Mintis pastatyti koplytstulpį Kryžių kalne nepaliko visą sovietinės okupacijos laikotarpį, nepaliko ir iki šiol. Nedavė ramybės prisiminimai apie mūsų ir Vytauto Vaineikio motiną, kurių vaikai kalėjo sovietiniuose lageriuose. Jos abi turėjo tą patį vardą- Bronė ir kasdien meldėsi prašydamos Dievo, kad jų vaikai sveiki sugrįžtų į Tėvynę. Jos dažnai susirašinėjo laiškais, aprašydamos savo dvasios kančias, dalinosi prisiminimais apie savo vaikus ir linkėjo viena kitai – greičiau pamatyti savo sūnus prie namų slenksčio. Tai buvo seniai, prieš penkiasdešimt metų. Jos abi nutarė, kad pastatys Kryžių kalne po kryžių. Vytauto mama gyveno Šiauliuose ir savo sumanymą įvykdė. Kaip ji rašė, nunešė kryžių iš Šiaulių ant savo pečių į Kryžių kalną. Mūsų tėvelis suvirino vamzdžio formos kryžių, bet jis dėl atstumo ar kitų priežasčių taip ir liko stovėti įsmeigtas prie mūsų senelių ir broliuko Ramučio kapo Ukmergėje.
Dievas išklausė jų maldas; Edvardas ir Vytautas, iškentėję sovietinio teroro kančias, net Vladimiro kalėjimą, organizavę politinių kalinių streikus, sukilimus, sugrįžo. Jie sugrįžo į Tėvynę nenugalėti ir toliau tęsė kovą už Tėvynės laisvę, pogrindyje leido LLKS leidinį „Varpas“, reikalavo, kad kunigai A.Svarinskas ir S.Tomkevičius, L.Simutis, B.Gajauskas ir kiti būtų paleisti iš kalėjimų bei grįžtų į Tėvynę. Jie abu sulaukė Nepriklausomybės. Deja, ir jie kartu su savo motinomis jau ilsisi Amžinybėje. Jų iniciatyva sovietiniuose lageriuose 1996 metais atkurta LLKS, kaip visuomeninė patriotinė organizacija, aktyvi ir dabar.
Prieš metus laiko miręs karys savanoris, Vyčio kryžiaus ordininkas Edvardas Burokas buvo palaidotas bendrame kape su savo tėvais. Ant tėvų kapo prieš dvidešimt metų buvo pastatytas ąžuolinis, su susimąsčiusiu Rūpintojėliu liaudies meistro Remigijaus Rudoko koplytstulpis. Beje, jo ąžuolinis kryžius, skobtas iš Nuotekų ąžuolo – Burokų gimtinės miško, pastatytas LLKS ir Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva Lukiškių aikštėje.
Ant minėto tėvų kapo koplytstulpio nebeliko vietos iškalti Edvardo gimimo – mirties datas ir jo žmonos Jadvygos gimimo datą. Todėl nusprendėme pastatyti ant kapo naują pagal skulptoriaus Vytenio Buroko projektą ąžuolinį koplytstulpį, o senąjį restauravus, nuvežti į Kryžių kalną, skirti išblaškytiems sovietinės ir fašistinės okupacijų metu po pasaulį (JAV, Vokietiją, Kanada, Australiją, Izraelį) laisvės kovotojams, komunistinio teroro nukankintiems, ištremtiems, kalintiems, dalyvavusiems politinių kalinių streikuose ir sukilimuose, sovietiniuose lageriuose leidusiems leidinį „Varpas“ ir kitus leidinius bei dabar dirbantiems Tėvynės labui Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos nariams, jų motinoms . Prie šios iniciatyvos jungėsi Burokų ir Vaineikių šeimos. Užrašas ant koplytstulpio byloja: Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos nariams (1940–1990 m.). „Varpo“ leidėjams – Mūsų atmintis ir malda. LLKS, Burokų ir Vaineikių šeimos.
Koplytstulpio Kryžiaus kalne statytojai iš Vilniaus Šiaulių link pajudėjo 2014-11- 04 ir su Šiaulių Sąjūdžio pirmininko Algirdo Kulikausko pagalba, pasitelkus keturis tvirtus kaip ąžuolus karius savanorius, koplytstulpis, Vytauto Vaineikio sūnaus – brolio Pauliaus OFM nurodytoje vietoje, vakare buvo pastatytas.
Ir vėl sutapimas. Paprašius aktyvų LLKS narį Romą Šaulį, kad padėtų pastatyti paminklą, jis sutiko, ir Ukmergėje, pakeliui į Šiaulius, mūsų jau laukė su prieš dvidešimt metų skobto ant mūsų tėvų kapo paminklo statytojas Remigijus Rudokas. Pastarasis ir vadovavo paminklo pastatymui Kryžių kalne. Manyčiau, kad tai ne tik atsitiktinumas, bet ir Dievo pagalba, Edvardo ir Vytauto bei jų motinų, dviejų Bronių, iš aukštybių parama. Pastatę koplytstulpį tądien su pakylėta nuotaika grįžome į namus. Paminklo šventinimas buvo numatytas 2014-11-08.
