E. Dykyj: Kremlius bando rasti niekingą pakaitalą SSRS 2.0

putinas pabandė sukurti naują SSRS, bet jam jau nepasisekė

2022-05-15 02:10

Specialiai Telegraf‘ui LKKSS VAS garbės narys, Biologijos mokslų kandidatas, karo Ukrainos rytuose dalyvis, 2014 aisiais – 24-ojo teritorinės gynybos bataliono „Aidar“ 2-osios kuopos vadas, Nacionalinio Antarkties tyrimų centro viršininkas Evgen Dykyj:

Pratrūko šviežiausių naujienų apie „referendumus“ srautas. Pirmiausia apsišaukėliškos Pietų Osetijos „prezidentas“ paskelbė apie ketinimą liepos 17-ąją surengti pseudoreferendumą dėl prisijungimo prie rusijos federacijos. Antra, Karo studijų instituto (ISW) analitikai teigia, kad Kremlius artimiausiais mėnesiais ketina prijungti prie rusijos okupuotą Pietų ir Rytų Ukrainą. Manau, kad „referendumas“ dėl Sakartvelo Cchinvalio regiono (vadinamosios „Pietų Osetijos“) prisijungimo prie rusijos federacijos yra „plano B“ dalis, kurį vertėtų vadinti „planu Z“ Kremliui demonstratyviai „surinkinėjant žemes“ šiais jubiliejiniais metais. Pagrindiniame plane numatytas daug platesnis ir patosiškesnis užmojis. Iki SSRS 100-mečio Kremlius norėjo pristatyti „SSRS 2.0“, į kurią savanoriškai-privalomai turėjo įstoti 12 postsovietinių valstybių – visos buvusios sovietinės respublikos, išskyrus tris NATO saugomas Baltijos šalis. Tiesą sakant, Ukrainai okupuoti skirta „specialioji operacija“ buvo pagrindinis šio plano elementas – „operacija priversti jungtis į Sąjungą“. Suprantama, kad sugrąžinus Ukrainą į rusijos federacijos kontrolę, nė viena iš respublikų nepareikštų didesnio pasipriešinimo. Ir , vienaip ar kitaip, iki metų pabaigos jos visos būtų grąžintos į rusijos kontrolės sferą. Bet mes sulaužėme šį planą. Ir rusijos federacijai skubiai teko veikti kaip gerai žinomame anekdote: – Ponai husarai, išmaudykime arklius šampane! – Leitenante, juk taip brangu! – Na, tai bent alaus ant katino užpilkime! …„Fantastinių Donbaso respublikų“ galbūt ir Chersono srities bei Zaporižės srities pietinės dalies („Taurijos gubernijos“), Padniestrės ir Cchinvalio regiono Įjungimas į rusijos federaciją – tai ir būtų „katės apipylimas alumi“, kitaip sakant, SSRS 2.0 apgailėtinas pakaitalas, nes didysis projektas žlugo mūšių laukuose prie Kyjivo, Charkivo ir Nikolajevo. Įdomiausia, kad poreikio imituoti rusijos lochtoratui „žemių rinkimą“ patenkinimui Kremlius aukoja savo satelitą – Sakartvelo valdančiąją partiją. Visa „Gruzijos svajonės“ politika buvo paremta jų išmintingos „taikos partijos“ priešpastatymu Saakašvilio „karo partijai“. Prorusiška Gruzijos vadovybė visą laiką tvirtina, kad būtent M. Saakašvilio neapdairumas lėmė rusijos agresiją 2008-aisiais, kas nebūtų atsitikę, jei būtų valdžiusi „Gruzijos svajonė“. Cchinvalio regiono aneksija aiškiai parodo, kad rusijos federacijai nusispjauti ant politinio jos bendrininkų likimo, kad ji okupuoja ir aneksuoja bet kurią teritoriją, kurioje nesutinka ginkluoto pasipriešinimo. Viso to išdavoje Sakartvelą gali apimti gili politinė krizė, gręsianti „Gruzinų svajonei“ valdžios praradimui ir antirusiškai nusiteikusios opozicijos sugrįžimu prie valdžios vairo. Pagal telegraf.com