LKKSS Vilniaus apskrities skyriaus narys ats. mjr. Albertas Daugirdas 2014 m. spalio – 2015 m. sausio mėn. vedė neformalaus ugdymo būrelį Jonavos ,,Lietavos” pagrindinės mokyklos moksleiviams. Būrelis buvo pavadintas ,,Išgyvenimo ir asmenybės tobulėjimo”, tad jo metu vaikai ir jaunimas buvo mokomi ne tik išgyvenimo ekstremaliomis sąlygomis pagrindų, bet ir komandinio darbo įgūdžių bei problemų sprendimo principų.
Moksleiviai įgavo įgūdžių tokiose temose kaip taisyklingas apsirengimas, orientavimasis panaudojant pagalbines priemones, būsto statymas, mazgų rišimas, maisto gamyba, ugnies išgavimas, nukentėjusiojo apsauga nuo sušalimo ir pirmosios medicinos pagalbos suteikimas.
Mokymo ciklo metu būrelio nariai dalyvavo keliautojų klubo ,,Vedlys” organizuotame tradiciniame kalėdiniame pėsčiųjų žygyje, o sausio 31 d. ir baigiamajame 10 km žygyje raižyta vietove Jonavos apylinkėse. Pirmoje žygio dalyje dalyviai aplankė sentikių cerkvę Rimkų kaime bei patikrino, ar iš tikro galima orientuotis pagal sentikių/stačiatikių kryžių, po to aukščiausioje Jonavos rajono vietoje stabtelėjo prie obelisko Abraomui Kulviečiui, kur prisiminė vieno labiausiai išsilavinusių XVI a. lietuvių biografiją.
Antroje dalyje, lyjant įkyriam lietui, atliko žygį atgal iki Jonavos pasirinkdami sunkiai praeinamą ruožą kairuoju plento Skrebinų kaimas – Jonava puse. Žygis tapo tikrai įsimintinu, nes pavyko pritaikyti visus per pusmetį įgytus įgūdžius ir išspręsti tokias problemas, kaip visiškai peršlapę batai, vos ne 90 laipsnių statumo griovų šlaitai, pasišildymą ir maisto gamybą šlapiame miške, susiorientavimą prasto matomumo sąlygomis.
,,Lietavos” pagrindinėje mokykloje vilnietis kariuomenės kūrėjas patirtį ir informaciją apie LKKSS perduoda jau nuo 2012 m. ir taip įgyvendina LKKSS įstatų tikslą vesti edukacinius renginius jaunimui. Viskas Tėvynės labui!
Informaciją ir nuotraukas parengė A. Daugirdas
Šaunuolis Albertai, kad ugdai jaunąją kartą. Tik kaip turintis giminių sentikių tarpe norėčiau draugiškai pataisyti – sentikiai statė, ar stato ne „bažnyčias”, o „cerkves”. O jei minimas „stačiatikių kryžius”, tai tame kaimelyje turbūt yra dvi cerkvės: „sentikių” („starovierų”) ir „stačiatikių” („pravoslavų”). Šie tikėjimai atsiskyrė „giliais viduramžiais”, kai subiro Kijevo Rusia, ir atsirado gausybė rusų kunigaikštysčių. Tie, kurie priėmė patriarcho Nikono tikėjimo versiją, tapo „pravoslavais”, kurie ją atmetė – tapo „sentikiais”. Čia tik draugiški pastebėjimai, straipsnio esmei jie įtakos neturi.
Ačiū Vytautui už papildomą informaciją apie sentikius ir stačiatikius – tai ir vadinama komandiniu darbu vardan to paties rezultato.