Kovojančios Ukrainos kasdienybė

Ukrainos karo korespondento Anatolij Stepanov fotoreportažai ir pasakojimai 2025 m. gegužę

Mirštantis miestas (2025-05-22)

Pokrovskas tyliai dejuoja FPV dronų antskrydžių garsais. Retkarčiais orą perskrodžia aviacinės bombos trenksmas. Lyg zombiai mieste klaidžioja niūrūs, išsekę žmonės. Vienintelis transportas – dviratis, o likusieji stengiasi neišklysti iš vidury gatvių išvažinėtų takų, storai nusėtų aštriomis nuolaužomis. Iki pamatų sudegę daugiaaukščiai, ištaškytų parduotuvių liekanos, užgriuvę įėjimai, žemėje žiojėjančios skylės dar vis rūkstančių privačių namų vietoje – visa tai formuoja apokaliptinį vaizdą. Mirštančiame mieste iki šiol dar likę žmonių. Dauguma senukai, ligoniai, neįgalūs – galbūt jau niekam nebereikalingi – atsidūrę tame pragare savo gyvenimo kelio pabaigoje. Kiekvieną minutę rizikuodama „Baltųjų Angelų“ komanda išvežinėja juos į didžiąją žemę.

Artilerija (2025-05-26)

Šiuolaikiniame kare dronai lemia labai daug. Bet ne viską. Ir „kraštovaizdžio dizaino meistrams“, kaip juokaudami save vadina artileristai, dažnai tenka atsakinga misija. Labai malonu išgirsti vado balsą per raciją: „Šaunuoliai. Puikiai padirbėjote. Tarsi rankomis sviedinį pristatėte!“ Dirba 33-osios mechanizuotos brigados artilerija. 2025 m. gegužė.

Pėstininkai po kovinės pamainos (2025-05-27)

Jie nepaprastai gražūs – tie išsekę ką tik iš priekinių pozicijų sugrįžę 68-osios jėgerių brigados pėstininkai. Žibančios karščiuojančios akys, į odą įsigėręs purvas ir kiekvieną judesį kaustantis nuovargis. Bet svarbiausia – jie savo darbą atliko. Ir apgavo Giltinę… Ne šiandien…