Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Giedrimo Jeglinsko pasisakymas Laisvės gynėjų susitikime 2025 m. sausio 12 d.
Angonita Rupšytė (renginio vedančioji). Nepriklausomybės gynėjų komitetui kuriam vadovauja pirmasis karinių struktūrų vadovas dim. brg. gen. Česlovas Jezerskas, ir mums visiems svarbu, kas gi keičiasi, kai keičiasi [politiniai] vadovai. Ar kas nors gali pasikeisti ginant Lietuvos nepriklausomybę? Ar ta meilė Lietuvai ir pasiryžimas išlieka?
Tad kviečiu tarti žodį Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Giedrimą Jeglinską
Ar niekas nesikeičia?!
Gerbiamas Seimo Pirmininke, Gerbiamas Atkuriamojo Seimo Pirmininke profesoriau, generole, mielieji, mieli draugai, kolegos, gerbiami didvyriai Lietuvos gynėjai ir gerbiama Angonita,
Ne tik, kad nesikeičia. Mes, sunku rasti žodžių, mes dar stipriau einame link stipresnės Lietuvos, labiau pasirengusios ginti save, mūsų laisvę. Ir tikiu, kad dar toli, toli šimtus metų eisime Lietuvos gyvenime. Ir tai, ką turime padaryti, mes labai gerai žinome.
Kalbėti po tokių įkvepiančių kalbėtojų yra tikrai sudėtinga. Ne tas žodis. Aš stoviu čia, šioje tribūnoje pirmą kartą. Ir ta dvasia šios salės yra tikrai įkvepianti. Ir ne tik dėl to, kad už manęs kabo tikrai didžiulis Vytis, o dėl to, kad esate jūs čia, gynėjai, kurie gynėte, kurių kolegos žuvo…Kas vyko prieš 34-is metus buvo Lietuvos nepriklausomybės karas. Mes mažai kalbame, kad tai buvo Nepriklausomybės karas, bet tai buvo karas, ir pergalę mes pasiekėme. Jūs iškovojot Lietuvai tikrąją nepriklausomybę, apgynėte Lietuvos žmones. Mes nepasidavėm, krauju ir gyvybėmis iškovojome savo laisvę, kurią gynėme ir ginsime be jokių stabdžių.
Prieš metus įvairių rinkiminių kampanijų įkarštyje rašiau, kad politinių lyderių pareiga išlieka ta pati, kaip ir prieš 30 ar prieš 100 metų – pateikti geresnės ateities viziją, sutelkti tautą ir įkvėpti piliečius, kad aiškiai žinotume už ką kovojome ir ką verta ginti, ir už ką verta mirti. Mažiausia, ką privalome padaryti, tai įrodyti sau patiems ir mūsų žuvusiems didvyriams, kad jų aukos nebuvo perniek ir kad kelio į šviesą nepametėme. Todėl šiandien, kalbėdamas jau iš komiteto (NSGK) pirmininko perspektyvos tikiu, kad turime žvelgti pirmyn.
Mūsų laisvei egzistencinis pavojus niekada neišnyko, nes Mordoro valdovai niekada nepripažins mūsų teisės būti laisvais. Ir pasaulis keičiasi, vyksta labai įtempti lūžiai geopolitiškai, bet išlikti savimi, išlikti stipriais yra pati svarbiausia esmė. Kitais žodžiais persakant, dar senovės graikų-romėnų autoriai, filosofai yra pasakę, žmonės ginčijasi, kas pirmasis sugalvojo tą frazę, bet ta frazė išlieka aktuali ir šiandien: nori taikos – ruoškis karui. Tokia tiesa. Tą privalome daryti, tą mes ir darome. Esminis klausimas – kaip ruošiamės karui. Kaip mes užtikrinsime, kad atgrasymas suveiktų? Ką dar reikėtų padaryti, kad išliktume laisva ir klestinti valstybė?
Iš dabartinės opozicijos matau dvi dideles kryptis, kur link turėtų krypti mūsų akys, prioritetai ir, tuo pačiu, resursai. Du žodžiai: technologijos ir žmogus. Labai trumpai.
