Praėjo lygiai 28 metų nuo kruvinų sausio įvykių, o mes vis dar nepaliaujame stebėtis tų žmonių, gynusių mūsų laisvę, drąsa. Iš kur ji? Tokia tvirta, tokia gryna, iššokanti iš žmogaus prigimties rėmų? Po penkiasdešimt metų okupacijos, ištiso rusinimo ir represijų… Vienas tokiu didvyrių – Kasparas Gensbigelis, užsispyręs tyros širdies žemaitis, sausio 13-osios naktį budėjęs Seime su kitais savanoriais, pasiruošusiais ginti tautos naujai išrinktą valdžią, laisvę, vaikų šviesesnę ateitį. Klausiu jo, iš kur ta drąsa. O jis šypsosi ir paaiškina, kaip savaime suprantamą dalyką: „Mes – lietuviai“.
Taip prasideda 2019-01-13 portale lzinios.lt publikuotas Lauros Adomavičienės rašinys „#AšPrisimenu: Kodėl nebaisu buvo mirti už Lietuvą“
Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/Istorija/-asprisimenu-kodel-nebaisu-rinktis-mirti-uz-lietuva-/279814