Paminklo pašventinimo išvakarėse su LLKS vėliava, kartu su Aukščiausiosios Tarybos signatarais važiavome į Kauną, kur iškilmingai buvo palaidotas karys savanoris, partizanas, Rainių miškelio kankinio sūnus Liudvikas Simutis. Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė leido paimti gražų baltų rožių krepšelį su trispalvę ir padėti LLKS narių atminimui pranciškonų vienuolyno koplyčioje greta Kryžių kalno.
Kaip buvo suderinta su vienuolyno vadovybę, 2014-11-08 d. 11 val. prasidėjo šv. Mišios, kurias laikė V. Vaineikio sūnus, LLKS kapelionas, Edvardo Buroko krikštasūnis brolis Paulius. Jam padėjo vienuolyno vyresnysis brolis Mykolas. Šv. Mišias papuošė prie altoriaus padėtas baltų rožių krepšelis, LLKS ir ŠiauliųSąjūdžio vėliavos. Po iškilmingų šv. Mišių, vadovaujami brolio Pauliaus ėjome prie Kryžių kalno, kur buvo pašventintas koplytstulpis. Prie koplytstulpio prisiminėme žuvusius, nukankintus, mirusius, išblaškytus po visą pasaulį ir aktyviai dabar dirbančius LLKS narius. Priminėme gyvus Povilą Vaičekauską /JAV/, Emą Svilas /Vokietija/, Feliksą Krasaviną /Izraelis/, Antaną Kramilių ir Stasį Katiną /Australija/, mirusius kunigus Kazimierą Vaičionį, Petrą Račiūną, lageriuose leidusius LLKS leidinius, ir mons .Juozapą Dabravolską –„Varpo“ leidėją kunigaujanti Šešuoliuose, poetą Antaną Miškinį, partizanus Povilą Zagrecką, Augustiną Švenčionį, Juozą Jurą, Povilą Jačiūną, Joną Dailidę, Juozą Tribušauską, Kurtą Liobertą /Vokietija/, profesorius Stasį Žymantą ir Povilą Žičkų, Gražiną ir Algirdą Vokietaičius, Joną Jurkūną Joną Mildažį /JAV/ ir kitus jo šeimos narius, Paragių šeimą, Juozą Šiaučiulį /Kanada/, Klemensą Brunių, Izidorių Kurklietį, Juozą Rudoką, Igną Vylių, Vladą Batušką, Antaną Valiukėną, Vytautą ir Zenoną Blynus. LLKS lageriuose vadovus Motiejų Pečiulionį ir Petrą Paulaitį. Prisiminėme streikų, sukilimų lageriuose organizatorius ir vadovus – Stasį Ignatavičių, Igną Uogintą, Edvardą Buroką, Vytautą Vaineikį, Vladą Šišką, Stasį Laskauską, Justą Šiliną, Eligijų Smetoną, Adomą Lukoševičių, Vytautą ir Edvardą Laugalius, Bronių Kinartą, Zenoną Paldavičių, Joną Pratusevičių, Vincą Gurskį, geradarį publicistą Vilių Bražėną.
Džiaugėmės, kad su mumis dalyvavo buvę politiniai kaliniai Povilas Kriščiūnas ir Petras Girdzijauskas.
Apie paminėtus ir kitus čia nepaminėtus Laisvės kovotojų sąjungos narius galima plačiau pasiskaityti Edvardo Buroko „Pūtėme prieš vėją“ penktame tome.
Labai džiaugiamės, kad kartu dalyvavo aktyvūs LLKS nariai vilniečiai, Kervių šeima, vepriečių Šaulių šeima, panevežiečiai Kriščiūnai, Vytauto Vaineikio vaikai ir jų giminės. Renginio dalyviai aplankė Bronės Vaineikienės kapą Šiauliuose.
Nuoširdžiai dėkojame jaunam skulptoriui Vyteniui Burokui, broliui Antanui, skautų raitijos ir kitiems Vytenio draugams už koplytstulpio restauravimą, jo atgabenimą ir pastatymą Kryžių kalne.
Dėkojame pranciškonų vadovybei, asmeniškai – broliui Mykolui, kad leidote pabūti kartu ir pasimelsti už LLKS narius, „Varpo“ leidėjus.
Šiauliuose jautėme didelę paramą iš Sąjūdžio pirmininko, profesionalaus fotografo Algirdo Kulikausko. Nuoširdus jam ačiū.
Po penkiasdešimties metų pastatyti paminklą Kryžių kalne Burokų ir Vaineikių giminės svajonės išsipildė.
Koplytstulpis pastatytas prie tako, žiūrint nuo vienuolyno pusės, dešiniau nuo pagrindinio tako, prie vienuolių pranciškonų kryžių.
Jonas Burokas Nuotraukos iš LLKS archyvo
