– vieningoje rikiuotėje dalyvauti trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje ir pražygiuoti Gedimino prospektu kartu su Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa, Lietuvos, Estijos ir Latvijos kariniais orkestrais ir Lietuvos šaulių sąjunga.
LKKSS VAS valdyba
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos 30-mečio minėjimo programa
Kovo 11 d., trečiadienį, Vilniuje
9:00 Gėlių padėjimo ceremonija prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje
10:00 Lietuvos šaulių sąjungos jaunųjų šaulių pasižadėjimo ceremonija aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos.
Po ceremonijos – žygiavimas į Nepriklausomybės aikštę Gedimino prospektu
12:00 Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje
Dalyvauja Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa, Lietuvos, Estijos ir Latvijos kariniai orkestrai ir vėliavų grupės
Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai kviečiami 11:30 rikiuotis Nepriklausomybės aikštėje „tradicinėje“ vietoje (rytiniame kampe ties M. Mažvydo nacionaline biblioteka – žr. schemą).
Aprangos reikalavimai – istorinis arba kasdieninis-šventinis ansamblis (žr. LKKSS VAS aprangos dėvėjimo rekomendacijas), arba karinė uniforma.
12:30 Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos ir Lietuvos, Estijos ir Latvijos karinių orkestrų iškilmingas paradas nuo Nepriklausomybės aikštės iki Katedros aikštės
12:40 Eitynės „Nepriklausomybės atkūrimo kelias“ Gedimino prospektu su Lietuvos trispalve
13:00 Šv. Mišios Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje
14:30 Jungtinis Lietuvos, Estijos ir Latvijos karinių orkestrų koncertas Katedros aikštėje
21:30 Šventinis koncertas „22.44 Lietuvos laiku“ Nepriklausomybės aikštėje
22:44 Fejerverkai „Atkurtai Lietuvos Nepriklausomybei – 30“
Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga bus eksponuojamos parodos:
- jaunųjų menininkų tapybos darbų paroda „Anapus TO laiko“, skirta Nepriklausomybės atkūrimo dienai (Seimo II r. parodų galerijoje, veiks kovo 2–16 d.);
- paroda „Valstybės tęstinumas: Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto istorija“, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui (Seimo I r. Vitražo galerijoje, veiks kovo 9–27 d.);
- paroda „Nesusitaikę“, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui (Lietuvos nacionaliniame muziejuje, kovo 10 – rugsėjo 13 dienomis);
- paroda „…nuo šiol vėl Nepriklausoma. Kovo 11-oji“ (Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kovo 5–balandžio 3 dienomis).
Daugiau informacijos www.lrs.lt
Lietuvos kariuomenė pristato video sveikinimą su artėjančia Nepriklausomybės diena
Ir vis tik – praėjo 30 Nepriklausomybės metų ir didelė šiandieninės Lietuvos kariuomenės karių tų laikų neatsimena, nes paprasčiausiai nebuvo gimę. Kai kurie, tuo tarpu, buvo ne tik gimę, bet ir stovėjo priešakinėse eilėse sunkiausiu valstybei momentu. Iki Kovo 11-osios sukakties likus kelioms valandoms dalinamės skirtingų kartų karių, nuo kariuomenės kūrėjo iki jauno pradinės privalomosios karo tarnybos kario, nedailintomis ir nenublizgintomis mintimis apie Laisvę – kiekvieno Lietuvos kario egzistavimo priežastį ir pasekmę. Su artėjančia Nepriklausomybės atkūrimo diena!
„Laisvė yra mūsų gyvenimo esmė ir jėga. Kai esi laisvas viduj, savo širdyje, savo mintyse – esi laisvas veikti, daryti gerus darbus, kurti. Atsakomybė už ateitį yra mūsų rankose“ – Lietuvos kariuomenės video sveikinime sako kariuomenės kūrėjas savanoris ats. mjr. Albertas Daugirdas
Gediminas
Per partijos „Nacionalinis susivienijimas” steigiamąjį suvažiavimą sutikau vieno mūsų Sąjungos skyriaus narių. Išsikalbėjome. Kai kalba pakrypo apie patriotinę veiklą, priėjome išvados, jog mes visų prie valdžios vairo buvusių partijų esame paversti jų marionetėmis. Kad žaidžiame kontroliuojamus žaidimus mums skirtoje smėlio dėžėje. Juk (kaip visada) nepranešta, kad bus Kovo 11-osios eitynės (rikiuotės pradžia 15.30 val. Arkikatedros aikštėje). Iš pokalbio sužinojau, kad to Skyriaus nariai po ofuicialių renginių VISADA susirenka draugiškam pabendravimui per suneštinį balių, atsiveda antras puses, pasisamdo muziką, padainuoja, pasišoka. Po to, draugiškai sutvarkę patalpas, išsiskirsto. Kai pasakiau, jog vilniečiai vaikšto vieni, buvau pašieptas, kad taip todėl, nes gal būt, vilniečių žmonos negražios, todėl sarmatijasi jas vedžiotis. Bet svarbiausia, kaip ne keista, šitai visada organizuoja jų Skyriaus valdyba.