Jį nulems atkaklių kovų dėl pietinio greitkelio, kuris jau yra priešo ugnies kontrolėje, rezultatas. Bachmutui lieka tik „penkių kilometrų galimybių langas“, per kurį vykdoma visa logistika.
Apie tai kovo 8 d. Ukrainos visuomeninio radijo eteryje kalbėjo karinis-politikos ekspertas, buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas Evgen Dykyj.
Anot jo, padėtis aplink Bachmutą pastarosiomis dienomis „iš esmės nepasikeitė“.
„Situacija panaši į buvusią prieš savaitę, nors iš tikrųjų tai nereiškia, kad ten nieko nevyko. Kaip tik priešingai, per pastarąją savaitę abi pusės dėjo daug pastangų. Būtent dėl to, kad abi pusės dėjo pastangas, nė viena iš jų negalėjo reikšmingai pakeisti situacijos“, – pažymėjo ekspertas.
Jo žiniomis, dabar tris ketvirtadalius Bachmuto supa rusų kariuomenė ir samdiniai.
„Pasakysiu kaip žmogus, kuriam teko būti apsiaustyje. Tarp trijų ketvirtadalių ir visiškos apsiausties yra didelis skirtumas. Miestas šiuo metu nėra apsuptas. Rusai, aišku, deda beprotiškas pastangas apsupti Bachmutą, jie jau patys aiškiai suprato, kad kaktomuša jo nepaims, jų šturmavimai – visiškai beviltiškas reikalas. O padaryti apsupimą neišvengiamu ir taip priversti iš ten pasitraukti garnizoną, tai kaip tik tai, kuo jie užsiėmė pastaruosius porą mėnesių ir, deja, padarė didelę pažangą. Bet dabar jie sustojo “, – sakė E. Dykyj.
Jis mano, kad situacija aplink Bachmutą yra tokia pati, kokia buvo „prieš savaitę, net prieš dvi savaites“.
„Žvelgiant į žemėlapį viskas atrodo gana nemaloniai ir grėsmingai, nes atstumas tarp kraštutinių Rusijos pozicijų iš šiaurės ir pietų yra tik 5 kilometrai. Toks, žinote, penkių kilometrų galimybių langas, per kurį vykdomas visas miesto aprūpinimas. O ten reikia atvežti viską: amuniciją, maistą, vandenį. Be to, reikia evakuoti sužeistuosius, atvežti rotuojamus kovotojus. Ir visa tai per penkių kilometrų langą, kuriame, be to, labai prasta kelio danga“, – aiškino visuomeninio radijo pašnekovas.
Jo įsitikinimu, būtent tos įnirtingos kovos, besitęsiančios dėl pietinės trasos į Kostiantynivką, ir nulems Bachmuto likimą.
Šis maršrutas yra priešo ugnies kontroliuojamas, tačiau jie jo neužblokavo, iki jo nepriėjo. Ten kovojantys mano bendražygiai iš Aidaro pranešė, kad artimiausios rusų pozicijos, pro kurias reikia pravažiuoti, yra už 400 metrų. Žodžiu, logistika ten labai sudėtinga, bet ji tęsiasi“, – pridūrė E. Dykyj.
Jo manymu, jei Ukrainos gynėjams pavyktų atstumti priešą bent jau už Kliščijivkos, tai Bachmutą būtų galima išlaikyti pakankamai ilgai. Jei okupantai prasiverš toliau, į Časiv Jarą, tuomet, pasak eksperto, „greičiausiai bus priimtas sprendimas išvesti garnizoną iš miesto, kad būtų išvengta apsupimo“.
Be kitų klausimų Evgen Dykyj paaiškino, kaip Ukraina planuotų panaudoti kasetines bombas.
Ukraina prašo JAV perduoti jai kasetines bombas, bet nesiruošia jų panaudoti prieš rusus kaip vientisą objektą. Šiais amunicijos elementais galima žymiai sustiprinti lengvąją aviaciją.
E. Dykyj pažymėjo, kad Rusijos kariuomenė kasetinius sviedinius naudoja nuo pat pirmosios karo dienos, tiesa, artilerijos sviedinius, o ne kasetines bombas, „nes jų aviacija mažai veikia“.
„Tame nėra nieko ypatingo (kad Ukraina paprašė JAV kasetinių bombų). Be to, jau nebe pirmą kartą prašome, dabar paprašėme kasetinių bombų. Anksčiau prašėme tik kasetinių sviedinių, bet, deja, jie atsisakė mums tai pateikti argumentuodami visiška nesąmone. Iš esmės nėra jokių teisinių kliūčių (tokios amunicijos perdavimui Ukrainai). Nei Ukraina, nei Rusija, nei JAV nėra kasetinių šaudmenų uždraudimo konvencijos šalys. Todėl kai žiniasklaida rašo „uždrausti kasetiniai šaudmenys“, reikėtų žiūrėti, kas juos uždraudė. Taip, yra nemažai šalių, daugiausia Vakarų Europoje, pasirašiusių šią konvenciją, bet tai toli gražu net ne pusė pasaulio šalių“, – sakė E. Dykyj.
Jis pažymėjo, kad ginklų perdavimo Ukrainai klausime svarbų vaidmenį vaidina „jautrūs politiniai momentai“, kurie dažnai trukdo ir sudaro kliūtis ukrainiečiams.
Būtent ginklų tiekime mums tie „jautrūs politiniai momentai“ – didžiausias Rusijos pasiekimas šiame kare. Kaip tik dėl tų kliūčių šis karas nusitęsė dar vieneriems metams, lyginant su tuo, kas galėjo būti“, – sakė ekspertas.
Kalbant apie kasetines bombas, kurias Kijevas prašo perduoti, nėra teisinio pagrindo atsisakyti, nes Ukraina „neplanuoja jų naudoti kaip vientiso objekto“.
„Mes neplanuojame ant rusų mėtyti kasetines bombas, bent jau dėl to, kad to niekaip negalime padaryti. Jos netinka mūsų lėktuvams. Planuojame jas išrinkti į atskirus elementus. Kasetinės amunicijos esmė tokia: paleidžiama viena bomba, vėliau ji ore lengvai susprogsta, o iš jos pasipila kelios dešimtys elementų, kurių kiekvienas lekia toliau ir kiekvienas kliudo savo taikinį. Būtent tie atskiri elementai mus ir domina. Pavyzdžiui, labai gerai šarvus pramušantys prieštankiniai elementai. Planuojame juos naudoti ne aviacijos bombose, o kiekvieną atskirai kabinti prie kopterio (drono), kaip dabar kabiname prieštankines granatas“, – aiškino visuomeninio radijo pašnekovas.
Jis įsitikinęs, kad toks rusiškos technikos naikinimo būdas būtų labai efektyvus ir nebrangus.
„Taigi, jei pasirodys pranešimas apie mums perduodamas kasetines bombas, mes jomis stiprinsime ne sunkiąją aviaciją, o būtent lengvąją“, – pridūrė Evgen Dykyj.