjo statusas. Nesupratau, kodėl ta komisija šį garbingą vardą suteikė ir dar vienam asmeniui, kuris pagal spaudą, pats yra prisipažinęs buvus kažkokio tai lygmens kagėbistu. Bet Youtubėje pamačius Kosto Rimšos, Kastyčio Braziulio pasakojimus apie Rusijos žvalgybos daromą Lietuvai įtaką, viskas lyg tai ir stojasi į savo vietas. Veju tokią mintį, bet galbūt ir tas trečias įsakymas gimė, o dabar ir tie laisvės gynėjų vardai buvo suteikti to įtakoti???
Štai kokį komentarą radau
Juodas humoras2025 vasario 02 13:39:01
„Kaip gerai”, mano rytų caras, „kad VSD miegant, penkta kolona dirbajet. Gerai, kad netrukdomai yra kam formuoti teisingą pasaulėžiūrą”. Štai, manantiems, kad vis dar esą patriotais, kasmet besirenkantiems Seime sausio 12, vieni kitiem virš 30 metų besigiriantiem, kokiais buvo didvyriais, net jiem pasaulėžiūra jau perkrauta rytų kaimyno naudai. Tai, mano nuomone, patvirtina Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyriaus internetiniuose puslapiuose po straipsniu „Ar iš Stončaičio neturėtų būti atimtas Laisvės gynėjo statusas” esantis komentarų štilis (du nesiskaito). Manau, kad rytų caras- patenkintas, nes nieko nedarymas- darymas jo naudai.