Kalbant apie technologijas – mes girdime, matome, kartais net jaučiame Ukrainos karo alsavimą. Turime Ukrainos karius čia. Tikiu, kad mokinamės iš pergalių ir pralaimėjimų. Viena pamoka yra labai aiški, kad technologijos keičia karybos charakterį ir mes šių pokyčių neišvengsime. Ar tai būtų… visi kalbam apie dronus, bepiločius, dirbtinį intelektą, kalbame apie komunikacijas naujas, apie autonomiją, robotiką, elektroninę kovą. Visa tai keičia mūšio dinamiką, ateityje, greičiausiai, taps lemiančiais elementais. Todėl būtinybė investuoti ir integruoti… Investicijų neužtenka, reikia ir integruoti, ir suprasti, ką mes atsinešame į savo pajėgumus, naujausias virsmo technologijas į Lietuvos saugumo architektūros institucijas (ir čia kalbu apie visas institucijas, ne tik kariuomenę, turime ir vidaus reikalų sistemą, turime policiją, turime pasienį, turime žvalgybos institucijas), į visas institucijas yra gyvybiškai svarbu. Tos investicijos yra gyvybiškai svarbios.
Antra kryptis – žmogus. Vienu žodžiu – žmogus, tai yra karys, pilietis, karininkas, pareigūnas, gynėjas, policininkas, pasienietis, žvalgybininkas. Vyras ar moteris? Visiškai nesvarbu. Visi galime, visi privalome ginti. Žmonės mūsų gynybos šerdis. Čia turbūt nerasime geresnio pavyzdžio, negu tai, kas vyksta Ukrainoje, kurios žmonės, visi žmonės gina savo šalį. Todėl čia ir akcentuočiau, kad privalome ne taupyti žmonių sąskaita, o investuoti į karius, pareigūnus, į visus tuos, kurie sudaro vadinamąją saugumo architektūrą, investuoti į žmogų ir jo gebėjimus. Todėl vienas svarbiausių prioritetų šioje kadencijoje ir bus, ką mes galime padaryti, kad įgalinti mūsų kariuomenę, vidaus reikalų sistemą, kitas saugumo architektūros institucijas, kad jos būtų pasirengusios ginti.
Parengtis – retai vartojamas terminas plačiojoje erdvėje, kariuomenės vadas tikrai labai gerai supranta. Mūsų institucijų parengtis ir pasirengimas gintis yra vienas svarbiausių kriterijų užtikrinant Lietuvos saugumą. Parengties būklę sudaro daugybė elementų nuo infrastruktūros, ginkluotės, amunicijos, bet svarbiausias, mano manymu, yra žmogus, pasirengęs žmogus. Čia vėlgi turime užduoti labai sunkius klausimus kartais. Ar turime pakankamai parengtų karių, piliečių, pareigūnų? Ar mokome, treniruojamės pakankamai? Ar mūsų pajėgos kokybiškai yra pranašesnės negu agresoriaus karo mašina? Mes visgi turbūt suprantame, kad kiekiu niekada nekonkuruosime, tiktai kokybe. Ar ugdome lyderius karo akademijoje, policijos akademijoje, kitose institucijose? Ar pritraukiame ir išlaikome geriausius tiek kariuomenėje, tiek kitose saugumo organizacijose? Todėl šie sudėtingi klausimai ir bus vedantys, jei mes norime pajėgumų, kurie užtikrintų veikiantį atgrasymą. Ir alternatyvos čia nėra, kaip sakoma, čia ne Alternatyva Vokietijai. Čia nėra alternatyvos. Mes privalome tai padaryti.
Todėl mielieji, šiandien mes minime Nepriklausomybės karo metines ir jos didvyrius, pergalės dieną. Dabar mes turime pareigą stiprinti šalį. Tą mes ir darysime su aiškia vizija ir energija.
Dar kartą išreiškiu didelę pagarbą ir padėką jums. Ačiū jums labai.
Angonita Rupšytė. Ačiū jums labai. Tikrai galiu pasakyti, kad mes, laisvės gynėjai, čia susirinkę, stebėsime ir jeigu kas, nepykite, teiksime pasiūlymus, pastabas. Manau, kad jūs priimsite. Nes, manau, kad tik visi kartu mes galime pasiekti, kad Lietuva išliktų laisva.
Parengtą pagal „Atviras Seimas“ YouTube kanale vaizdo įrašą, kurį galima rasti ir šios svetainės skiltyje FOTOGALERIJA—>2005 metai (įrašas: 2025-01-12 Laisvės gynėjų susitikimas Seimo Kovo 11-osios Akto salėje)