Gruodžio 19 d. interviu portalui LRT.lt kariuomenės vadas, generolas Raimundas Vaikšnoras teigė, kad jeigu Rusija kada nors nutartų pulti Lietuvą, tai mūsų šalies žmonių nepagailėtų, pas mus būtų baisiau nei Bučoje ar Irpinėje, o grioviai būtų pilni lavonų. Būtent tai mus turi motyvuoti prisidėti prie totalinės šalies gynybos iki sąjungininkų atėjimo, kai kariuomenė gina šalį ginklu, o piliečiai remia kariuomenę, prisideda prie šalies išlikimo atlikdami svarbius darbus užnugaryje.
„Reikia neabejoti ir neklaidinti savęs: jeigu Rusija turės ryžto ir noro pulti Lietuvą, tai pas mus bus blogiau nei Bučoje ar Irpinėje. Jie nesigailės nieko: nei jauno, nei seno, nei moterų, nei vaikų. Ukrainiečius jie dar laiko slavais, o mes jiems esame visiški fašistai, pribaltai, gyvenam per daug gerai. Nereikia apsigauti, nebus jokios taikos. Jeigu suspės ką okupuoti, tai lavonų bus pilni grioviai. Tai mus turi nuteikti labai kovingai, turime nusiteikti, kad kiekvienas pilietis yra tarsi ginklas, nesvarbu, ar jis ginkluotas, ar ne. Kiekvienas žmogus gali būti kariuomenės rėmėjas ar pagalbininkas“, – sakė R. Vaikšnoras.
Kariuomenės vadas sakė, kad Lietuva turėtų nebijoti į savo gynybos priemonių arsenalą įtraukti eskalatyvių elementų, kurie priešui pademonstruotų, jog Lietuva atsakys į bet kokį agresijos aktą, net nesant sąjungininkų nuomonės.
„Mes turime imtis bet kokių priemonių, kad įtikintume priešišką pusę nebandyti laimės, nes bus blogai. Dėl to aš sakau, kad savo įrankių dėžutėje turime turėti priemonių, jog tik koks nors karys peržengė sieną, tik tankas įvažiavo nors metrą į mūsų teritoriją, tą pačią akimirką turime pradėti gintis ir kartu skaudžiai smogti į jų teritoriją, į jų pajėgumų sutelkimo rajonus, centrus, geležinkelio susikirtimo mazgus, į vietas, kur sutelktos atsargos, o gal net į karinius objektus sostinėse, kad pajustų“, – teigė pašnekovas.
Straipsnis trumpai:
- Lietuvos apginamumas aktyvavus 5-ąjį NATO sutarties straipsnį bus šimtaprocentinis, o kol kolektyvinė gynyba neaktyvuota, šalis turi gebėti gintis pati.
- Kariuomenės vadas siūlo nebijoti iškart smogti priešui giluminio smūgio į užnugarį esant aiškiam agresijos aktui. Jei incidentas būtų tarpinio pobūdžio (tarsi agresija, tarsi netyčinis veiksmas), sprendimą pagal karinį patarimą priimtų politikai.
- Pritaria kontrmobilumo priemonių parkams prie sienos, bet nemano, kad reikia fortifikuoti visą pasienį, nes per dešimt metų tai kainuos apie 600 mln. eurų. O šiuo metu reikia dronų, elektroninės kovos priemonių, šarvuotos technikos.
- Jeigu Rusija pultų Lietuvą, tai nebūtų tik atakos iš oro, rusai būtinai siektų įžengti su pėstininkais, kas vadinama „boots on the ground“. Dėl to mums reikia nacionalinės divizijos ir tankų, kad kartu su NATO galėtume kautis manevriniame kare ir išstumtume priešą.
- Sąjungininkų (amerikiečių, vokiečių) buvimas Lietuvoje turi atgrasinti Rusiją, bet sąjungininkų daliniai taip pat turi teisę ginti save, jei pradedama agresija, nors 5-asis NATO sutarties straipsnis dar neaktyvuotas.
- Jeigu Rusija pultų Lietuvą, pas mus jie elgtųsi blogiau nei Bučoje ar Irpinėje, kur buvo fiksuotas masinis gyventojų žudymas ir prievartavimas. R. Vaikšnoro teigimu, grioviai būtų pilni lavonų, todėl mūsų motyvacija gintis yra dar didesnė.
- Karo atveju civiliai gyventojai turėtų išvykti iš fronto juostos, bet geriau, kad jie atliktų svarbius darbus užnugaryje: gydytų sužeistuosius, gamintų maistą, užtikrintų svarbių objektų apsaugą, gaudytų diversantus, užtikrintų kasdienių paslaugų teikimą. Visiškas gyventojų bėgimas sukeltų problemų kariuomenei.
Visą interviu skaitykime portale lrt.lt—>
Gedimino nuomonė
Ačiū generolui Raimundui Vaišnorui už galimos situacijos išaiškinimą, už raginimą būti pasirengusiais motyvuotai gynybai. Vienu metu internetas mirgėjo Lietuvos valstybės priešų neigiamais kariuomenės vado pasisakymo vertinimais. Ir tik vienas kitas teigiamai vertino kariuomenės vado pasisakymą. Nors ir kaip mėgino R. Paleckis savo TV laidoje išprovokuoti eksministrą Audrių Butkevičių pasisakyti neigiamai apie dabartinį mūsų kariuomenės vadą, jam tai padaryti nepavyko.
Nors Lietuvos kariuomenėje teturėjau tik viršilos laipsnį, vėliau pervadintą į vyresn. seržantą, tetarnavau nuo SKAT įkūrimo pradžios tik truputį daugiau negu 10 metų, bet mano stebėjimai pirmųjų Lietuvos kariuomenės kūrėjų, dabar esančių dimisijoje, atsargoje, o tai ir tebetarnaujančių tarnybos karjerą, leidžia man padaryti išvadą, kad mūsų kariuomenėje ne viskas taip ir gerai. Tai patvirtina, kad ir Kanados buvusio žvalgybininko Kosto Rimšos interviu. Mano nuomone visą nepriklausomybės laikotarpį, kas keli metai KAM-e besikeičiančios politinės jėgos, visą laiką karius tarpusavyje vertė nesveikai konkuruoti dėl karjeros. Tuo darydamos karius viskam abejingais (kai kurie net atsisakė būti LKKSS nariais), gal net nepilietiškais, neduok Dieve, gal net slaptais valstybės priešais? Manau, kad šitą patvirtina ir tai, kad pvz. kariuomenės vado pasisakymas mūsų tinklalapyje pasirodė dar gruodžio 21 d. (komentarą rašau 28 d.), o nei vienas LKKS sąjungos narys jo iki šiol viešai nepalaiko. Karių supriešinimą, pagal mane, patvirtina ir viršininkų pasikeitimo ceremonija akademijoje. Perfrazavus Evangelijos žodžius „kas turi ausis- teklauso“ į „kas turi akis“, težiūri viršininkų pasikeitimo ceremonijos nuotraukas.