2015 m. lapkričio 9 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Ramovėje oficialiai ir iškilmingai buvo įteikta LKKSS Vilniaus apskrities skyriaus valdybos padėka. „Už garbingą Lietuvos kariuomenės istorijos propagavimą žurnale „Savaitė“ LKA Karo istorijos centro vyr. mokslo darbuotojui, istorikui Manvydui Vitkūnui, kuris taip pat yra žurnalo „Savaitė“ rubrikos „Savaitės kalendorius“ rengėjas. Padėką, LKKSS VAS valdybos pirmininko vardu, įteikė LKKSS VAS narys ats. ltn., dr. Vytautas Račkauskas.
Per pastaruosius penkerius metus (2010-2015 m.) žurnalas „Savaitė”, redakcijos ir istoriko M. Vitkūno dėka, tapo ypač patriotišku, gausiai ir pozityviai apie Lietuvos kariuomenę, geopolitinę Lietuvos padėtį rašančiu žurnalu. Vienkartinis savaitinis šio žurnalo tiražas yra virš 200 tūkstančių egzempliorių. Todėl geros ir informatyvios, istorinės žinios apie Lietuvos kariuomenę pasiekia visus Lietuvos kampelius (miestus, miestelius ir kaimus) ir visus socialinius šalies gyventojų sluoksnius. Tai milžiniškas, teigiamas indėlis į šiuo metu vykstantį „informacinį karą“ už lojalumą Lietuvos Respublikai. Analogiška padėka, 2015 m. spalio 30 d. žurnalo „Savaitė” redakcijoje buvo įteikta vyr. redaktorei Astai Jalinskienei. Padėką įteikė LKKSS VAS valdybos sekretorius plk. ltn. Virginijus Kirvaitis ir narys ats. ltn., dr. Vytautas Račkauskas, kuris šių metų birželio mėnesį pateikė LKKSS VAS valdybai idėją padėkomis apdovanoti minėtus žmones, už jų teigiamą indėlį visuomenėje propaguojant Lietuvos kariuomenę. Padarytas nedidelis darbas – apdovanoti konkretūs žmones už kasdieninį jų darbą – teigiamą Lietuvos kariuomenės pristatymą. Būtinai reikėtų paminėti: apdovanotieji padėkomis buvo labai nustebinti ir džiaugėsi netikėtu jų darbų įvertinimu. Informacinę žinutę parengė V. Račkauskas. Panaudotos Kęstučio Dijoko nuotraukos 2015-11-10
dalius
LKKSS VAS su Vytautu Račkausku priešaky kantriai įgyvendina tai, kuo, manau, mūsų visuomeninė organizacija turėtų rūpintis sistemingai: turėtume stengtis išskirti ir pagerbti kuo daugiau žmonių, kovojančių informacinio karo fronte ar besirūpinančių sužeistų ukrainiečių karių reabilitacijos organizavimu. Manau, būtų galima viešai pagerbti net kurį nors politinį veikėją, kurio veiklą, tarkim, galima būtų teigiamai įvertinti kaip pavyzdinę, skatinančią patriotiškumą, siekiančią atgaivinti tautinio pasidižiavimo jausmą, pavyzdžiui, LKKSS galėtų oficialiai padėkoti dabartiniam Vilniaus miesto merui jau vien už tai, kad sudarė sąlygas nukelti Žaliojo tilto balvonus.